Maskva

PDF 282

Per metų metus rytų reikalai jam vyrauja; jis taikosi ir su vakarų kaimynais, kad tik turėtų laisvas rankas rytuose, kur jam ir priešų ir draugų buvo daug: Pskovas, Naugardas, Maskva, Tveris, Riazanė, Okos aukštupio kunigaikščiai, totoriai. Vytautas nori visus juos paimti savo valdžion ar bent turėti jiems didelę įtaką.

PDF 10-11

8 Mūšiai už Lietuvą: pergalės ir pralaimėjimai, rezignacijos ir heroizmai ## Puslapis 11 valdovai sugebėjo užkariavimais ir kitomis dominavimo formomis plėsti valstybę toli į rytus ir sukurti didvalstybę, kurią kartais šiandien pavadiname net imperija. Po to sekė kelių šimtmečių kova ginant sukurtą didvalstybę nuo vis stiprėjančių grėsmių iš rytų — plėšikaujančiais ir sąjungomis su Maskva bei Vilniumi manipuliuojančiais Krymo totoriais, imperines ambicijas užauginusiomis Maskva ir Turkija, o taip pat kova su rytinę Baltijos pakrante siekusia užkariauti Švedija. Gimstanti Pirmoji Lietuvos Respublika 1919-1920 m.

PDF 57

Taigi Lietuvos Metrikos dokumentai – tai LDK politikos, visuomenės, ūkio, teisės, kultūros istorija, svarbiausias LDK istorijos šaltinis. Atsidūrusi Maskvoje ir iki šiol ten saugoma, ji tapo Lietuvos paveldo išbarstymo ar išgrobstymo simboliu, senosios Lietuvos valstybės likimo ženklu. Pagrindinė Lietuvos metrikos, o ir apskritai LDK rašto kalba buvo rusėnų – LDK stačiatikių (baltarusių ir ukrainiečių protėvių) kalba.

PDF 118

Pirmuoju redaktoriumi buvo tuomet Prahoje gyvenęs, iš Užnemunės kilęs ir Maskvoje medicinos studijas baigęs, indoeuropiečių ir baltų senove bei lietuvių kultūra domėjęsis Jonas Basanavičius (1851–1927). Slaptai leistas ir nelegaliai platintas mėnraštis tapo naujų tautinio sąjūdžio jėgų telkimo priemone, į caro valdžią žiūrėjo iš opozicijos pozicijų, kėlė reikalavimus, kad etniniams lietuviams būtų pripažintos bent jau tokios pačios kultūrinės galimybės ir švietimo sąlygos, kokias Rusijos imperijoje turi latviai ir estai.

PDF 170

Vytautas sugebėjo įvairiais būdais stiprinti savo aukščiausią valdžią Lietuvoje ir kliūtis, kurios stojo skersai kelio, atkakliai šalindavo. Vienas didžiausių ir opiausių nepatogumų buvo Maskvos metropolitų religinė viršenybė rusiškojo tikėjimo vyskupų Lietuvoje atžvilgiu. Kenksmingą tos viršenybės įtaką graikų apeigų tikėjimo dvasininkų ir gyventojų rusų mąstvmo būdui ne kartą didysis kunigaikštis buvo pajutęs, ypač karų su Maskva laikais; o, be to, juk ir nemažos pajamos kasmet iš Lietuvos būdavo teikiamos Maskvos metropolitams.

PDF 50

1427 m. žygiavo į Maskvą padėti vaikaičiui Baziliui (Vasiliui) II, tam užteko vien pademonstruoti jėgą. Grįžimas namo buvo ne karo žygis, o tik rytinių valstybės pakraščių patikrinimas – pajungiami Pskovas (1426 m.

PDF 50

trečiojo dešimtmečio pabaigoje Vytautas pradėjo elgtis kaip savarankiškas valdovas. 1427 m. žygiavo į Maskvą padėti vaikaičiui Baziliui (Vasiliui) II, tam užteko vien pademonstruoti jėgą.

PDF 247

Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplėtė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir skatino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lietuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės. Karalius leido miestui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų pirkliai privalėdavo apsistoti, sumokėti prekių muitą ir apie savo atvykimą iškart pranešti pilininkui4 3 44.

