Lietuva

PDF 158

Tai žinodami, kaip palankumo ženklą skiriame jam du šimtus lenkiško svorio ir skaičiaus grivinų, skaičiuojant po keturiasdešimt aštuonis grašius už kiekvieną griviną, šimtą iki gyvos galvos iš mūsų iždo ir šimtą, kol bus pasiekta taika tarp mūsų Lietuvos žemių ir kryžiuočių iš Prūsijos, iš mūsų iždo kiekvienais metais per Kalėdas išmokamas, taip pat dešimt tošinių medaus, vadinamų Stawna lukna (medaus duoklė) nustatytos talpos indas - tošinė, liepinė], iš mūsų Vilniaus pilies ir jos sandėlių, taip pat per Kalėdas, kiekvienais metais, taip pat iki gyvos galvos, ir 1.1.].

PDF 131

Tos pirmosios Lietuvoj teisės būtų gerokai pagerinusios miesto būklę, jeigu vidaus karas, apie kurį netrukus papasakosime, nebūtų sukėlęs šalyje naujos audros. Vladislovas Jogaila su nemažėjančiu apaštalavimo įkarščiu tuo metu tikrai visą Lietuvą aplankė diegdamas naujo tikėjimo nuostatus; dar numaldęs Baltojoje Rusioje prasidėjusius bruzdėjimus, pargrįžo į Vilnių. Čia, krašto reikalus įstatęs į tvirtas vėžes, tikrąjį savo brolį Skirgailą paskyrė savo vietininku ir titulavo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pavaldžiu karališkajai savo valdžiai16.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

Il KNYGA savo lėšomis turėjo ją vykdyti tol, kol visas miestas nebuvo aptvertas mūro siena. Tos pirmosios Lietuvoj teisės būtų gerokai pagerinusios miesto būklę, jeigu vidaus karas, apie kurį netrukus papasakosime, nebūtų sukėlęs šalyje naujos audros.

PDF 257

Lietuva pasirinko euroatlantinės integracijos kelią, todėl 1992 m. birželio 8 d. priėmė konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ (panašiai pasielgė Latvija ir Estija).

PDF 236

Partizanai neturėjo efektyvių ryšio priemonių, o paskirti ryšininkai savo darbą atliko nepatenkinamai. Ši partizanų operacija turėjo didelę moralinę reikšmę - kalbos apie kautynes žaibo greitumu pasklido po visą Lietuvą, o tai stiprino gyventojų patriotines nuotaikas bei tikėjimą, kad laisvės kovotojai iš gynybos pereina į ryžtingą puolimą. Okupacinės Šoviniai dėtuvėje Dėtuvė Dėtuvės spyruoklė Ginklas veikia laisvos spynos atatrankos principu - šūvio metu tūtą spaudžiančios parako dujos stumia spyną atgal ir suspaudžia grąžinamąją spyruoklę, kuri po to vėl stumia spyną į priekį, kuri judėdama į priekį užgriebia šovinį iš dėtuvės, įstumia jį i šovinio lizdą ir jį iššauna.

PDF 48-49

Betgi yra ir Rudamina, miestelis, arba bažnytkaimis, pietryčiuose, už pusantros mylios nuo miesto. 26 Kazimiero IV, kai jis buvo dar Lietuvos didysis kunigaikštis, privilegijoje, 1440 metais duotoje Romos katalikų ir stačiatikių tikėjimo Vilniaus miestiečiams, kuriems leidžiama laisvai prekiauti nemokant muito mokesčio visoje Lietuvos valstybėje, pasakyta, kad tai yra senos laisvės, senolio Algirdo ir jo įpėdinių suteiktos Vilniui, atnaujinimas. Concedimus ac darnus hanc libertatem, quod per totum nostrum Magnum Ducatum Lithuaniae et Russiae nullum theloneum a quibuscumque mercantiis darė et solvere tenebuntur; sed juxta consuetudinem antiquam a Nostris Praedecessoribus et signanter Serenissimis Principibus Avo videlicet Olgerdo, olim Magno Duce Lithuaniae et Domino Vladislao Rege Poloniae, tunc autem 32 ## Puslapis 49 I KNYGA padaugėjo gyventojų dėl čionai atvykstančių rusinu, kuriuos ypač užtarė Marija, Algirdo žmona, pasinešusi lietuviams pagonims skiepyti krikščionišką graikų apeigų tikėjimą.

PDF 24

Visi kiti Rusios miestai, šiauriniai ir pietiniai, perdėm susmulkintų kunigaikštysčių sostinės, neturėjo nei tokios reikšmės, nei laisvių, kad galėtų bent kiek paveikti kaimyninius kraštus. Esant tokiai Europos miestų padėčiai, Lietuva, ilgiausiai atsiribojusi nuo krikščionybės, valdydama nedidelį ir uostų stokojantį Baltijos pakrantės ruožą, dar su vargana žemdirbyste ir prekyba, vis dėlto pačiame XIII amžiaus viduryje savo žemėje jau turėjo keletą miestų. Naugardukas jau buvo garsiojo Mindaugo (Mendogo) sostinė.

