1826 m. Lydos apskrityje, prie Ogrodnikų kaimo Šalčios pakrantės skardyje, kaimietis rado senų sidabrinių pinigų. Narbutas Ragutėniškių bajorkaimį Lydos apskrities Nočios parapijoje siejo su Ragučio žynių moterų pavadinimu. Narbutas Lydos apskritį priskyrė Tikrajai Lietuvai, kur, jo teigimu, nuo seniausių laikų buvo obelijomis vadintų pelenų laikymo vietų.
Nematyti jokio užrašo.\n1826 metais Lydos apskrityje, netoli Ogrodnikų kaimo, Šal\nčios upės pakrantės skardyje, kaimietis rado senų sidabrinių\npinigų. 1832 metais iš jų gavau penkis vienetus iš trijų rūšių\nmonetų, kurios sudarė tą lobį.
Ragelienė (Ragutienie) Dievo Ragučio žynės; vieną užuominą apie jas radau žmo nių pasakojime; taip pat šiokia tokia žinia bus apeigų aprašy me. Lydos apskrities Nočios parapijoje yra Ragutėniškių (Ra- gutieniszfd) bajorkaimis; ši vieta, be abejo, susijusi su anksčiau nurodytu moterų žynių pavadinimu. Negalima rasti ryškesnio prieštaravimo, kaip tarp anų ir šių žynių.
Vienoda jų sandara ir tokia pat radimo vieta įtikina,\njog jos buvo skirtos ne kam kitam, kaip tik laikyti po akimis,\nkad į jas tekėtų ašaros.\nTikrojoje Lietuvoje, tai yra Ukmergės, Vilniaus, Trakų ir Ly\ndos apskrityse, nuo seniausių laikų buvo specialios vietos, į ku\nrias dėdavo sudegintų žmonių pelenus. Šias vietas vadindavo\nObelijomis.
Vilniaus akademijos mineralogijos kabinete yra keletas kirvukų iš tokio pat akmens, šiek tiek ilgesnių, tai yra ne tiek nudilintų aštrinant; jie buvę rasti Lydos apskrityje.
Tai palikimas seniausių šios žemės gyvento\njų, kurie dar nemokėjo naudoti geležies. Vilniaus akademijos\nmineralogijos kabinete yra keletas kirvukų iš tokio pat akmens,\nšiek tiek ilgesnių, tai yra ne tiek nudilintų aštrinant; jie buvę\nrasti Lydos apskrityje. Pasitaiko taip pat ir akmeninių kaitų,\nlabai gražiai padirbtų iš titnago.