PDF 25

Šiandien pripažįstama, kad epinius pasakojimus atitinka keletas siužetų, užrašytų Lietuvos metraščiuose: Gedimino sapnas apie Vilniaus įkūrimą, Ldk Algirdo žygiai į Maskvą bei Birutės ir Ldk Kęstučio meilės istorija (Birutės istorija įdomi dar ir kitkuo – kunigaikštienė taip ir neįgijo krikščioniško vardo, palaidota kaip pagonė, bet jos legenda nenutrūko ir įsigalint krikščionybei, o Birutės kalnas Palangoje buvo gerbiamas kaip šventosios).

PDF 322

Jis esą Tochtamišui sakęs : « Aš įkelsiu tave ordos sostan, o tu pasodinsi mane didžiojoje Maskvos kunigaikštijoje ir visos Rusijos valdžioje »^19. Tochtamišo «jarlykas » Vytautui nėra išlikęs ; bet jis turėjo reikšti pažadą chano, kuris buvo skirstęs rusų kunigaikščių sostus, perleisti Vytautui valdžią ant visų rusų žemių.

PDF 192

Buvo nacionalizuoti bankai, stambiosios pramonės įmonės. Seime išrinkta 20 asmenų delegacija, vadovaujama J. Paleckio, kuri, nuvykusi į Maskvą, rugpjūčio 3-iąją pasiprašė neva savanoriškai įeiti į SSRS sudėtį.

PDF 273

Tretįjį Maskvos žygį (1372.IV.) pradėjo Kęstutis ir Andrius Algirdaitis (iš Polocko), netikėtai su didele kariuomene įsiveržę į Dimitro Doniečio žemes.

PDF 10-11

8 Mūšiai už Lietuvą: pergalės ir pralaimėjimai, rezignacijos ir heroizmai ## Puslapis 11 valdovai sugebėjo užkariavimais ir kitomis dominavimo formomis plėsti valstybę toli į rytus ir sukurti didvalstybę, kurią kartais šiandien pavadiname net imperija. Po to sekė kelių šimtmečių kova ginant sukurtą didvalstybę nuo vis stiprėjančių grėsmių iš rytų — plėšikaujančiais ir sąjungomis su Maskva bei Vilniumi manipuliuojančiais Krymo totoriais, imperines ambicijas užauginusiomis Maskva ir Turkija, o taip pat kova su rytinę Baltijos pakrante siekusia užkariauti Švedija. Gimstanti Pirmoji Lietuvos Respublika 1919-1920 m.

PDF 85

rudenį padarė esminę Spalio 20-osios pataisą, Lietuvai užtikrinančią pusę visų pareigybių valstybės institucijose. Apšvieta ateina į LDK Nuolatiniai karai su turkais, ypač Maskvos didžiąja kunigaikštyste (vėliau – Rusija) dėl rytinių teritorijų, bandymai išeiti į Baltijos jūrą ir įsitvirtinti Livonijoje kėlė konfliktus tarp ATR ir Rusijos bei XVII a. kariškai sustiprėjusios Švedijos.

PDF 178

Politikai Kaune ultimatumo tikėjosi, patys ieškojo būdų, kaip užmegzti santykius. Prancūzai ir britai patarė lenkų reikalavimus priimti, tą patį Kaunui sakė Maskva ir Berlynas. Lietuvos vyriausybės posėdyje gen.

PDF 154

Georgijaus Čičerino nota prie šio pakto patvirtino Lietuvos interesus Vilniuje; sovietai užtikrino lietuviams, kad de facto esantys Lietuvos sienos pažeidimai nepakeitė Maskvos pozicijų dėl Lietuvos teritorinio suverenumo. Taigi Maskva, nepaisydama Lenkijos nepasitenkinimo, pripažino Lietuvos suverenitetą Vilniuje. Lietuvos politines jėgas veikė bendrieji Europos procesai – parlamentarizmo krizės, diktatūrų įvedimai, perversmai.

PDF 187

Birželio 10 dieną Kaune sužinojus, kad A. Merkiui nesiseka normalizuoti situaciją, nutarta pasiųsti į Maskvą ministrą J. Urbšį.

PDF 48

Nepaisant tų smūgių, kuriuos patyrė Vilnius, prekyba, plitusi Lietuvoje Algirdo galios ir rūpesčio dėka, sostinę darė gyvą. Jo laikais jau būdavo saugu visuose kraštuose, kuriuos jis valdė, Vilniuje vykdavo laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių. Vilniaus miestiečiai, gavę svarbią privilegiją laisvai prekiauti visoje Lietuvos valstybėje, nemokėdami muito mokesčių, pradėjo lankytis tolimose provincijose, kur artimiau susipažino su krikščioniškąja kultūra26.

