Lietuva

PDF 158

Tai žinodami, kaip palankumo ženklą skiriame jam du šimtus lenkiško svorio ir skaičiaus grivinų, skaičiuo­ jant po keturiasdešimt aštuonis gra­ šius už kiekvieną griviną, šimtą iki gyvos galvos iš mūsų iždo ir šimtą, kol bus pasiekta taika tarp mūsų Lietuvos žemių ir kryžiuočių iš Prū­ sijos, iš mūsų iždo kiekvienais me­ tais per Kalėdas išmokamas, taip pat dešimt tošinių medaus, vadina­ mų Stawna lukna (medaus duoklė) nustatytos talpos indas - tošinė, lie­ pinė], iš mūsų Vilniaus pilies ir jos sandėlių, taip pat per Kalėdas, kiek­ vienais metais, taip pat iki gyvos galvos, ir 1.1.].

PDF 158

Tai žinodami, kaip palankumo ženklą skiriame jam du šimtus lenkiško svorio ir skaičiaus grivinų, skaičiuo­ jant po keturiasdešimt aštuonis gra­ šius už kiekvieną griviną, šimtą iki gyvos galvos iš mūsų iždo ir šimtą, kol bus pasiekta taika tarp mūsų Lietuvos žemių ir kryžiuočių iš Prū­ sijos, iš mūsų iždo kiekvienais me­ tais per Kalėdas išmokamas, taip pat dešimt tošinių medaus, vadina­ mų Stawna lukna (medaus duoklė) nustatytos talpos indas - tošinė, lie­ pinė], iš mūsų Vilniaus pilies ir jos sandėlių, taip pat per Kalėdas, kiek­ vienais metais, taip pat iki gyvos galvos, ir 1.1.].

PDF 131

Tos pirmosios Lietuvoj teisės būtų ge­ rokai pagerinusios miesto būklę, jeigu vidaus karas, apie kurį netrukus papasakosime, nebūtų sukėlęs šalyje naujos aud­ ros. Vladislovas Jogaila su nemažėjančiu apaštalavimo įkarš­ čiu tuo metu tikrai visą Lietuvą aplankė diegdamas naujo tikėjimo nuostatus; dar numaldęs Baltojoje Rusioje prasidė­ jusius bruzdėjimus, pargrįžo į Vilnių. Čia, krašto reikalus įstatęs į tvirtas vėžes, tikrąjį savo brolį Skirgailą paskyrė sa­ vo vietininku ir titulavo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pavaldžiu karališkajai savo valdžiai16.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

Il KNYGA\nsavo lėšomis turėjo ją vykdyti tol, kol visas miestas nebuvo \naptvertas mūro siena. Tos pirmosios Lietuvoj teisės būtų ge­\nrokai pagerinusios miesto būklę, jeigu vidaus karas, apie kurį \nnetrukus papasakosime, nebūtų sukėlęs šalyje naujos aud­\nros.

PDF 257

Lietuva pasirinko euroatlantinės integracijos \nkelią, todėl 1992 m. birželio 8 d. priėmė konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos \nRespublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ (panašiai pasi-\nelgė Latvija ir Estija).

PDF 257

Lietuva pasirinko euroatlantinės integracijos \nkelią, todėl 1992 m. birželio 8 d. priėmė konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos \nRespublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ (panašiai pasi-\nelgė Latvija ir Estija).

PDF 236

Partizanai neturėjo efekty- vių ryšio priemonių, o paskirti ryšininkai savo darbą atliko nepatenkinamai. Ši partizanų operacija turėjo didelę mo- ralinę reikšmę - kalbos apie kautynes žaibo greitumu pasklido po visą Lietuvą, o tai stiprino gyventojų patriotines nuotaikas bei tikėjimą, kad laisvės kovotojai iš gyny- bos pereina į ryžtingą puolimą. Okupacinės Šoviniai dėtuvėje Dėtuvė Dėtuvės spyruoklė Ginklas veikia laisvos spynos atatrankos principu - šūvio metu tūtą spaudžiančios parako dujos stumia spyną atgal ir suspaudžia grąžinamąją spyruoklę, kuri po to vėl stumia spyną į priekį, kuri judėdama į priekį užgriebia šovinį iš dėtuvės, įstumia jį i šovinio lizdą ir jį iššauna.

PDF 48-49

Betgi yra ir Rudamina, miestelis, arba bažnyt­ kaimis, pietryčiuose, už pusantros mylios nuo miesto. 26 Kazimiero IV, kai jis buvo dar Lie­ tuvos didysis kunigaikštis, privile­ gijoje, 1440 metais duotoje Romos katalikų ir stačiatikių tikėjimo Vil­ niaus miestiečiams, kuriems leidžia­ ma laisvai prekiauti nemokant mui­ to mokesčio visoje Lietuvos valsty­ bėje, pasakyta, kad tai yra senos lais­ vės, senolio Algirdo ir jo įpėdinių suteiktos Vilniui, atnaujinimas. Con­ cedimus ac darnus hanc libertatem, quod per totum nostrum Magnum Ducatum Lithuaniae et Russiae nullum thelo- neum a quibuscumque mercantiis darė et solvere tenebuntur; sed juxta consu­ etudinem antiquam a Nostris Praede­ cessoribus et signanter Serenissimis Principibus Avo videlicet Olgerdo, olim Magno Duce Lithuaniae et Domi­ no Vladislao Rege Poloniae, tunc autem 32 ## Puslapis 49 I KNYGA padaugėjo gyventojų dėl čionai atvykstančių rusinu, kuriuos ypač užtarė Marija, Algirdo žmona, pasinešusi lietuviams pa­ gonims skiepyti krikščionišką graikų apeigų tikėjimą.

PDF 48-49

Betgi yra ir Rudamina, miestelis, arba bažnyt­ kaimis, pietryčiuose, už pusantros mylios nuo miesto. 26 Kazimiero IV, kai jis buvo dar Lie­ tuvos didysis kunigaikštis, privile­ gijoje, 1440 metais duotoje Romos katalikų ir stačiatikių tikėjimo Vil­ niaus miestiečiams, kuriems leidžia­ ma laisvai prekiauti nemokant mui­ to mokesčio visoje Lietuvos valsty­ bėje, pasakyta, kad tai yra senos lais­ vės, senolio Algirdo ir jo įpėdinių suteiktos Vilniui, atnaujinimas. Con­ cedimus ac darnus hanc libertatem, quod per totum nostrum Magnum Ducatum Lithuaniae et Russiae nullum thelo- neum a quibuscumque mercantiis darė et solvere tenebuntur; sed juxta consu­ etudinem antiquam a Nostris Praede­ cessoribus et signanter Serenissimis Principibus Avo videlicet Olgerdo, olim Magno Duce Lithuaniae et Domi­ no Vladislao Rege Poloniae, tunc autem 32 ## Puslapis 49 I KNYGA padaugėjo gyventojų dėl čionai atvykstančių rusinu, kuriuos ypač užtarė Marija, Algirdo žmona, pasinešusi lietuviams pa­ gonims skiepyti krikščionišką graikų apeigų tikėjimą.

