Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys.
Lietuva tuo metu jau turėjo sostinę, nuo Gedimino prasidėjo sosto paveldėjimo tradicija, mūro civilizacijos ištakos. Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys. Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijungtos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas.
Teodoras Narbutas nurodo, kad Lyda buvo valdovo valdžioje, o to valdovo santykiai su Vytautu po Vytauto žygio su kryžiuočiais į Lydą buvo labai pašliję.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Kaip kad matėme, jo valdžioje buvo Lyda ir nuo Vytauto žygio su kryžiuočiais į tą miestą laikų jo santykiai su pastaruoju turėjo būti labai pašliję (§ 1400). Dabar gyveno Naugarduke ir rūpinosi susigrąžinti Lydą; kai tas jam buvo atsakytasis, subūręs kazokus, persikėlė per Nemuną ir su ginklu rankose traukė užimti tą miestą.
Teodoro Narbuto aiškinimu, lietuviškas vietovardis Lyda (Lida) reiškia skynimą – iškirsto miško ruožą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Ta vietovė, apie 1180 metus nukariavus Dainavos kunigaikštystę, kuriai ji priklausė, yra lietuvių gyvenvietė. Lietuviškai Lyda (Lida) reiškia skynimą - ruožą, kur iškirstas miškas. Pilis buvo įkurdinta didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m etais; ją statė Kijevo meistrai, buvo pasinaudota ir belaisviais iš Voluinės1.