PDF 303

Po jo, 15 metų buvo caru jokiems dideliems žygiams netikęs jo silpnaprotis sūnus Teodoras, su kurio mirtim pasibaigė Kalitos dinastija. Maskvoje tuomet prasidėjo perversmų periodas — užėjo vadinamoji didžioji suirutė ( _smuta_ ). Dėl to po Jono IV Žiauriojo dar ilgai iš Maskvos pusės nebuvo jokio pavojaus Lietuvai.

PDF 282

Per metų metus rytų reikalai jam vyrauja; jis taikosi ir su vakarų kaimynais, kad tik turėtų laisvas rankas rytuose, kur jam ir priešų ir draugų buvo daug: Pskovas, Naugardas, Maskva, Tveris, Riazanė, Okos aukštupio kunigaikščiai, totoriai. Vytautas nori visus juos paimti savo valdžion ar bent turėti jiems didelę įtaką.

PDF 228

Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mozūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riazaniaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperatoriaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiuntiniai^2 ). Visi svečiai dosnaus ir vaišingo šeimininko buvo nuoširdžiai priimti.

PDF 154

Georgijaus Čičerino nota prie šio pakto patvirtino Lietuvos interesus Vilniuje; sovietai užtikrino lietuviams, kad de facto esantys Lietuvos sienos pažeidimai nepakeitė Maskvos pozicijų dėl Lietuvos teritorinio suverenumo. Taigi Maskva, nepaisydama Lenkijos nepasitenkinimo, pripažino Lietuvos suverenitetą Vilniuje. Lietuvos politines jėgas veikė bendrieji Europos procesai – parlamentarizmo krizės, diktatūrų įvedimai, perversmai.

PDF 184

Jo kelionės išvakarėse pradėta dalinė Lietuvos kariuomenės demobilizacija – rizikingas žingsnis, nes kritinėje situacijoje sąlygų kariuomenei padidinti galėjo nebebūti. Maskvoje spalio 3-iąją Josifas Stalinas spaudė J. Urbšį pasirašyti savitarpio pagalbos sutartį, sutartį dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto perdavimo ir sutartį dėl dalies pietvakarių Lietuvos teritorijos perdavimo Vokietijai.

PDF 72

Tos respublikos, tarpininkaujant Maskvai, mokėjo totoriams duoklę, — iš čia jų ryšiai su Maskva, nekalbant jau apie jų tautinį ir religinį vieningumą su ja; tuo remdamasi Maskva ir rūpindamasi sujungti visą Rusiją, reiškė pretenzijų ir į minėtas respublikas. Tiktai D.

PDF 246

O tada, carui sutikus, kad Lietuvos valdovas vestų jo dukterį (1495 m.), sužadėtoji didžioji kunigaikštytė Elena, kitų metų sausį išvažiavusi iš Maskvos, į Vilnių atvyko vasarį, lydima bojarinų: kunigaikščio Simono Rapolovskio, Mykolo Rusalkos ir Prokopo Zinovjevičiaus, jų žmonų bei daugybės kitų dvariškių, kambarinių, arklininkų ir bojarinų vaikų. Ją sutiko pats Aleksandras per pusę mylios nuo miesto, kelyje į Nemėžį, ir ten, apsupti dvaro bei tarybos ponų, sustoję ant žydros, auksu siuvinėtos gelumbės patiesalo, padavė vienas kitam rankas ir pirmąkart pasikalbėjo.

PDF 65-66

Citatos tekstas nepasiekiamas.

PDF 218-219

Citatos tekstas nepasiekiamas.

PDF 178

Politikai Kaune ultimatumo tikėjosi, patys ieškojo būdų, kaip užmegzti santykius. Prancūzai ir britai patarė lenkų reikalavimus priimti, tą patį Kaunui sakė Maskva ir Berlynas. Lietuvos vyriausybės posėdyje gen.

PDF 246

Pirmiausia Maskvoje (1494 m.) balandžio 18 d. amžinos taikos sutartį su caru pasirašė Lietuvos pasiuntiniai: Petras Białas, Trakų vaivada ir Stanislovas Goštautas, Žemaičių seniūnas, Aleksandras prisiekė Vilniuje, iš Maskvos atvykusių pasiuntinių akivaizdoje.