PDF 24

Visi kiti Rusios miestai, šiauriniai ir pietiniai, perdėm susmulkintų kunigaikštysčių sostinės, neturėjo nei tokios reikšmės, nei lais­ vių, kad galėtų bent kiek paveikti kaimyninius kraštus. Esant tokiai Europos miestų padėčiai, Lietuva, ilgiausiai at­ siribojusi nuo krikščionybės, valdydama nedidelį ir uostų sto­ kojantį Baltijos pakrantės ruožą, dar su vargana žemdirbyste ir prekyba, vis dėlto pačiame XIII amžiaus viduryje savo žemėje jau turėjo keletą miestų. Naugardukas jau buvo garsiojo Min­ daugo (Mendogo) sostinė.

PDF 24

Visi kiti Rusios miestai, šiauriniai ir pietiniai, perdėm susmulkintų kunigaikštysčių sostinės, neturėjo nei tokios reikšmės, nei lais­ vių, kad galėtų bent kiek paveikti kaimyninius kraštus. Esant tokiai Europos miestų padėčiai, Lietuva, ilgiausiai at­ siribojusi nuo krikščionybės, valdydama nedidelį ir uostų sto­ kojantį Baltijos pakrantės ruožą, dar su vargana žemdirbyste ir prekyba, vis dėlto pačiame XIII amžiaus viduryje savo žemėje jau turėjo keletą miestų. Naugardukas jau buvo garsiojo Min­ daugo (Mendogo) sostinė.

PDF 128

Lietuvių tautinio judėjimo iškilimą dalis lenkų laikė Rusijos carizmo politikos projektu, gimusiu tik tam, kad skaldytų ir silpnintų lenkų jėgą, o vėliau Lietuvos valstybės atkūrimą lai- kys tik Vokietijos intriga. Pasauliniame kare prasibrėžus nepriklausomy- bės galimybėms, savarankiškumo siekiantiems lietuviams greitai iškilo dilema – kokios Lietuvos – artimos LDK, daugiakalbės – ar mažesnės, lietuviškai kalbančios valstybės, kaip aukščiausios dvasinės palaimos, jie turi siekti, kaip elgtis su LDK ir Abiejų Tautų Respublikos planais ir kaip sukonstruoti modus vivendi su lenkais, kurie lietuvių suverenumo siekių nesuprato ir nepripažino. XX a.

PDF 128

Lietuvių tautinio judėjimo iškilimą dalis lenkų laikė Rusijos carizmo politikos projektu, gimusiu tik tam, kad skaldytų ir silpnintų lenkų jėgą, o vėliau Lietuvos valstybės atkūrimą lai- kys tik Vokietijos intriga. Pasauliniame kare prasibrėžus nepriklausomy- bės galimybėms, savarankiškumo siekiantiems lietuviams greitai iškilo dilema – kokios Lietuvos – artimos LDK, daugiakalbės – ar mažesnės, lietuviškai kalbančios valstybės, kaip aukščiausios dvasinės palaimos, jie turi siekti, kaip elgtis su LDK ir Abiejų Tautų Respublikos planais ir kaip sukonstruoti modus vivendi su lenkais, kurie lietuvių suverenumo siekių nesuprato ir nepripažino. XX a.

PDF 46

Tokie lydy- mosi procesai vyko ir LDK, ypač svarbus čia buvo lenkų kalbos veiksnys. Tačiau šie procesai baigėsi ne visuotine polonizacija, o kelių modernių tautų (lietuvių, baltarusių, ukrainiečių) susikūrimu. Todėl LDK į istoriją įėjo ne kaip tautų kalėjimas ar lydymosi katilas, o kaip tautų lopšys – tai svarbiausias LDK imperijos savitumas.

PDF 202

Ištremtųjų \nvietas turėjo užimti atkelti milijonai vokiečių. \nVokietija Lietuvą laikė sudedamąja SSRS dalimi ir iš pradžių ją ad-\nministravo karinė valdžia, o 1941 m. liepos pabaigoje įvestas civilinis \nokupacinis valdymas.

PDF 202

Ištremtųjų \nvietas turėjo užimti atkelti milijonai vokiečių. \nVokietija Lietuvą laikė sudedamąja SSRS dalimi ir iš pradžių ją ad-\nministravo karinė valdžia, o 1941 m. liepos pabaigoje įvestas civilinis \nokupacinis valdymas.

PDF 57

Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stip­ rias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medi­ ninkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nunio­ kotos. Tačiau tai buvo jau paskutinis smūgis, krikščioniškojo Ordino riterių kirstas pagoniškai Lietuvai. Juk kai per Jogai­ los apsukrų laviravimą žlugo visos kryžiuočių jam daromos kliūtys siekti Lenkijos sosto, 1385 metų pabaigoje Lietuvos valdovas paliko savo senąją sostinę ir gausios lietuvių kuni­ gaikščių ir didikų svitos lydimas išvyko į Krokuvą.

PDF 57

Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stip­ rias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medi­ ninkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nunio­ kotos. Tačiau tai buvo jau paskutinis smūgis, krikščioniškojo Ordino riterių kirstas pagoniškai Lietuvai. Juk kai per Jogai­ los apsukrų laviravimą žlugo visos kryžiuočių jam daromos kliūtys siekti Lenkijos sosto, 1385 metų pabaigoje Lietuvos valdovas paliko savo senąją sostinę ir gausios lietuvių kuni­ gaikščių ir didikų svitos lydimas išvyko į Krokuvą.

PDF 31-32

Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pu­ siasalio po visą Baltijos pakrantę. Sagos, kitaip sakant, senovinės tos tautos legendos, eilėmis ir proza 15 ## Puslapis 32 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Paskui Lietuva net iki XII amžiaus pabaigos buvo Rusios įtakoje, bet kratydamasi mongolų jungo, patraukė iš girių ir, atrėmusi azijiečius, savo antpuoliais ėmė bauginti Rusią bei Lenkiją. Tuo metu poreikis turėti savą gynybą ir per ne­ paliaujamus karus pažintis su kaimyninėmis šalimis, jau at- sikračiusiomis netašyto barbariškumo, davė pradžią rastis Lietuvos žemėje medinėms pilims ir tvirtovėms.

PDF 249

Visų pirma lietuviai neprastai išmoko rusų kalbą ir galėjo tiesiogiai naudotis didžios rusų kultūros pasiekimais. Keliais, autostrada, geležinkeliais, galų gale žmonėmis į Lietuvą integruoti Klaipėdos kraštas ir Vilnius. Unitari- nė, unifikacinė SSRS politika gerokai nusmukdė Latvijos ir Estijos lygį, bet leido pakilti Lietuvos lygiui, tad pagaliau visais parametrais pasivijo- me kaimynus ir gaminome tiek, kiek latviai ir estai kartu sudėjus.