PDF 128

Lietuvių tautinio judėjimo iškilimą dalis lenkų laikė Rusijos carizmo politikos projektu, gimusiu tik tam, kad skaldytų ir silpnintų lenkų jėgą, o vėliau Lietuvos valstybės atkūrimą laikys tik Vokietijos intriga. Pasauliniame kare prasibrėžus nepriklausomybės galimybėms, savarankiškumo siekiantiems lietuviams greitai iškilo dilema – kokios Lietuvos – artimos LDK, daugiakalbės – ar mažesnės, lietuviškai kalbančios valstybės, kaip aukščiausios dvasinės palaimos, jie turi siekti, kaip elgtis su LDK ir Abiejų Tautų Respublikos planais ir kaip sukonstruoti modus vivendi su lenkais, kurie lietuvių suverenumo siekių nesuprato ir nepripažino. XX a.

PDF 46

Tokie lydymosi procesai vyko ir LDK, ypač svarbus čia buvo lenkų kalbos veiksnys. Tačiau šie procesai baigėsi ne visuotine polonizacija, o kelių modernių tautų (lietuvių, baltarusių, ukrainiečių) susikūrimu. Todėl LDK į istoriją įėjo ne kaip tautų kalėjimas ar lydymosi katilas, o kaip tautų lopšys – tai svarbiausias LDK imperijos savitumas.

PDF 202

Ištremtųjų vietas turėjo užimti atkelti milijonai vokiečių. Vokietija Lietuvą laikė sudedamąja SSRS dalimi ir iš pradžių ją administravo karinė valdžia, o 1941 m. liepos pabaigoje įvestas civilinis okupacinis valdymas.

PDF 57

Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stiprias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medininkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nuniokotos. Tačiau tai buvo jau paskutinis smūgis, krikščioniškojo Ordino riterių kirstas pagoniškai Lietuvai. Juk kai per Jogailos apsukrų laviravimą žlugo visos kryžiuočių jam daromos kliūtys siekti Lenkijos sosto, 1385 metų pabaigoje Lietuvos valdovas paliko savo senąją sostinę ir gausios lietuvių kunigaikščių ir didikų svitos lydimas išvyko į Krokuvą.

PDF 31-32

Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pusiasalio po visą Baltijos pakrantę. Sagos, kitaip sakant, senovinės tos tautos legendos, eilėmis ir proza 15 ## Puslapis 32 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Paskui Lietuva net iki XII amžiaus pabaigos buvo Rusios įtakoje, bet kratydamasi mongolų jungo, patraukė iš girių ir, atrėmusi azijiečius, savo antpuoliais ėmė bauginti Rusią bei Lenkiją. Tuo metu poreikis turėti savą gynybą ir per nepaliaujamus karus pažintis su kaimyninėmis šalimis, jau atsikračiusiomis netašyto barbariškumo, davė pradžią rastis Lietuvos žemėje medinėms pilims ir tvirtovėms.

PDF 249

Visų pirma lietuviai neprastai išmoko rusų kalbą ir galėjo tiesiogiai naudotis didžios rusų kultūros pasiekimais. Keliais, autostrada, geležinkeliais, galų gale žmonėmis į Lietuvą integruoti Klaipėdos kraštas ir Vilnius. Unitarinė, unifikacinė SSRS politika gerokai nusmukdė Latvijos ir Estijos lygį, bet leido pakilti Lietuvos lygiui, tad pagaliau visais parametrais pasivijome kaimynus ir gaminome tiek, kiek latviai ir estai kartu sudėjus.

PDF 151-152

Dar neįsitvirtinus savo soste Vytautui, kitas karaliaus Jogailos brolis, Švitrigaila, dėl ano iškėlimo nuoskaudą pajutęs, išvyko pas kryžiuočius - visų rezgamų pinklių ir pasikėsinimų prieš Lenkiją ir Lietuvą židinį, ieškodamas pagalbos -- • -- 135 ## Puslapis 152 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS bandant nuversti naująjį Lietuvos valdovą. Prūsijos ordinas iš sykio griebėsi tos patogios progos pradėti karą ir niokoti tuos pavojingus jam kaimynus (1394 m.); kitais metais Švitrigaila, kryžiuočių pulku vedinas, kartu su didžiuoju magistru Konradu Jungingenu įsibrovė į Lietuvą ir, nusiaubę prie Gardino panemunės pavietus, sudegino Drohičiną, Naugarduką, Mirą ir Lydą, paėmė 2 200 belaisvių, 1 400 žirgų ir prisiplėšė daugybę grobio, niekur nesutikę pasipriešinimo, net iki Šalčininkų nusigavo51.