PDF 142

L I E T U V O S I S T O R I J A 142 Jos delegacija, vadovaujama Tomo Naruševičiaus, atvykusi į Maskvą pirmiausia pareikalavo pripažinti atkurtą Lietuvos valstybę, jos valstybingumo tęstinumą nuo LDK. Tačiau sovietai, vadovaujami Adolfo Jofės (Adolf Joffe), traktavo Lietuvą kaip naują politinį vienetą ir sutiko pripažinti Lietuvą remdamiesi nacijų apsisprendimo teise – taigi silpnesniu pripažinimo dokumentu.

PDF 66

) pasiektos lemiamos pergalės Livonijos kare prieš Maskvą ir šios pavojus atitolintas daugiau nei pusamžiui (1609–1611 m. Lenkija ir Lietuva net buvo užėmusi Maskvą). Tačiau svarbiausias Liublino unijos kompromiso rezultatas – Abiejų Tautų Respublika, kuri egzistavo dar du amžius.

PDF 25

Šiandien pripažįstama, kad epinius pasakojimus atitinka keletas siužetų, užrašytų Lietuvos metraščiuose: Gedimino sapnas apie Vilniaus įkūrimą, Ldk Algirdo žygiai į Maskvą bei Birutės ir Ldk Kęstučio meilės istorija (Birutės istorija įdomi dar ir kitkuo – kunigaikštienė taip ir neįgijo krikščioniško vardo, palaidota kaip pagonė, bet jos legenda nenutrūko ir įsigalint krikščionybei, o Birutės kalnas Palangoje buvo gerbiamas kaip šventosios).

PDF 443

Suprantame, kad mūsų ganytojiškoms pareigoms priklauso pasirūpinti, kad iš bendrų vyskupijos stalo pajamų ir kapitulos, ir visokios rūšies vertybių, personatų, pelno, abatijų turto dalies bei visokių kitokių beneficijų, mūsų diecezijoje egzistuojančių, būtų paimta tam tikra dalis ar porcija, ir ta dalis, taip išimta, būtų prijungta prie anksčiau minėtos kolegijos ir inkorporuota. Nors, esant dabartinėms nelaimėms, nuolatiniams nuostoliams dėl karo su Maskva, mes neprivalome savęs apsunkinti naujais vargais, atsižvelgdami į savo padėtį, sunkiai galime aprūpinti lėšomis, tačiau tikėdamiesi, kad Viešpaties, kurismeapleidžia gerų darbų, ranka nesutrumpėjusi, paties Viešpaties Dievo vardu nusprendžiame ir funduojame mūsų klierikų kolegiją ir fundavimui bei jos aprūpinimui jai pridedame mūsų patrimonialinį dvarelį Vilniaus paviete, vadinamą Vozgėliškėmis*. — • — 427 Vaisgėliškis (vert.

PDF 112

1617-1618 m. dalyvavo žygyje į Maskvą, nepaisant tam tikrų laimėjimų, Maskvos užimti nepavyko. 1621 m.

PDF 270

Tad Algirdas ir Maskvos kunigaikščiai tapo nesutaikomi priešai. Varžybinė kova tarp Vilniaus ir Maskvos jau prasidėjo pačioje Algirdo valdymo pradžioje, kai jis, norėdamas sulaužyti Maskvos jėgą, nutarė susiartinti su totorių chanu ir siuntė pas jį 1349 m.

PDF 229

Lietuvos disidentų siekis buvo tautos savasties išsaugojimas, priešiškų jėgų veiklos dalinis neutralizavimas, žmogaus teisių gynimas. Disidentinio judėjimo pradžia Lietuvoje laikomi 1960 m., kai pirmieji lietuviai disidentai Aleksandras Štromas, Tomas Venclova, Pranas Morkus užmezgė santykius su Maskvos disidentais, pagelbėjo jiems Maskvoje leisti žurnalą „Sintaksis“, teikė informaciją iš Lietuvos.

PDF 21

Po to Lietuva ilgesnį laiką gyveno sąlyginai ramiai, iki kol naujas galios centras - Maskvos valstybė ėmė stiprėti ir xv a. pabaigoje kelti grėsmę Lietuvos teritorijos vientisumui. m“ k NN a Vytis iš XV a.

PDF 272

Nors priešas buvo užkluptas netikėtai, tačiau žiemos sąlygomis pats Algirdas nebuvo pasiruošęs ilgam apgulimui. Todėl, prastovėjęs prie Maskvos mūrų «tris dienas ir tris naktis » ir nuteriojęs apylinkę, jis grįžo atgal^17. Iki tol niekados lietuviai nebuvo pasiekę Maskvos vartų.