PDF 249

Visų pirma lietuviai neprastai išmoko rusų kalbą ir galėjo tiesiogiai naudotis didžios rusų kultūros pasiekimais. Keliais, autostrada, geležinkeliais, galų gale žmonėmis į Lietuvą integruoti Klaipėdos kraštas ir Vilnius. Unitari- nė, unifikacinė SSRS politika gerokai nusmukdė Latvijos ir Estijos lygį, bet leido pakilti Lietuvos lygiui, tad pagaliau visais parametrais pasivijo- me kaimynus ir gaminome tiek, kiek latviai ir estai kartu sudėjus.

PDF 151-152

Dar neįsitvirtinus savo soste Vytautui, kitas karaliaus Jo­\ngailos brolis, Švitrigaila, dėl ano iškėlimo nuoskaudą paju­\ntęs, išvyko pas kryžiuočius - visų rezgamų pinklių ir pasikė­\nsinimų prieš Lenkiją ir Lietuvą židinį, ieškodamas pagalbos\n-- • --\n135\n\n## Puslapis 152\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nbandant nuversti naująjį Lietuvos valdovą. Prūsijos ordi­\nnas iš sykio griebėsi tos patogios progos pradėti karą ir nio­\nkoti tuos pavojingus jam kaimynus (1394 m.); kitais metais \nŠvitrigaila, kryžiuočių pulku vedinas, kartu su didžiuoju ma­\ngistru Konradu Jungingenu įsibrovė į Lietuvą ir, nusiaubę \nprie Gardino panemunės pavietus, sudegino Drohičiną, Nau­\ngarduką, Mirą ir Lydą, paėmė 2 200 belaisvių, 1 400 žirgų ir \nprisiplėšė daugybę grobio, niekur nesutikę pasipriešinimo, \nnet iki Šalčininkų nusigavo51.

PDF 25-26

Tad jie nesunkiai išprašydavo privilegijų arba išsi­ vaduodavo iš tokių valdovų, kurie, būdami silpni, dar labiau 9 ## Puslapis 26 ĮVADAS silpnėjo per nuolatinius tarpusavio kivirčus. Lietuvoje, priešingai, dar nebuvo jokių miestų, o ir pats feodalizmas dėl išskaidytų ku­ nigaikštysčių dar nebuvo tvirtai suręstas: kaip anksčiau minėjo­ me, kur ne kur stūksojo vienišos pilys su skurdžiomis gyvenvie­ tėmis prie jų. Miestai kūrėsi tuomet, kai aukštesnieji Lietuvos kunigaikščiai jau buvo galingi, daug prisigrobę ir užsigarantavę tvirtą viršenybę.

PDF 99

Taip juos traktavo ir Rusijos imperijos valdžia.\n1864 m. – sąlyginė skiriamoji riba, kai Rusijos caro valdžia nuslopi-\nno paskutinį bajorijos vadovautą sukilimą, kuriuo siekta atkurti buvusią \nLenkijos ir Lietuvos valstybę.

PDF 12

M. Balinskis suprato Lietuvos miestų ir miestiečių luomo vė­\nlyvos raidos priežastis. Istorikas kritiškai pažymėjo, kad dėl \nmiestiečių - viduriniojo visuomenės luomo - nebuvimo Lenki­\njos - Lietuvos valstybėje vyko daugiau destruktyvių procesų, \nnulėmusių jos žlugimą.

PDF 12

M. Balinskis suprato Lietuvos miestų ir miestiečių luomo vė­\nlyvos raidos priežastis. Istorikas kritiškai pažymėjo, kad dėl \nmiestiečių - viduriniojo visuomenės luomo - nebuvimo Lenki­\njos - Lietuvos valstybėje vyko daugiau destruktyvių procesų, \nnulėmusių jos žlugimą.

PDF 15

Tvirtindama savo pozicijas prieš Kryžiuočių ordiną,\nLietuva tais pačiais metais sudarė taiką su Didžiuoju Naugardu, svarbiu Rytų prekybos\ncentru62.\n Taigi Gedimino valdoma Lietuvos valstybė XIV a. 3-iame dešimtmetyje, atremdama\npriešo spaudimą prie Nemuno, kovodama plačiu frontu nuo Suomijos įlankos šiaurėje iki\nOderio pietvakariuose, bendradarbiaudama su kaimyninėmis rusų bei lenkų žemėmis,\nsukūrė gilų užnugarį slavų žemėse, sulaikė kryžiuočių veržimąsi, prisidėjo prie Ordino\nveiksmų bei siekimų demaskavimo, jo pozicijų silpninimo tarptautiniu mastu.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.).

Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė įsiveržė į Brandenburgo valdas, pasiekė \nFrankfurtą prie Oderio (III, 361). Tvirtindama savo pozicijas prieš Kryžiuočių ordiną, \nLietuva tais pačiais metais sudarė taiką su Didžiuoju Naugardu, svarbiu Rytų prekybos \ncentru62.

PDF 171

Smetonos autoritarinis re-\nžimas, nors ir dėl visai skirtingų priežasčių.\nNepriklausomybės karta\nPer nepilnus du dešimtmečius Lietuva galutinai tapo lietu-\nviška, jos nebegalėjai supainioti nei su Lenkija, nei su Rusija. A.

PDF 173-174

99, kuriame atkalbinėja Romos\n157\n\n## Puslapis 174\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\npriešinimasis, nei pagaliau Jogailos pasiskelbimas, kad per­\nleidžiąs Lenkijos karūną Vytautui. Vytautas, vienintelio \ntroškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės \nšalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems \ndalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 \nmetais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo di­\ndžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kuni­\ngaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir \nRiazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Mask­\nvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sū­\nnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos \nmagistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.

PDF 128

XX a. Lietuva bandys keltis kaip naujai sukurta valstybė, turinti istori- nių sąsajų su LDK, kurios jai nedavė jokių kreditų, tad apsispręsta atkur- ti valstybę etnografiniu principu – lietuviškai kalbančią Lietuvą. Kaip ir kaimynė Lenkija, daugelis kitų Europos šalių tais laikais, Lietuva susidarė kaip moderni vienos tautos tautinė valstybė ir visiškai neaišku, kaip ji būtų atrodžiusi, jei būtų atsikūrusi pagal istorinės valstybės tradiciją, istorinėse sienose, kad ir 1795 m. valstybės modelis brėžėsi nepaprastai sunkiai dėl vienos priežasties – istorinės, nes „Lithuania Propria“ (tikrosios Lietuvos) sienos nebesutapo su etnografinėmis, o absorbuoti Rytuose jau tik baltaru- siškai ir lenkiškai kalbančius gyventojus neatrodė įmanoma misija.

PDF 13

Iki šiol labiausiai paplitusi versija buvo Lietuvos vardą kildinti iš nedidelio upelio Lietaukos, įtekančio į Nerį ne- toli Kernavės, vardo. Tradiciškai manoma, kad Lietuvos valstybės bran- duolys – Lietuvos žemė siaurąja prasme ankstyvaisiais istoriniais laikais buvo tarp Nemuno ir Neries upių. Taigi Lietaukos upelis, dešinysis Neries intakas, tekėjo Lietuvos žemės link, ir nebūtinai pačioje Lietuvoje.

