Vieta

Lydos apskritis

7 teiginiai7 įrašai2 ryšiai

Lydos apskritis – istoriniuose šaltiniuose minima vieta, siejama su archeologiniais radiniais, etnografine medžiaga ir senosios Lietuvos kultūros pėdsakais. Narbutas ją priskyrė Tikrajai Lietuvai kartu su Ukmergės, Vilniaus ir Trakų apskritimis, o šiose teritorijose aprašė specialias sudegintų žmonių pelenų laikymo vietas, vadintas obelijomis. 1826 m. netoli Ogrodnikų kaimo, Šalčios upės pakrantės skardyje, kaimietis aptiko senų sidabrinių pinigų; 1832 m. iš šio lobio Narbutas gavo penkias trijų rūšių monetas. Nočios parapijoje esantį Ragutėniškių bajorkaimį jis siejo su Ragučio žynių moterų pavadinimu. Iš Lydos apskrities surinkta etnografinė medžiaga panaudota aptariant pavasario sutikimą, Sekmines, Jonines, rugiapjūtę ir vestuves, o Vilniaus akademijos mineralogijos kabinete saugoti ir čia rasti akmeniniai kirvukai.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

RagutėniškiaiLydos apskritis

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Aplinka
  • Lydos apskrityje, netoli Ogrodnikų kaimo, buvo Šalčios upės pakrantės skardis.
  • Teodoras Narbutas aprašė 1826 m. įvykį; vietos aplinka nurodyta kaip radinio vieta.
Paskirtis
  • Lydos apskrityje nuo seniausių laikų buvo specialių vietų, į kurias dėdavo sudegintų žmonių pelenus; šias vietas vadindavo obelijomis.
  • Teodoras Narbutas šį teiginį priskyrė Tikrajai Lietuvai, į kurią įtraukė Lydos apskritį.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

1826 m. Lydos apskrityje, prie Ogrodnikų kaimo Šalčios pakrantės skardyje, kaimietis rado senų sidabrinių pinigų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Nematyti jokio užrašo. 1826 metais Lydos apskrityje, netoli Ogrodnikų kaimo, Šalčios upės pakrantės skardyje, kaimietis rado senų sidabrinių pinigų. 1832 metais iš jų gavau penkis vienetus iš trijų rūšių monetų, kurios sudarė tą lobį.
t-218541vidutinis

Lydos apskrityje buvo surinkta etnografinė medžiaga, panaudota aptariant pavasario sutikimą, Sekmines, Jonines, rugiapjūtę ir vestuves.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Daug vertingos savo meto etnografinės medžiagos, surinktos Lydos apskrityje, panaudota aptariant pavasario sutikimą, Sekmines, Jonines, rugiapjūtės pradžios ir pabaigos iškilmes, vestuves (mergvakarį); savo ir kitų sukaupta archeologinė medžiaga panaudota aptariant kapines, senąją lietuvių laidoseną.
t-219136vidutinis

1826 metais Lydos apskrityje, netoli Ogrodnikų kaimo, Šal čios upės pakrantės skardyje, kaimietis rado senų sidabrinių pinigų.

Įrodymai (1)
t-004vidutinis

Vilniaus akademijos mineralogijos kabinete yra keletas kirvukų iš tokio pat akmens, šiek tiek ilgesnių, tai yra ne tiek nudilintų aštrinant; jie buvę rasti Lydos apskrityje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Tai palikimas seniausių šios žemės gyventojų, kurie dar nemokėjo naudoti geležies. Vilniaus akademijos mineralogijos kabinete yra keletas kirvukų iš tokio pat akmens, šiek tiek ilgesnių, tai yra ne tiek nudilintų aštrinant; jie buvę rasti Lydos apskrityje. Pasitaiko taip pat ir akmeninių kaitų, labai gražiai padirbtų iš titnago.
t-003vidutinis

Narbutas Lydos apskritį priskyrė Tikrajai Lietuvai, kur, jo teigimu, nuo seniausių laikų buvo obelijomis vadintų pelenų laikymo vietų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Vienoda jų sandara ir tokia pat radimo vieta įtikina, jog jos buvo skirtos ne kam kitam, kaip tik laikyti po akimis, kad į jas tekėtų ašaros. Tikrojoje Lietuvoje, tai yra Ukmergės, Vilniaus, Trakų ir Lydos apskrityse, nuo seniausių laikų buvo specialios vietos, į kurias dėdavo sudegintų žmonių pelenus. Šias vietas vadindavo Obelijomis.
t-002vidutinis

Narbutas Ragutėniškių bajorkaimį Lydos apskrities Nočios parapijoje siejo su Ragučio žynių moterų pavadinimu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Ragelienė (Ragutienie) Dievo Ragučio žynės; vieną užuominą apie jas radau žmonių pasakojime; taip pat šiokia tokia žinia bus apeigų aprašyme. Lydos apskrities Nočios parapijoje yra Ragutėniškių (Ragutieniszfd) bajorkaimis; ši vieta, be abejo, susijusi su anksčiau nurodytu moterų žynių pavadinimu. Negalima rasti ryškesnio prieštaravimo, kaip tarp anų ir šių žynių.
t-217903vidutinis

Lydos apskrities Nočios parapijoje yra Ragutėniškių (Ragutieniszfd) bajorkaimis;.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Ragelienė (Ragutienie) Dievo Ragučio žynės; vieną užuominą apie jas radau žmonių pasakojime; taip pat šiokia tokia žinia bus apeigų aprašyme. Lydos apskrities Nočios parapijoje yra Ragutėniškių (Ragutieniszfd) bajorkaimis; ši vieta, be abejo, susijusi su anksčiau nurodytu moterų žynių pavadinimu. Negalima rasti ryškesnio prieštaravimo, kaip tarp anų ir šių žynių.
Visi teiginiai ir įrodymai (7 teiginiai, 7 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

turėjo priklausinį:
Ragutėniškiai priklausė ←:

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—77