PDF 116

Kaip neprivaloma disciplina lietuvių kalba įsileista ir į kelias Užnemunės vidurines mokyklas, Maskvos universitete paskirta dešimt valstybės stipendijų šių mokyklų auklėtiniams, turintiems atestate lietuvių kalbos pažymį. Taip tikėtasi iš pačių lietuvių paruošti rusų aukštosios kultūros proceso dalyvių, manant, kad jie taps ir lietuvių „suartinimo“ su rusų kultūra gija.

PDF 112

1611m. J. K. Chodkevičiui buvo pavesta vadovauti Maskvoje apsuptos lenkų ir lietuvių įgulos deblokavimui, tačiau ši, nesulaukusi pagalbos, kapituliavo.

PDF 103

Tačiau Napoleonui teko trauktis iš Maskvos, o besitraukiant neliko ir jo kariuomenės. 1812 m.

PDF 21

Po to Lietuva ilgesnį laiką gyveno sąlyginai ramiai, iki kol naujas galios centras - Maskvos valstybė ėmė stiprėti ir xv a. pabaigoje kelti grėsmę Lietuvos teritorijos vientisumui. m“ k NN a Vytis iš XV a.

PDF 45

„Senovės nekeitimo“ tezė tėra istoriografinis mitas – Lietuvos ekspansija Kijevo Rusios erdvę reikšmingai perskėlė į dvi dalis: Kijevo ir Maskvos, kurių istorija keliems amžiams nuėjo savarankiškais keliais. Vytauto centralizacijos politika sutelkė plačios erdvės Rytų Europoje išteklius.

PDF 174

Vytautas, vienintelio troškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės šalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems dalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 metais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo didžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir Riazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Maskvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sūnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos magistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.

PDF 154

Likę vieniši lietuviai 1926 m. rugsėjo 28 d. Maskvoje pasirašė nepuolimo ir neutralumo sutartį su SSRS.

PDF 21

Maskvos kunigaikštis, pasinaudojęs tuo metu vyriausioje rusėnų žemėje - Tverėje kilusiu sukilimu prieš Aukso ordą (kurios vasalais tuo metu buvo visi ne Lietuvos valdyti rusėnai), gavo mongolų leidimą rinkti duoklę Aukso ordai iš kitų senosios Rusios kunigaikštijų. Tai reiškė, kad Maskva tapo nauju nuo Lietuvos nepriklausiusių rusėnų žemių centru. Algirdas suvokė, kad Maskva gali ateityje kelti grėsmę Lietuvos interesams ir surengė į ją tris karo žygius (1368; 1370; 1372).

PDF 143

Tačiau lenkų kariškiai neskubėjo perduoti Vilniaus lietuviams ir pirmi į jį įžengė Raudonosios armijos kavalerijos korpusai, o Lietuvos kariuomenė – tik liepos 15-ąją jau padėjus parašus po sutartimi Maskvoje... Tad Vilnių Lietuvai perdavė ne lenkai, o bolševikai.

PDF 259

Rytuose ėję karai su Maskva reikalavo daug pinigų, todėl reikėjo rūpintis, kad būtų daugiau ką parduoti. Didžiausi žemės plotai priklausė didžiajam kunigaikščiui, todėl jam pirmiausia teko susirūpinti, kad būtų pertvarkytas ūkis ir kad jis duotų daugiau pajamų.

PDF 53

Lietuva, Lenkijos padedama, atsilaikė prieš stačiatikišką Maskvą mūšio prie Oršos pergale 1514 m., o Vengrija 1526 m. patyrė katastrofą Mohačo mūšyje su turkais ir dingo iš Europos žemėlapio.

PDF 38

Remdamas paskutinį Tverės bandymą atsiimti iš Maskvos prarastą pirmenybę, Algirdas net triskart – 1368, 1370 ir 1372 m. – surengė žygį į Maskvą, tačiau Kremliaus užimti nepajėgė. Taip liko neįgyvendintos Algirdo išsakytos pretenzijos, kad „savaime visa Rusia turi priklausyti lietuviams“, o Vilnius nevirto „antruoju Kijevu“.

PDF 120

Lenkų kariuomenė šios sumaišties metu 1610 m. sumušusi rusus prie Klušino, užėmė Maskvą. Dalis Rusijos bojarinų naujuoju caru išrinko Zigmanto Vazos sūnų Vladislovą.