PDF 13

Iki šiol labiausiai paplitusi versija buvo Lietuvos vardą kildinti iš nedidelio upelio Lietaukos, įtekančio į Nerį ne- toli Kernavės, vardo. Tradiciškai manoma, kad Lietuvos valstybės bran- duolys – Lietuvos žemė siaurąja prasme ankstyvaisiais istoriniais laikais buvo tarp Nemuno ir Neries upių. Taigi Lietaukos upelis, dešinysis Neries intakas, tekėjo Lietuvos žemės link, ir nebūtinai pačioje Lietuvoje.

PDF 67

XVI–XVII a. tai neatrodė bloga išeitis – Roma, Madridas ar Li-\nsabona tebespinduliavo katalikybę ir barokinės architektūros bei dailės \nšviesą iki pat Meksikos, Paragvajaus. Kitas šio pasaulio pakraštys, labiau-\nsiai nutolęs į šiaurę, buvo Lietuva.

PDF 67

XVI–XVII a. tai neatrodė bloga išeitis – Roma, Madridas ar Li-\nsabona tebespinduliavo katalikybę ir barokinės architektūros bei dailės \nšviesą iki pat Meksikos, Paragvajaus. Kitas šio pasaulio pakraštys, labiau-\nsiai nutolęs į šiaurę, buvo Lietuva.

PDF 250

Tad paskubomis susirinko 10 000 bajorų, kareivių ir ginkluotų žmonių, kuriuos į kovą su priešais ve­ dė narsus, bet pasipūtęs, Glinskis. Gausūs Krymo ordos ka­ rių būriai susirėmė su mūsiškiais ties Kłecku, ir lemtinga Lietuvos pergalė, pasiekta 1506 metų rugpjūtį, ir ateityje užkirto šiems azijiečiams kelią į artimiausias šios valsty­ bės vaivadijų sostines47. Ši trokštama žinia jau merdintį Aleksandrą pasiekė Vilniuje.

PDF 204-205

suma.\n\n## Puslapis 205\n\nIl KNYGA\nIV\nVILNIAUS VYSKUPŲ SĄRAŠAS NUO KATEDROS ĮKŪRIMO \nIKI 1600 METŲ\nDar prieš krikščionybės įvedimą, XIII amžiuje, kai Min­\ndaugas (Myndozve, Mendog) pasiskelbė Lietuvos karaliumi \nir pranešė apie siekius priimti Romos tikėjimą, popiežius \nišrinko ir paskyrė visai Lietuvai vyskupą. Apie tai mini Kroni­\nka Lechitów i Polaków, parašyta Poznanės kustodo G o d z i s - \nlavo Baško (vert.

PDF 32

Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys. Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijung- tos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas. Tai leido Lietuvai tapti didelių politinių kombinacijų dalyve ir vyraujančia regiono jėga – didvalstybe.

PDF 32

Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys. Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijung- tos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas. Tai leido Lietuvai tapti didelių politinių kombinacijų dalyve ir vyraujančia regiono jėga – didvalstybe.

PDF 235

1949 m. vasario 16 d. LLKS tarybos\npatvirtinta deklaracija aukščiausia teisėta valdžia Lietuvoje paskelbė\n\natkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką ir nubrėžė\njos ateities raidos gaires.

PDF 132

Prekyba su Rusia ir Prū­ sija seniai nutrūkusi, nuolatinis priešo pavojus Lietuvos sos­ tinę vertė pakaitomis čia karine stovykla, čia mūšio lauku. Reikia pripažinti, jog ta didelė reforma, kurios ėmėsi Vla­ dislovas Jogaila, iš pradžių Lietuvai ir jos sostinei daug kai­ navo, tačiau tai buvo būtinas barbariško būvio, ligi tol tvy­ rojusio tame krašte, pergalėjimas, kam iš visų jėgų priešinosi Kryžiuočių ordinas, aiškiai numatydamas savo nuopuolį, jei Lietuva ir Lenkija ateityje sustiprėtų. Ta liūdna Vilniaus padėtis dar pablogėjo įsiliepsnojus Vytauto karui su Skir­ gaila.

PDF 134

Tų karingų vienuolių viršininkas, greitas pasinaudoti kaimynų nesutarimais, tik ir laukdamas pro­ gos išardyti Lietuvos ir Lenkijos sąjungą, vieną komtūrą at­ siuntė į Gardiną, kur tasai sausio 19 dieną netoli nuo šios pilies sudarė sutartį su Vytautu. Netrukus po to Ordino maršalas, vedinas 40 000 kryžiuočių kariauna, įsibrovė į Lie­ tuvą ir, susijungęs su Vytauto pulkais, užėmė Kernavę ir Maišiagalą, o prie pat sostinės su karių likučiais nusiaubė aplinkines žemes. Veidmainingas Ordino elgesys su Vytau­ tu, norint ne iškelti jį, o tik drumsti vandenį Lietuvoje ir niokoti ją, šįsyk išgelbėjo Vilnių nuo nelaimės: mat kryžiuo­ čiai, paėmę du tūkstančius belaisvių, pargrįžo triumfuoda­ mi, Vytauto labui nieko nenuveikę, nė negalvodami apie Vilniaus užėmimą.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

1390 metų sausio pradžioje visą savo šei­\nmą iš Gardino išsiuntęs į Prūsiją, ruošdamasis atnaujinti anks­\ntesnes sutartis su didžiuoju magistru Konradu Ciolneriu, dar \nlabiau įtvirtino Gardiną kaip savo buveinę, sustiprino ir kitų \nsavo pilių gynybą. Tų karingų vienuolių viršininkas, greitas \npasinaudoti kaimynų nesutarimais, tik ir laukdamas pro­\ngos išardyti Lietuvos ir Lenkijos sąjungą, vieną komtūrą at­\nsiuntė į Gardiną, kur tasai sausio 19 dieną netoli nuo šios \npilies sudarė sutartį su Vytautu. Netrukus po to Ordino \nmaršalas, vedinas 40 000 kryžiuočių kariauna, įsibrovė į Lie­\ntuvą ir, susijungęs su Vytauto pulkais, užėmė Kernavę ir \nMaišiagalą, o prie pat sostinės su karių likučiais nusiaubė \naplinkines žemes.

PDF 187

Urbšys gavo iš V. Molotovo rankų \nultimatumą – pareikalauta, kad Lietuva įsileistų papildomus, jokia sutar-\ntimi neribotus sovietų karinius dalinius, pakeistų vyriausybę į prosovieti-\nnę, nubaustų „kaltus“ pareigūnus ir duotų atsakymą iki birželio 15 dienos \n10 val. ryto.

PDF 84

Maža to, ilgainiui būtent litviš tarmė tapo norminės jidiš kalbos pagrindu. Ir šian- dien vartojama sąvoka „litvakas“ susijusi su gyvenamosios vietos pava- dinimu – tai žydas iš Lietuvos (turima omenyje istorinė Lietuva – LDK po Liublino unijos). Tačiau kartu litvakais imta vadinti žydus, kuriems būdinga savita gyvensena, išlikusi ir po LDK sunaikinimo.