PDF 25-26

Tad jie nesunkiai išprašydavo privilegijų arba išsivaduodavo iš tokių valdovų, kurie, būdami silpni, dar labiau 9 ## Puslapis 26 ĮVADAS silpnėjo per nuolatinius tarpusavio kivirčus. Lietuvoje, priešingai, dar nebuvo jokių miestų, o ir pats feodalizmas dėl išskaidytų kunigaikštysčių dar nebuvo tvirtai suręstas: kaip anksčiau minėjome, kur ne kur stūksojo vienišos pilys su skurdžiomis gyvenvietėmis prie jų. Miestai kūrėsi tuomet, kai aukštesnieji Lietuvos kunigaikščiai jau buvo galingi, daug prisigrobę ir užsigarantavę tvirtą viršenybę.

PDF 12

M. Balinskis suprato Lietuvos miestų ir miestiečių luomo vėlyvos raidos priežastis. Istorikas kritiškai pažymėjo, kad dėl miestiečių - viduriniojo visuomenės luomo - nebuvimo Lenkijos - Lietuvos valstybėje vyko daugiau destruktyvių procesų, nulėmusių jos žlugimą.

PDF 15

Tvirtindama savo pozicijas prieš Kryžiuočių ordiną, Lietuva tais pačiais metais sudarė taiką su Didžiuoju Naugardu, svarbiu Rytų prekybos centru62. Taigi Gedimino valdoma Lietuvos valstybė XIV a. 3-iame dešimtmetyje, atremdama priešo spaudimą prie Nemuno, kovodama plačiu frontu nuo Suomijos įlankos šiaurėje iki Oderio pietvakariuose, bendradarbiaudama su kaimyninėmis rusų bei lenkų žemėmis, sukūrė gilų užnugarį slavų žemėse, sulaikė kryžiuočių veržimąsi, prisidėjo prie Ordino veiksmų bei siekimų demaskavimo, jo pozicijų silpninimo tarptautiniu mastu.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.).

Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė įsiveržė į Brandenburgo valdas, pasiekė Frankfurtą prie Oderio (III, 361). Tvirtindama savo pozicijas prieš Kryžiuočių ordiną, Lietuva tais pačiais metais sudarė taiką su Didžiuoju Naugardu, svarbiu Rytų prekybos centru62.

PDF 171

Smetonos autoritarinis režimas, nors ir dėl visai skirtingų priežasčių. Nepriklausomybės karta Per nepilnus du dešimtmečius Lietuva galutinai tapo lietuviška, jos nebegalėjai supainioti nei su Lenkija, nei su Rusija. A.

PDF 173-174

99, kuriame atkalbinėja Romos 157 ## Puslapis 174 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS priešinimasis, nei pagaliau Jogailos pasiskelbimas, kad perleidžiąs Lenkijos karūną Vytautui. Vytautas, vienintelio troškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės šalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems dalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 metais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo didžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir Riazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Maskvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sūnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos magistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.

PDF 128

XX a. Lietuva bandys keltis kaip naujai sukurta valstybė, turinti istorinių sąsajų su LDK, kurios jai nedavė jokių kreditų, tad apsispręsta atkurti valstybę etnografiniu principu – lietuviškai kalbančią Lietuvą. Kaip ir kaimynė Lenkija, daugelis kitų Europos šalių tais laikais, Lietuva susidarė kaip moderni vienos tautos tautinė valstybė ir visiškai neaišku, kaip ji būtų atrodžiusi, jei būtų atsikūrusi pagal istorinės valstybės tradiciją, istorinėse sienose, kad ir 1795 m. valstybės modelis brėžėsi nepaprastai sunkiai dėl vienos priežasties – istorinės, nes „Lithuania Propria“ (tikrosios Lietuvos) sienos nebesutapo su etnografinėmis, o absorbuoti Rytuose jau tik baltarusiškai ir lenkiškai kalbančius gyventojus neatrodė įmanoma misija.

PDF 13

Iki šiol labiausiai paplitusi versija buvo Lietuvos vardą kildinti iš nedidelio upelio Lietaukos, įtekančio į Nerį netoli Kernavės, vardo. Tradiciškai manoma, kad Lietuvos valstybės branduolys – Lietuvos žemė siaurąja prasme ankstyvaisiais istoriniais laikais buvo tarp Nemuno ir Neries upių. Taigi Lietaukos upelis, dešinysis Neries intakas, tekėjo Lietuvos žemės link, ir nebūtinai pačioje Lietuvoje.

PDF 67

XVI–XVII a. tai neatrodė bloga išeitis – Roma, Madridas ar Lisabona tebespinduliavo katalikybę ir barokinės architektūros bei dailės šviesą iki pat Meksikos, Paragvajaus. Kitas šio pasaulio pakraštys, labiausiai nutolęs į šiaurę, buvo Lietuva.

