Valdant Gediminui ar Algirdui Lyda priklausė mūro pilių sistemai aplink Lietuvos valstybės branduolį ir sostinę.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 32
Lietuva tuo metu jau turėjo sostinę, nuo Gedimino prasidėjo sosto paveldėjimo tradicija, mūro civilizacijos ištakos. Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys. Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijung- tos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas.
Teodoras Narbutas nurodo, kad Lyda buvo valdovo valdžioje, o to valdovo santykiai su Vytautu po Vytauto žygio su kryžiuočiais į Lydą buvo labai pašliję.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 422
Kaip kad ma tėme, jo valdžioje buvo Lyda ir nuo Vytauto žygio su kryžiuo čiais į tą miestą laikų jo santykiai su pastaruoju turėjo būti labai pašliję (§ 1400). Dabar gyveno Naugarduke ir rūpinosi susigrąžinti Lydą; kai tas jam buvo atsakytasis, subūręs kazo kus, persikėlė per Nemuną ir su ginklu rankose traukė užimti tą miestą.
Teodoro Narbuto aiškinimu, lietuviškas vietovardis Lyda (Lida) reiškia skynimą – iškirsto miško ruožą.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 509
Ta vietovė, apie 1180 metus nukariavus Dainavos kunigaikš tystę, kuriai ji priklausė, yra lietuvių gyvenvietė. Lietuviškai Lyda (Lida) reiškia skynimą - ruožą, kur iškirstas miškas. Pi lis buvo įkurdinta didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m e tais; ją statė Kijevo meistrai, buvo pasinaudota ir belaisviais iš Voluinės1.