PDF 84

Maža to, ilgainiui būtent litviš tarmė tapo norminės jidiš kalbos pagrindu. Ir šian- dien vartojama sąvoka „litvakas“ susijusi su gyvenamosios vietos pava- dinimu – tai žydas iš Lietuvos (turima omenyje istorinė Lietuva – LDK po Liublino unijos). Tačiau kartu litvakais imta vadinti žydus, kuriems būdinga savita gyvensena, išlikusi ir po LDK sunaikinimo.

PDF 169

27. 79 Kijevo kunigaikštystė ir Podolė, anais laikais nusidriekusi iki pat Dniepro ir Dniestro žiočių, priklau­ sė Lietuvai; Kafos* miestas prie Juo­ dosios jūros buvo svarbiausias Lie­ tuvos prekybinis uostas, jungęs su Rytais, iš kur prekės būdavo gabe­ namos į Kijevą; pastarajam tarpinin­ kaujant Vilnius, kaip valstybės sos­ tinė, palaikė prekybinius ryšius su Rytais.

PDF 169

27. 79 Kijevo kunigaikštystė ir Podolė, anais laikais nusidriekusi iki pat Dniepro ir Dniestro žiočių, priklau­ sė Lietuvai; Kafos* miestas prie Juo­ dosios jūros buvo svarbiausias Lie­ tuvos prekybinis uostas, jungęs su Rytais, iš kur prekės būdavo gabe­ namos į Kijevą; pastarajam tarpinin­ kaujant Vilnius, kaip valstybės sos­ tinė, palaikė prekybinius ryšius su Rytais.

PDF 280

Smulk­ menos niekad nenustelbė jame didesniųjų uždavinių, o kartais tolimi tikslai nesumažino jo sugebėjimo naudotis momentu ir taikintis prie esamų aplinkybių. 1392 metai Vytauto gyvenime yra persilaužimo metai — jis galutinai atsisakė nuo sąjungos su Ordinu, susitaikė su Jogai­ la ir lenkais ir gavo valdyti ne tik tėviškę, bet ir visą Lietuvą. Jo santykiai su tauta pasikeitė.

PDF 280

Smulk­ menos niekad nenustelbė jame didesniųjų uždavinių, o kartais tolimi tikslai nesumažino jo sugebėjimo naudotis momentu ir taikintis prie esamų aplinkybių. 1392 metai Vytauto gyvenime yra persilaužimo metai — jis galutinai atsisakė nuo sąjungos su Ordinu, susitaikė su Jogai­ la ir lenkais ir gavo valdyti ne tik tėviškę, bet ir visą Lietuvą. Jo santykiai su tauta pasikeitė.

PDF 163

Nesiskolino už- sienyje, sprendimus darė atsargiai, pritarė ekonominės veiklos autarki- jai – išsiversti su kuo mažiau importo. Naujieji 160 000 ūkininkų vykdė melioraciją, pavertė dirbama žeme tūkstančius hektarų ganyklų, krūmų ir miškų, pasėlių plotai padidėjo trečdaliu, Lietuva pati apsirūpindavo maistiniais ir pašariniais grūdais, o perteklių eksportuodavo (1938 m. – 132 000 tonų).

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

Naujieji 160 000 ūkininkų vykdė melioraciją, pavertė dirbama žeme \ntūkstančius hektarų ganyklų, krūmų ir miškų, pasėlių plotai padidėjo \ntrečdaliu, Lietuva pati apsirūpindavo maistiniais ir pašariniais grūdais, \no perteklių eksportuodavo (1938 m. – 132 000 tonų). Kooperatyvams ir \npavieniams ūkininkams įsivežus iš Danijos, Švedijos ir Vokietijos tūks-\ntančius žalųjų bei juodmargių karvių, pieno išmilžiai pakilo nuo 700 iki \n2 000 litrų ir lenkė daugelį šalių.

PDF 493-494

449-466\nISBN 978-5-417-00907-5\nMykolo Balinskio (1794^1864) dvitomė „Vilniaus miesto istori­\nja\" lietuviškai leidžiama pirmą kartą. Vilniaus istoriografijos pradi­\nninko veikalas, išspausdintas 1836-1837 m., apima Vilniaus istoriją \nnuo miesto įkūrimo iki Stepono Batoro mirties. Autorius surinko ir \npanaudojo daugybę istorijos šaltinių, kurie neišliko iki mūsų dienų. \nTai vertingas informacijos šaltinis istorikams, kultūrologams ir vi­\nsiems skaitytojams, besidomintiems senąja Vilniaus miesto ir bendra \nikikrikščioniškos Lietuvos valstybės istorija.\nUDK 947.45\n\n## Puslapis 494\n\nMykolas Balinskis \nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA\nIš lenkų kalbos vertė \nOna Slavėnaitė, Irena Katilienė \nIš lotynų kalbos vertė \nJūratė Dalia Baronienė\nRedaktorė Skirmantė Ramanauskaitė \nMeninis redaktorius Romas Dubonis \nMaketuotoja Danutė Navickienė\nUžsakymas\n„Minties\" leidykla, Z.

PDF 493-494

449-466\nISBN 978-5-417-00907-5\nMykolo Balinskio (1794^1864) dvitomė „Vilniaus miesto istori­\nja\" lietuviškai leidžiama pirmą kartą. Vilniaus istoriografijos pradi­\nninko veikalas, išspausdintas 1836-1837 m., apima Vilniaus istoriją \nnuo miesto įkūrimo iki Stepono Batoro mirties. Autorius surinko ir \npanaudojo daugybę istorijos šaltinių, kurie neišliko iki mūsų dienų. \nTai vertingas informacijos šaltinis istorikams, kultūrologams ir vi­\nsiems skaitytojams, besidomintiems senąja Vilniaus miesto ir bendra \nikikrikščioniškos Lietuvos valstybės istorija.\nUDK 947.45\n\n## Puslapis 494\n\nMykolas Balinskis \nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA\nIš lenkų kalbos vertė \nOna Slavėnaitė, Irena Katilienė \nIš lotynų kalbos vertė \nJūratė Dalia Baronienė\nRedaktorė Skirmantė Ramanauskaitė \nMeninis redaktorius Romas Dubonis \nMaketuotoja Danutė Navickienė\nUžsakymas\n„Minties\" leidykla, Z.

PDF 225-226

Kazimiero mirtis — Didysis kunigaikštis Aleksandras suteikia Vilniui naujų privilegijų — Jo vedybos su didžiąja kunigaikštyte Elena — Prašmatnios vestuvės Vilniuje — Svečių namai - Sack Achmedas įkalinamas Vilniuje — Miestas sutvirtinamas siena nuo totorių antpuolių — Vilniaus vyskupas Albertas Taboras — Aleksandro liga — Alchemikas — Karalius Lydoje mirtinai suserga — Totoriai žygiuoja į Lydą — Karalių gab ena į Vilnių — Pergalė prie Kiecko — Aleksandro mirtis Vilniuje — Vilniaus pilis Aleksandro laikais — Monetų kalykla — Dominikonai — Vaistinė — Gydy Lojai. ---- • ---- 209 III ## Puslapis 226 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Po Vytauto mirties karalius Vladislovas Jogaila netrukus paskyrė savo vietininką Lietuvai. Švitrigaila, neseniai susi­ vienijęs su Vytautu, kuris jam buvo perleidęs Kamenecą ir kitas pilis Podolėje, paskubėjo atvykti į Vilnių anksčiau nei tas valdovas numirs ir, remiamas galingų šalininkų - rusų apeigų Lietuvos kunigaikščių bei didikų - labiausiai iš kitų Algirdaičių tiko į didžiuosius kunigaikščius.