PDF 250

Tad paskubomis susirinko 10 000 bajorų, kareivių ir ginkluotų žmonių, kuriuos į kovą su priešais vedė narsus, bet pasipūtęs, Glinskis. Gausūs Krymo ordos karių būriai susirėmė su mūsiškiais ties Kłecku, ir lemtinga Lietuvos pergalė, pasiekta 1506 metų rugpjūtį, ir ateityje užkirto šiems azijiečiams kelią į artimiausias šios valstybės vaivadijų sostines47. Ši trokštama žinia jau merdintį Aleksandrą pasiekė Vilniuje.

PDF 204-205

suma. ## Puslapis 205 Il KNYGA IV VILNIAUS VYSKUPŲ SĄRAŠAS NUO KATEDROS ĮKŪRIMO IKI 1600 METŲ Dar prieš krikščionybės įvedimą, XIII amžiuje, kai Mindaugas (Myndozve, Mendog) pasiskelbė Lietuvos karaliumi ir pranešė apie siekius priimti Romos tikėjimą, popiežius išrinko ir paskyrė visai Lietuvai vyskupą. Apie tai mini Kronika Lechitów i Polaków, parašyta Poznanės kustodo G o d z i s lavo Baško (vert.

PDF 32

Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys. Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijungtos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas. Tai leido Lietuvai tapti didelių politinių kombinacijų dalyve ir vyraujančia regiono jėga – didvalstybe.

PDF 235

1949 m. vasario 16 d. LLKS tarybos patvirtinta deklaracija aukščiausia teisėta valdžia Lietuvoje paskelbė atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką ir nubrėžė jos ateities raidos gaires.

PDF 132

Prekyba su Rusia ir Prūsija seniai nutrūkusi, nuolatinis priešo pavojus Lietuvos sostinę vertė pakaitomis čia karine stovykla, čia mūšio lauku. Reikia pripažinti, jog ta didelė reforma, kurios ėmėsi Vladislovas Jogaila, iš pradžių Lietuvai ir jos sostinei daug kainavo, tačiau tai buvo būtinas barbariško būvio, ligi tol tvyrojusio tame krašte, pergalėjimas, kam iš visų jėgų priešinosi Kryžiuočių ordinas, aiškiai numatydamas savo nuopuolį, jei Lietuva ir Lenkija ateityje sustiprėtų. Ta liūdna Vilniaus padėtis dar pablogėjo įsiliepsnojus Vytauto karui su Skirgaila.

PDF 134

Tų karingų vienuolių viršininkas, greitas pasinaudoti kaimynų nesutarimais, tik ir laukdamas progos išardyti Lietuvos ir Lenkijos sąjungą, vieną komtūrą atsiuntė į Gardiną, kur tasai sausio 19 dieną netoli nuo šios pilies sudarė sutartį su Vytautu. Netrukus po to Ordino maršalas, vedinas 40 000 kryžiuočių kariauna, įsibrovė į Lietuvą ir, susijungęs su Vytauto pulkais, užėmė Kernavę ir Maišiagalą, o prie pat sostinės su karių likučiais nusiaubė aplinkines žemes. Veidmainingas Ordino elgesys su Vytautu, norint ne iškelti jį, o tik drumsti vandenį Lietuvoje ir niokoti ją, šįsyk išgelbėjo Vilnių nuo nelaimės: mat kryžiuočiai, paėmę du tūkstančius belaisvių, pargrįžo triumfuodami, Vytauto labui nieko nenuveikę, nė negalvodami apie Vilniaus užėmimą.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

1390 metų sausio pradžioje visą savo šeimą iš Gardino išsiuntęs į Prūsiją, ruošdamasis atnaujinti ankstesnes sutartis su didžiuoju magistru Konradu Ciolneriu, dar labiau įtvirtino Gardiną kaip savo buveinę, sustiprino ir kitų savo pilių gynybą. Tų karingų vienuolių viršininkas, greitas pasinaudoti kaimynų nesutarimais, tik ir laukdamas progos išardyti Lietuvos ir Lenkijos sąjungą, vieną komtūrą atsiuntė į Gardiną, kur tasai sausio 19 dieną netoli nuo šios pilies sudarė sutartį su Vytautu. Netrukus po to Ordino maršalas, vedinas 40 000 kryžiuočių kariauna, įsibrovė į Lietuvą ir, susijungęs su Vytauto pulkais, užėmė Kernavę ir Maišiagalą, o prie pat sostinės su karių likučiais nusiaubė aplinkines žemes.

PDF 187

Urbšys gavo iš V. Molotovo rankų ultimatumą – pareikalauta, kad Lietuva įsileistų papildomus, jokia sutartimi neribotus sovietų karinius dalinius, pakeistų vyriausybę į prosovietinę, nubaustų „kaltus“ pareigūnus ir duotų atsakymą iki birželio 15 dienos 10 val. ryto.

PDF 84

Maža to, ilgainiui būtent litviš tarmė tapo norminės jidiš kalbos pagrindu. Ir šiandien vartojama sąvoka „litvakas“ susijusi su gyvenamosios vietos pavadinimu – tai žydas iš Lietuvos (turima omenyje istorinė Lietuva – LDK po Liublino unijos). Tačiau kartu litvakais imta vadinti žydus, kuriems būdinga savita gyvensena, išlikusi ir po LDK sunaikinimo.