PDF 225-226

Kazimiero mirtis — Didysis kunigaikštis Aleksandras suteikia Vilniui naujų privilegijų — Jo vedybos su didžiąja kunigaikštyte Elena — Prašmatnios vestuvės Vilniuje — Svečių namai - Sack Achmedas įkalinamas Vilniuje — Miestas sutvirtinamas siena nuo totorių antpuolių — Vilniaus vyskupas Albertas Taboras — Aleksandro liga — Alchemikas — Karalius Lydoje mirtinai suserga — Totoriai žygiuoja į Lydą — Karalių gab ena į Vilnių — Pergalė prie Kiecko — Aleksandro mirtis Vilniuje — Vilniaus pilis Aleksandro laikais — Monetų kalykla — Dominikonai — Vaistinė — Gydy Lojai. ---- • ---- 209 III ## Puslapis 226 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Po Vytauto mirties karalius Vladislovas Jogaila netrukus paskyrė savo vietininką Lietuvai. Švitrigaila, neseniai susi­ vienijęs su Vytautu, kuris jam buvo perleidęs Kamenecą ir kitas pilis Podolėje, paskubėjo atvykti į Vilnių anksčiau nei tas valdovas numirs ir, remiamas galingų šalininkų - rusų apeigų Lietuvos kunigaikščių bei didikų - labiausiai iš kitų Algirdaičių tiko į didžiuosius kunigaikščius.

PDF 21

Vakarams skirtoje korespondencijoje Lietuva buvo vadinama ka-\nralyste. Taip buvo iki pat Lietuvos krikšto 1387 m., kuomet integ-\nruojant Lietuvos valstybę į Vakarų krikščioniškųjų valstybių\nsistemą Lietuvai suteiktas Didžiosios kunigaikštijos rangas.

PDF 21

Vakarams skirtoje korespondencijoje Lietuva buvo vadinama ka-\nralyste. Taip buvo iki pat Lietuvos krikšto 1387 m., kuomet integ-\nruojant Lietuvos valstybę į Vakarų krikščioniškųjų valstybių\nsistemą Lietuvai suteiktas Didžiosios kunigaikštijos rangas.

PDF 87-88

Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuome- nę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos. Lietuva ir Lenkija šiame kare ekonomiškai ir politiškai nusilpo, jų teritoriją nuniokojo svetimos ir savos kariuomenės, atsirado anarchijos L I E T U V O S I S T O R I J A 88 apraiškų ir magnatų tarpusavio kovų, be to, švedai sugriovė nedidelius Lietuvos uostus Palangoje ir Šventojoje. Kovos su švedais paliko gilų pėd- saką lietuvių liaudies atmintyje, tai rodo įvairūs padavimai ir pasakojimai apie švedus, „švedkapius“ ir švedų buvimą Lietuvoje.

PDF 87-88

Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuome- nę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos. Lietuva ir Lenkija šiame kare ekonomiškai ir politiškai nusilpo, jų teritoriją nuniokojo svetimos ir savos kariuomenės, atsirado anarchijos L I E T U V O S I S T O R I J A 88 apraiškų ir magnatų tarpusavio kovų, be to, švedai sugriovė nedidelius Lietuvos uostus Palangoje ir Šventojoje. Kovos su švedais paliko gilų pėd- saką lietuvių liaudies atmintyje, tai rodo įvairūs padavimai ir pasakojimai apie švedus, „švedkapius“ ir švedų buvimą Lietuvoje.

PDF 227

Jei laisva, tai Vytautas turi teisę užsidėt karaliaus karūną; jei ne, tai jam ir toliau tenka pasilikti Lenkijos vasalu. Vytauto karūnacija Lenkijai kėlė didelį pavojų^1 ), nes per ją Lietuva ga­ lėjo visiškai išsivaduoti iš Lenkijos, o Lenkija dėl to būtų nete­ kusi Europoj tos galybės ir reikšmės, kurią turėjo susijungusi su Lietuva. Be to, tuo pat metu paaiškėjo ir lietuvių pažiūra į uniją su Lenkija.

PDF 15

Taigi Gedimino valdoma Lietuvos valstybė XIV a. 3-iame dešimtmetyje, atremdama\npriešo spaudimą prie Nemuno, kovodama plačiu frontu nuo Suomijos įlankos šiaurėje iki\nOderio pietvakariuose, bendradarbiaudama su kaimyninėmis rusų bei lenkų žemėmis,\nsukūrė gilų užnugarį slavų žemėse, sulaikė kryžiuočių veržimąsi, prisidėjo prie Ordino\nveiksmų bei siekimų demaskavimo, jo pozicijų silpninimo tarptautiniu mastu.\n Pačioje Vakarų Europoje XIII—XIV a.

PDF 461-462

Visiems bendrai ir kiekvie­ nam atskirai, kam tiktai reikės žinoti, pranešame, kad mes, pasigailėję mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pa­ valdinių dėl nuostolio, kurį savo Lietuvos monetų kalyklo­ je vietinėse mūsų Karalystės valstybėse iki šio laiko turėjo, mūsų Lietuvos ir Lenkijos ponų tarybų patarimu, įsakėme paskelbti, kaip visiems mūsų Karalystės pavaldiniams ben­ drai įsakome, kad lietuvišką monetą, su mūsų ir mūsų pro­ tėvių tikslais nukaldintą jų nuosava ir senąja kaina, tai yra, du lietuvišku grašiu, imtų už pustrečio lenkiško grašio, ta­ čiau dėl to šį perspėjimą ir sąlygą skelbiame visiems, kad, kai šiame seime, pagal bendras Lenkijos karalystės ir Lietu­ vos Didžiosios Kunigaikštystės privilegijas patvirtinsime, vienodai nauja kalykla kaldintų, tuomet tik ta viena kalykla pinigus kals, visas, kad ir kokios būtų lietuviškos monetos, nukaldintos penkiasdešimtais aštuntais iki šešiasdešimt penktųjų, dėl jos ir turės veikti šis ediktas, bus laisvai lei­ džiama mūsų kalyklai pagal tą pačią kainą pakeisti, tą mo­ netą jau mūsų kalėjai pagal tą aprašytą paprotį imti ir naują už ją duoti privalės, kaip visa tai per konstituciją šio seimo gale plačiau atlikta ir garantuota. O grašius, Tikocine len­ kiškų pavidalu nukaldintus, įsakome taip pat, kad kaip Lenkijoje, taip ir Lietuvoje, kad būtų imami pagal lenkiškų grašių kainą. Šiuo mūsų įsakymu norime, kad visi bendrai 445 ## Puslapis 462 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS mūsų pavaldiniai kaip Lenkijoje, taip ir Lietuvoje, ir kitose mūsų karalystės valdose privalėtų išlaikyti dešimties len­ kiškų grivinų baudą ir ši bauda į bet kurio mūsų valdų mies­ to valdybą, tiek pilies, tiek miesto, būtų atnešta ir paduota.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