PDF 169

27. 79 Kijevo kunigaikštystė ir Podolė, anais laikais nusidriekusi iki pat Dniepro ir Dniestro žiočių, priklausė Lietuvai; Kafos* miestas prie Juodosios jūros buvo svarbiausias Lietuvos prekybinis uostas, jungęs su Rytais, iš kur prekės būdavo gabenamos į Kijevą; pastarajam tarpininkaujant Vilnius, kaip valstybės sostinė, palaikė prekybinius ryšius su Rytais.

PDF 280

Smulkmenos niekad nenustelbė jame didesniųjų uždavinių, o kartais tolimi tikslai nesumažino jo sugebėjimo naudotis momentu ir taikintis prie esamų aplinkybių. 1392 metai Vytauto gyvenime yra persilaužimo metai — jis galutinai atsisakė nuo sąjungos su Ordinu, susitaikė su Jogaila ir lenkais ir gavo valdyti ne tik tėviškę, bet ir visą Lietuvą. Jo santykiai su tauta pasikeitė.

PDF 163

Nesiskolino užsienyje, sprendimus darė atsargiai, pritarė ekonominės veiklos autarkijai – išsiversti su kuo mažiau importo. Naujieji 160 000 ūkininkų vykdė melioraciją, pavertė dirbama žeme tūkstančius hektarų ganyklų, krūmų ir miškų, pasėlių plotai padidėjo trečdaliu, Lietuva pati apsirūpindavo maistiniais ir pašariniais grūdais, o perteklių eksportuodavo (1938 m. – 132 000 tonų).

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

Naujieji 160 000 ūkininkų vykdė melioraciją, pavertė dirbama žeme tūkstančius hektarų ganyklų, krūmų ir miškų, pasėlių plotai padidėjo trečdaliu, Lietuva pati apsirūpindavo maistiniais ir pašariniais grūdais, o perteklių eksportuodavo (1938 m. – 132 000 tonų). Kooperatyvams ir pavieniams ūkininkams įsivežus iš Danijos, Švedijos ir Vokietijos tūkstančius žalųjų bei juodmargių karvių, pieno išmilžiai pakilo nuo 700 iki 2 000 litrų ir lenkė daugelį šalių.

PDF 493-494

449-466 ISBN 978-5-417-00907-5 Mykolo Balinskio (1794^1864) dvitomė „Vilniaus miesto istorija" lietuviškai leidžiama pirmą kartą. Vilniaus istoriografijos pradininko veikalas, išspausdintas 1836-1837 m., apima Vilniaus istoriją nuo miesto įkūrimo iki Stepono Batoro mirties. Autorius surinko ir panaudojo daugybę istorijos šaltinių, kurie neišliko iki mūsų dienų. Tai vertingas informacijos šaltinis istorikams, kultūrologams ir visiems skaitytojams, besidomintiems senąja Vilniaus miesto ir bendra ikikrikščioniškos Lietuvos valstybės istorija. UDK 947.45 ## Puslapis 494 Mykolas Balinskis VILNIAUS MIESTO ISTORIJA Iš lenkų kalbos vertė Ona Slavėnaitė, Irena Katilienė Iš lotynų kalbos vertė Jūratė Dalia Baronienė Redaktorė Skirmantė Ramanauskaitė Meninis redaktorius Romas Dubonis Maketuotoja Danutė Navickienė Užsakymas „Minties" leidykla, Z.

PDF 225-226

Kazimiero mirtis — Didysis kunigaikštis Aleksandras suteikia Vilniui naujų privilegijų — Jo vedybos su didžiąja kunigaikštyte Elena — Prašmatnios vestuvės Vilniuje — Svečių namai - Sack Achmedas įkalinamas Vilniuje — Miestas sutvirtinamas siena nuo totorių antpuolių — Vilniaus vyskupas Albertas Taboras — Aleksandro liga — Alchemikas — Karalius Lydoje mirtinai suserga — Totoriai žygiuoja į Lydą — Karalių gab ena į Vilnių — Pergalė prie Kiecko — Aleksandro mirtis Vilniuje — Vilniaus pilis Aleksandro laikais — Monetų kalykla — Dominikonai — Vaistinė — Gydy Lojai. ---- • ---- 209 III ## Puslapis 226 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Po Vytauto mirties karalius Vladislovas Jogaila netrukus paskyrė savo vietininką Lietuvai. Švitrigaila, neseniai susivienijęs su Vytautu, kuris jam buvo perleidęs Kamenecą ir kitas pilis Podolėje, paskubėjo atvykti į Vilnių anksčiau nei tas valdovas numirs ir, remiamas galingų šalininkų - rusų apeigų Lietuvos kunigaikščių bei didikų - labiausiai iš kitų Algirdaičių tiko į didžiuosius kunigaikščius.

PDF 21

Vakarams skirtoje korespondencijoje Lietuva buvo vadinama karalyste. Taip buvo iki pat Lietuvos krikšto 1387 m., kuomet integruojant Lietuvos valstybę į Vakarų krikščioniškųjų valstybių sistemą Lietuvai suteiktas Didžiosios kunigaikštijos rangas.

PDF 87-88

Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos. Lietuva ir Lenkija šiame kare ekonomiškai ir politiškai nusilpo, jų teritoriją nuniokojo svetimos ir savos kariuomenės, atsirado anarchijos

PDF 227

Jei laisva, tai Vytautas turi teisę užsidėt karaliaus karūną; jei ne, tai jam ir toliau tenka pasilikti Lenkijos vasalu. Vytauto karūnacija Lenkijai kėlė didelį pavojų^1 ), nes per ją Lietuva galėjo visiškai išsivaduoti iš Lenkijos, o Lenkija dėl to būtų netekusi Europoj tos galybės ir reikšmės, kurią turėjo susijungusi su Lietuva. Be to, tuo pat metu paaiškėjo ir lietuvių pažiūra į uniją su Lenkija.

PDF 15

Taigi Gedimino valdoma Lietuvos valstybė XIV a. 3-iame dešimtmetyje, atremdama priešo spaudimą prie Nemuno, kovodama plačiu frontu nuo Suomijos įlankos šiaurėje iki Oderio pietvakariuose, bendradarbiaudama su kaimyninėmis rusų bei lenkų žemėmis, sukūrė gilų užnugarį slavų žemėse, sulaikė kryžiuočių veržimąsi, prisidėjo prie Ordino veiksmų bei siekimų demaskavimo, jo pozicijų silpninimo tarptautiniu mastu. Pačioje Vakarų Europoje XIII—XIV a.

PDF 461-462

Visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, kam tiktai reikės žinoti, pranešame, kad mes, pasigailėję mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavaldinių dėl nuostolio, kurį savo Lietuvos monetų kalykloje vietinėse mūsų Karalystės valstybėse iki šio laiko turėjo, mūsų Lietuvos ir Lenkijos ponų tarybų patarimu, įsakėme paskelbti, kaip visiems mūsų Karalystės pavaldiniams bendrai įsakome, kad lietuvišką monetą, su mūsų ir mūsų protėvių tikslais nukaldintą jų nuosava ir senąja kaina, tai yra, du lietuvišku grašiu, imtų už pustrečio lenkiško grašio, tačiau dėl to šį perspėjimą ir sąlygą skelbiame visiems, kad, kai šiame seime, pagal bendras Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės privilegijas patvirtinsime, vienodai nauja kalykla kaldintų, tuomet tik ta viena kalykla pinigus kals, visas, kad ir kokios būtų lietuviškos monetos, nukaldintos penkiasdešimtais aštuntais iki šešiasdešimt penktųjų, dėl jos ir turės veikti šis ediktas, bus laisvai leidžiama mūsų kalyklai pagal tą pačią kainą pakeisti, tą monetą jau mūsų kalėjai pagal tą aprašytą paprotį imti ir naują už ją duoti privalės, kaip visa tai per konstituciją šio seimo gale plačiau atlikta ir garantuota. O grašius, Tikocine lenkiškų pavidalu nukaldintus, įsakome taip pat, kad kaip Lenkijoje, taip ir Lietuvoje, kad būtų imami pagal lenkiškų grašių kainą. Šiuo mūsų įsakymu norime, kad visi bendrai 445 ## Puslapis 462 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS mūsų pavaldiniai kaip Lenkijoje, taip ir Lietuvoje, ir kitose mūsų karalystės valdose privalėtų išlaikyti dešimties lenkiškų grivinų baudą ir ši bauda į bet kurio mūsų valdų miesto valdybą, tiek pilies, tiek miesto, būtų atnešta ir paduota.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

— 369- (Iš Dogelio rankraščių Vilniaus universiteto bibliotekoje) Žygimantas Augustas ir 1.1. Visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, kam tiktai reikės žinoti, pranešame, kad mes, pasigailėję mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavaldinių dėl nuostolio, kurį savo Lietuvos monetų kalykloje vietinėse mūsų Karalystės valstybėse iki šio laiko turėjo, mūsų Lietuvos ir Lenkijos ponų tarybų patarimu, įsakėme paskelbti, kaip visiems mūsų Karalystės pavaldiniams bendrai įsakome, kad lietuvišką monetą, su mūsų ir mūsų protėvių tikslais nukaldintą jų nuosava ir senąja kaina, tai yra, du lietuvišku grašiu, imtų už pustrečio lenkiško grašio, tačiau dėl to šį perspėjimą ir sąlygą skelbiame visiems, kad, kai šiame seime, pagal bendras Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės privilegijas patvirtinsime, vienodai nauja kalykla kaldintų, tuomet tik ta viena kalykla pinigus kals, visas, kad ir kokios būtų lietuviškos monetos, nukaldintos penkiasdešimtais aštuntais iki šešiasdešimt penktųjų, dėl jos ir turės veikti šis ediktas, bus laisvai leidžiama mūsų kalyklai pagal tą pačią kainą pakeisti, tą monetą jau mūsų kalėjai pagal tą aprašytą paprotį imti ir naują už ją duoti privalės, kaip visa tai per konstituciją šio seimo gale plačiau atlikta ir garantuota. O grašius, Tikocine lenkiškų pavidalu nukaldintus, įsakome taip pat, kad kaip Lenkijoje, taip ir Lietuvoje, kad būtų imami pagal lenkiškų grašių kainą.