— 369-\n(Iš Dogelio rankraščių Vilniaus universiteto bibliotekoje)\nŽygimantas Augustas ir 1.1. Visiems bendrai ir kiekvie­\nnam atskirai, kam tiktai reikės žinoti, pranešame, kad mes, \npasigailėję mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pa­\nvaldinių dėl nuostolio, kurį savo Lietuvos monetų kalyklo­\nje vietinėse mūsų Karalystės valstybėse iki šio laiko turėjo, \nmūsų Lietuvos ir Lenkijos ponų tarybų patarimu, įsakėme \npaskelbti, kaip visiems mūsų Karalystės pavaldiniams ben­\ndrai įsakome, kad lietuvišką monetą, su mūsų ir mūsų pro­\ntėvių tikslais nukaldintą jų nuosava ir senąja kaina, tai yra, \ndu lietuvišku grašiu, imtų už pustrečio lenkiško grašio, ta­\nčiau dėl to šį perspėjimą ir sąlygą skelbiame visiems, kad, \nkai šiame seime, pagal bendras Lenkijos karalystės ir Lietu­\nvos Didžiosios Kunigaikštystės privilegijas patvirtinsime, \nvienodai nauja kalykla kaldintų, tuomet tik ta viena kalykla \npinigus kals, visas, kad ir kokios būtų lietuviškos monetos, \nnukaldintos penkiasdešimtais aštuntais iki šešiasdešimt \npenktųjų, dėl jos ir turės veikti šis ediktas, bus laisvai lei­\ndžiama mūsų kalyklai pagal tą pačią kainą pakeisti, tą mo­\nnetą jau mūsų kalėjai pagal tą aprašytą paprotį imti ir naują \nuž ją duoti privalės, kaip visa tai per konstituciją šio seimo \ngale plačiau atlikta ir garantuota. O grašius, Tikocine len­\nkiškų pavidalu nukaldintus, įsakome taip pat, kad kaip \nLenkijoje, taip ir Lietuvoje, kad būtų imami pagal lenkiškų \ngrašių kainą.

PDF 113

Pagaliau kodėl Ge­ diminas būtų slėpęs tą priežastį nuo legatų, ypač jei ji būtų susijusi su Ordino riteriais? Trečias ir itin svarbus laiškų netikrumo įrodymas yra užuomina juose apie Mazoviją, kaip apie kraštą, per kurį kviestieji svetimšaliai galį laisvai, saugiai ir be jokių vargi­ nančių mokesčių atvykti į Lietuvą ir iš jos grįžti atgal. Taigi tą Mazovijos kunigaikštį reikėtų laikyti buvus Lietuvos val­ dovo sąjungininku, sutartinai veikiančiu sprendžiant sve­ timšalių atvykimo reikalus.

PDF 40

Gediminas, supamas tokių įvairių kaimyninio val­ dymo elementų, savo valstybėje turėdamas net dvi skirtin­ gų kalbų ir religijų, lietuvių ir rusų, tautas, savo naujos, per jį iškilusios, monarchijos galią grindė tvirtesne negu buvo ligi šiol kunigaikščių, įvairiais laikais pajungtų, sąjunga ir abiejų tautų riterių priklausomybe aukščiausiajai jo feodali­ nei valdžiai. Vilnius, Gedimino dėka nuo mažos gyvenvie­ tės iškilęs iki miesto lygmens, buvo išrinktas visos Lietuvos karalystės sostine. Valstybėje nusistovėjus leninio valdymo principams, Gedimino veiklumo ir didžių jo politinių sie­ kių dėka pagaliau buvo įgyvendintos Mindaugo pastangos; Vilnius savo kilimo pradžioje turėjo laikytis tokios pačios tvarkos, kokia buvo ir kitur.

PDF 40

Gediminas, supamas tokių įvairių kaimyninio val­ dymo elementų, savo valstybėje turėdamas net dvi skirtin­ gų kalbų ir religijų, lietuvių ir rusų, tautas, savo naujos, per jį iškilusios, monarchijos galią grindė tvirtesne negu buvo ligi šiol kunigaikščių, įvairiais laikais pajungtų, sąjunga ir abiejų tautų riterių priklausomybe aukščiausiajai jo feodali­ nei valdžiai. Vilnius, Gedimino dėka nuo mažos gyvenvie­ tės iškilęs iki miesto lygmens, buvo išrinktas visos Lietuvos karalystės sostine. Valstybėje nusistovėjus leninio valdymo principams, Gedimino veiklumo ir didžių jo politinių sie­ kių dėka pagaliau buvo įgyvendintos Mindaugo pastangos; Vilnius savo kilimo pradžioje turėjo laikytis tokios pačios tvarkos, kokia buvo ir kitur.

PDF 28

L I E T U V O S I S T O R I J A 28 1219 m. Lietuvoje vyriausiojo kunigaikščio dar nėra, bet 1245–1246 m. vokiečių kronikininkas Mindaugą pavadina „aukščiausiuoju karaliumi“. Vadinasi, Lietuva jau suvienyta. Kada tai įvyko? 1235 m. rusų metraščiai mini „Mindaugo Lietuvą“. Gal tai rodytų, kad Mindaugas jau yra pajun- gęs savo valdžiai kitus kunigaikščius? Tačiau jei yra Mindaugo Lietuva, tai gal būta ir, tarkim, „Živinbudo“ ar „Dausprungo“ Lietuvos? Todėl linksta- ma prie apytikrės datos – Lietuvos valstybė susikūrė apie 1240 m.

PDF 29-30

Abi šios gentys, artėdamos viena prie kitos, stūmė iš 13 ## Puslapis 30 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS senųjų valdų germanų gentį - gotus, o šie tai į Europos va­ karus išsisklaidydavo, tai vėl į šiaurę, į Skandinaviją, bet ne kartą iš tų kraštų sugrįždavo į senąsias gyvenvietes. Iš tokio trijų skirtingų kilmių gyventojų maišymosi ir samplaikos radosi nauja pasienio tauta, kuri senovės geografų ilgai bu­ vo vadinta skyrų, herulų ir vidivarijų vardais ir tik X amžiuje Lietuvos vardu tapo žinoma Europai1. Ta lietuvių tauta, išsis­ kyrusi į šešias pagrindines atšakas: prūsus, žemaičius, kur­ šius, latvius, jotvingius ir lietuvius, žemėse palei Viliją, arba tikrojoj Lietuvoj, užėmė visą Baltijos pakrantę, nuo Dvinos iki Vyslos, o į žemyno gilumą buvo pasistūmėjusi tiesiog iki Nemuno ir Būgo žiočių.

PDF 90

Dar niekas nenutuokė juos buvus kunigaikščio gudrybe ir apgaule, ypač, kai greitai kitas išti­ ko dalykas, kurio tikslų irgi negalima buvo suprasti. Mat atvyko į popiežiaus rūmus misija žodžiu pareikšti popiežiui apie Gedimino ryžtą pereiti į naują tikėjimą ir prašyti, kad teiktųsi į Livoniją ir Lietuvą atsiųsti dievotų ir gerai išma­ nančių tikėjimo mokymą vyrų, kurie uoliai prisidėtų pildant valdovo sumanymą. Atvykę taip pat Rygos miesto pasiun­ tiniai pranešė popiežiui, kad Gediminas prašęs Ordino ri­ terių, vyskupų ir Livonijos miestų tarpininkauti sudarant taiką, kad dėl to tartasi ir kartu apsvarstytas valdovo laiškų, rašytų į Vokietiją, tikrumas ir pagaliau po pasitarimų pas jį išleista ori misija, kuri pagarbiai sutikta, iškilmingai pri­ imta ir kuri pagal turimus įgaliojimus sudarė taikos sutar­ tį, ištisai visą abiejų besitariančių pusių priesaikomis pa­ tvirtintą.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

Mat \natvyko į popiežiaus rūmus misija žodžiu pareikšti popiežiui \napie Gedimino ryžtą pereiti į naują tikėjimą ir prašyti, kad \nteiktųsi į Livoniją ir Lietuvą atsiųsti dievotų ir gerai išma­\nnančių tikėjimo mokymą vyrų, kurie uoliai prisidėtų pildant \nvaldovo sumanymą. Atvykę taip pat Rygos miesto pasiun­\ntiniai pranešė popiežiui, kad Gediminas prašęs Ordino ri­\nterių, vyskupų ir Livonijos miestų tarpininkauti sudarant \ntaiką, kad dėl to tartasi ir kartu apsvarstytas valdovo laiškų, \nrašytų į Vokietiją, tikrumas ir pagaliau po pasitarimų pas \njį išleista ori misija, kuri pagarbiai sutikta, iškilmingai pri­\nimta ir kuri pagal turimus įgaliojimus sudarė taikos sutar­\ntį, ištisai visą abiejų besitariančių pusių priesaikomis pa­\ntvirtintą. Popiežiui buvo įteiktas nuorašas tos sutarties, \nsudarytos Vilniuje, 1323 m., pirmąją savaitę po Šv.

PDF 35

Taigi, drįstume teigti, kad bent jau iki Jogailos tapsmo Lenkijos karaliumi 1386 m. Lietuva nusipelno būti vadinama karalyste, tegu ir neturinti visų Vakarų pripažinimo atributų – savotiška arba nesisteminė karalystė. Juolab kad Lietuva iš tikrųjų tapo unikali valstybė Europoje, kartais net laikoma savarankiška civilizacija, nepriskirtina nei lotyniškajai Vakarų Europai, nei bizantiškajai Rytų Eu- ropai.

PDF 36

Kryžiaus karai prieš Lietuvą iš dalies paaiški- na Lietuvos ekspansiją į mongolų nuteriotas Kijevo Rusios žemes ir jų pajungimą – taip buvo kaupiami ištekliai kovai Vakaruose. Valdant Ldk Algirdui (1345–1377) Lietuva ne tik tampa didvalstybe, bet ir išplečia savo teritoriją nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Tai nulėmė, kad Lietuva pasidarė dvilypė – apėmė etnines pagoniškas lietuvių žemes ir platesnes teritoriškai, gausesnes gyventojų stačiatikiškas senrusių žemes.

PDF 29-30

Mindaugo vainikavimas Mindaugo karūnacija. Dail. A. Varnas, 1952–1953 m. L I E T U V O S I S T O R I J A 30 tarsi užbaigia valstybės susikūrimą, nes Lietuvą pripažino to meto pasau- lis. Vien to pakaktų Mindaugą laikyti viena iš svarbiausių ir Lietuvai dau- giausia nusipelniusių asmenybių. Mindaugas sukūrė didžiausią ankstyvo- sios Lietuvos istorijos kūrinį – valstybę, suteikusią galimybę išlikti lietuvių tautai ir vėliau perimti Vakarų civilizaciją.

PDF 29-30

Mindaugo vainikavimas Mindaugo karūnacija. Dail. A. Varnas, 1952–1953 m. L I E T U V O S I S T O R I J A 30 tarsi užbaigia valstybės susikūrimą, nes Lietuvą pripažino to meto pasau- lis. Vien to pakaktų Mindaugą laikyti viena iš svarbiausių ir Lietuvai dau- giausia nusipelniusių asmenybių. Mindaugas sukūrė didžiausią ankstyvo- sios Lietuvos istorijos kūrinį – valstybę, suteikusią galimybę išlikti lietuvių tautai ir vėliau perimti Vakarų civilizaciją.

PDF 134

Netrukus po to Ordino maršalas, vedinas 40 000 kryžiuočių kariauna, įsibrovė į Lie­ tuvą ir, susijungęs su Vytauto pulkais, užėmė Kernavę ir Maišiagalą, o prie pat sostinės su karių likučiais nusiaubė aplinkines žemes. Veidmainingas Ordino elgesys su Vytau­ tu, norint ne iškelti jį, o tik drumsti vandenį Lietuvoje ir niokoti ją, šįsyk išgelbėjo Vilnių nuo nelaimės: mat kryžiuo­ čiai, paėmę du tūkstančius belaisvių, pargrįžo triumfuoda­ mi, Vytauto labui nieko nenuveikę, nė negalvodami apie Vilniaus užėmimą. Kai visa tai vyko, karalius, matydamas pavojų keliančias Vytauto užmačias, kita vertus, negalėda­ mas pasikliauti ir Skirgailos pasiruošimu apsiginti, mat jis, vos tik gavęs valdžią, aplaidumu ir žiauriu elgesiu didesnę pusę Lietuvos prieš save nuteikė, išsiuntė į Vilnių Karūnos pakanclerį Mikalojų Moskoževskį, naujais Lenkijos pulkais vediną, ir liepė įsikurti Vilniaus pilyse.

PDF 17

Dusburgietis, rašydamas apie lietuvių\npuolimus, ypač kronikos pabaigoje, stengiasi ir šia prasme pagrįsti būtinumą kariauti\nprieš Lietuvą (III, 343—346, 357—358).\n Senos Vokiečių ordino tradicijos dvasia nušviečiamas Ordino įsikūrimas Kulmo\nžemėje, dovanotoje Mazovijos kunigaikščio Konrado, šis.

PDF 17

Dusburgietis, rašydamas apie lietuvių\npuolimus, ypač kronikos pabaigoje, stengiasi ir šia prasme pagrįsti būtinumą kariauti\nprieš Lietuvą (III, 343—346, 357—358).\n Senos Vokiečių ordino tradicijos dvasia nušviečiamas Ordino įsikūrimas Kulmo\nžemėje, dovanotoje Mazovijos kunigaikščio Konrado, šis.