PDF 113

Pagaliau kodėl Gediminas būtų slėpęs tą priežastį nuo legatų, ypač jei ji būtų susijusi su Ordino riteriais? Trečias ir itin svarbus laiškų netikrumo įrodymas yra užuomina juose apie Mazoviją, kaip apie kraštą, per kurį kviestieji svetimšaliai galį laisvai, saugiai ir be jokių varginančių mokesčių atvykti į Lietuvą ir iš jos grįžti atgal. Taigi tą Mazovijos kunigaikštį reikėtų laikyti buvus Lietuvos valdovo sąjungininku, sutartinai veikiančiu sprendžiant svetimšalių atvykimo reikalus.

PDF 40

Gediminas, supamas tokių įvairių kaimyninio valdymo elementų, savo valstybėje turėdamas net dvi skirtingų kalbų ir religijų, lietuvių ir rusų, tautas, savo naujos, per jį iškilusios, monarchijos galią grindė tvirtesne negu buvo ligi šiol kunigaikščių, įvairiais laikais pajungtų, sąjunga ir abiejų tautų riterių priklausomybe aukščiausiajai jo feodalinei valdžiai. Vilnius, Gedimino dėka nuo mažos gyvenvietės iškilęs iki miesto lygmens, buvo išrinktas visos Lietuvos karalystės sostine. Valstybėje nusistovėjus leninio valdymo principams, Gedimino veiklumo ir didžių jo politinių siekių dėka pagaliau buvo įgyvendintos Mindaugo pastangos; Vilnius savo kilimo pradžioje turėjo laikytis tokios pačios tvarkos, kokia buvo ir kitur.

PDF 28

L I E T U V O S I S T O R I J A 28 1219 m. Lietuvoje vyriausiojo kunigaikščio dar nėra, bet 1245–1246 m. vokiečių kronikininkas Mindaugą pavadina „aukščiausiuoju karaliumi“. Vadinasi, Lietuva jau suvienyta. Kada tai įvyko? 1235 m. rusų metraščiai mini „Mindaugo Lietuvą“. Gal tai rodytų, kad Mindaugas jau yra pajungęs savo valdžiai kitus kunigaikščius? Tačiau jei yra Mindaugo Lietuva, tai gal būta ir, tarkim, „Živinbudo“ ar „Dausprungo“ Lietuvos? Todėl linkstama prie apytikrės datos – Lietuvos valstybė susikūrė apie 1240 m.

PDF 29-30

Abi šios gentys, artėdamos viena prie kitos, stūmė iš 13 ## Puslapis 30 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS senųjų valdų germanų gentį - gotus, o šie tai į Europos vakarus išsisklaidydavo, tai vėl į šiaurę, į Skandinaviją, bet ne kartą iš tų kraštų sugrįždavo į senąsias gyvenvietes. Iš tokio trijų skirtingų kilmių gyventojų maišymosi ir samplaikos radosi nauja pasienio tauta, kuri senovės geografų ilgai buvo vadinta skyrų, herulų ir vidivarijų vardais ir tik X amžiuje Lietuvos vardu tapo žinoma Europai1. Ta lietuvių tauta, išsiskyrusi į šešias pagrindines atšakas: prūsus, žemaičius, kuršius, latvius, jotvingius ir lietuvius, žemėse palei Viliją, arba tikrojoj Lietuvoj, užėmė visą Baltijos pakrantę, nuo Dvinos iki Vyslos, o į žemyno gilumą buvo pasistūmėjusi tiesiog iki Nemuno ir Būgo žiočių.

PDF 90

Dar niekas nenutuokė juos buvus kunigaikščio gudrybe ir apgaule, ypač, kai greitai kitas ištiko dalykas, kurio tikslų irgi negalima buvo suprasti. Mat atvyko į popiežiaus rūmus misija žodžiu pareikšti popiežiui apie Gedimino ryžtą pereiti į naują tikėjimą ir prašyti, kad teiktųsi į Livoniją ir Lietuvą atsiųsti dievotų ir gerai išmanančių tikėjimo mokymą vyrų, kurie uoliai prisidėtų pildant valdovo sumanymą. Atvykę taip pat Rygos miesto pasiuntiniai pranešė popiežiui, kad Gediminas prašęs Ordino riterių, vyskupų ir Livonijos miestų tarpininkauti sudarant taiką, kad dėl to tartasi ir kartu apsvarstytas valdovo laiškų, rašytų į Vokietiją, tikrumas ir pagaliau po pasitarimų pas jį išleista ori misija, kuri pagarbiai sutikta, iškilmingai priimta ir kuri pagal turimus įgaliojimus sudarė taikos sutartį, ištisai visą abiejų besitariančių pusių priesaikomis patvirtintą.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

Mat atvyko į popiežiaus rūmus misija žodžiu pareikšti popiežiui apie Gedimino ryžtą pereiti į naują tikėjimą ir prašyti, kad teiktųsi į Livoniją ir Lietuvą atsiųsti dievotų ir gerai išmanančių tikėjimo mokymą vyrų, kurie uoliai prisidėtų pildant valdovo sumanymą. Atvykę taip pat Rygos miesto pasiuntiniai pranešė popiežiui, kad Gediminas prašęs Ordino riterių, vyskupų ir Livonijos miestų tarpininkauti sudarant taiką, kad dėl to tartasi ir kartu apsvarstytas valdovo laiškų, rašytų į Vokietiją, tikrumas ir pagaliau po pasitarimų pas jį išleista ori misija, kuri pagarbiai sutikta, iškilmingai priimta ir kuri pagal turimus įgaliojimus sudarė taikos sutartį, ištisai visą abiejų besitariančių pusių priesaikomis patvirtintą. Popiežiui buvo įteiktas nuorašas tos sutarties, sudarytos Vilniuje, 1323 m., pirmąją savaitę po Šv.

PDF 35

Taigi, drįstume teigti, kad bent jau iki Jogailos tapsmo Lenkijos karaliumi 1386 m. Lietuva nusipelno būti vadinama karalyste, tegu ir neturinti visų Vakarų pripažinimo atributų – savotiška arba nesisteminė karalystė. Juolab kad Lietuva iš tikrųjų tapo unikali valstybė Europoje, kartais net laikoma savarankiška civilizacija, nepriskirtina nei lotyniškajai Vakarų Europai, nei bizantiškajai Rytų Europai.

PDF 36

Kryžiaus karai prieš Lietuvą iš dalies paaiškina Lietuvos ekspansiją į mongolų nuteriotas Kijevo Rusios žemes ir jų pajungimą – taip buvo kaupiami ištekliai kovai Vakaruose. Valdant Ldk Algirdui (1345–1377) Lietuva ne tik tampa didvalstybe, bet ir išplečia savo teritoriją nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Tai nulėmė, kad Lietuva pasidarė dvilypė – apėmė etnines pagoniškas lietuvių žemes ir platesnes teritoriškai, gausesnes gyventojų stačiatikiškas senrusių žemes.

PDF 29-30

Mindaugo vainikavimas Mindaugo karūnacija. Dail. A. Varnas, 1952–1953 m.

PDF 134

Netrukus po to Ordino maršalas, vedinas 40 000 kryžiuočių kariauna, įsibrovė į Lietuvą ir, susijungęs su Vytauto pulkais, užėmė Kernavę ir Maišiagalą, o prie pat sostinės su karių likučiais nusiaubė aplinkines žemes. Veidmainingas Ordino elgesys su Vytautu, norint ne iškelti jį, o tik drumsti vandenį Lietuvoje ir niokoti ją, šįsyk išgelbėjo Vilnių nuo nelaimės: mat kryžiuočiai, paėmę du tūkstančius belaisvių, pargrįžo triumfuodami, Vytauto labui nieko nenuveikę, nė negalvodami apie Vilniaus užėmimą. Kai visa tai vyko, karalius, matydamas pavojų keliančias Vytauto užmačias, kita vertus, negalėdamas pasikliauti ir Skirgailos pasiruošimu apsiginti, mat jis, vos tik gavęs valdžią, aplaidumu ir žiauriu elgesiu didesnę pusę Lietuvos prieš save nuteikė, išsiuntė į Vilnių Karūnos pakanclerį Mikalojų Moskoževskį, naujais Lenkijos pulkais vediną, ir liepė įsikurti Vilniaus pilyse.

PDF 17

Dusburgietis, rašydamas apie lietuvių puolimus, ypač kronikos pabaigoje, stengiasi ir šia prasme pagrįsti būtinumą kariauti prieš Lietuvą (III, 343—346, 357—358). Senos Vokiečių ordino tradicijos dvasia nušviečiamas Ordino įsikūrimas Kulmo žemėje, dovanotoje Mazovijos kunigaikščio Konrado, šis.

PDF 251

Praradusi senas rinkas, Lietuvos ekonomika 1992–1994 m. patyrė sukrėtimą (1993 m. realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 40 proc. 1988 m. BVP) – tik nuo 1995 m. BVP didėjo.