Santrauka
Teritorija, kurioje ši autonomija veiktų, apibrėžta kaip etnografinės lietuvių žemės, įskaitant Lenkijos karalystei priklausiusią Užnemunę, arba Suvalkiją, ir tos žemės, kurios prie Vilniaus linksta. Svarstant Valstybės Dūmoje Lenkijos politinės autonomijos klausimą lietuvių veikėjai išsakė mintį, kad tokiu atveju nuo karalystės reikėtų atskirti jos lietuviškąją dalį, t.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Numatomos autonomijos teritorija turėjo apimti Lenkijos karalystei priklausiusią Užnemunę, arba Suvalkiją. | c-001 | |
| t-002 Lietuvių veikėjai siūlė nuo Lenkijos karalystės atskirti jos lietuviškąją dalį, tai yra Lietuvos Užnemunę. | c-002 | |
| t-003 Lenkijos karalystės teritorijoje apie visišką lenkų kalbos ir kultūros išstūmimą iš viešojo gyvenimo ir švietimo įstaigų nekalbėta. | c-003 | |
| t-004 Amžinai šio dalyko atminčiai mes, Žygimantas Senasis, Dievo malone išrinktas Lenkijos Karalystės kara lius, Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos ir kt. | c-004 | |
| t-005 Švitrigaila Lenkijos labui atsisakė Kameneco ir kitų Podolės pilių. | c-005 | |
| t-006 Dėl to norime, kad mūsų kū nas būtų ten palaidotas, kur mus užklups paskutinioji va landa, tai yraA jeigu Lenkijos Karalystėje mums esant Vieš pats Dievas malonėtų leisti mums mirti, tuomet Krokuvoje, pilies bažnyčios koplyčioje, kur mūsų pono tėvo. | c-006 | |
| t-007 Testamente Lenkijos Karalystei ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei palikta meilė, santarvė ir vienybė. | c-007 | |
| t-008 Lenkijos Karalystėje esantys pabūklai, arkebuzos, muškietos ir kita karo amunicija buvo atiduoti Karalystei. | c-008 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Numatomos autonomijos teritorija turėjo apimti Lenkijos karalystei priklausiusią Užnemunę, arba Suvalkiją.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Teritorija, kurioje ši autonomija veiktų, apibrėžta kaip etnografinės lietuvių žemės, įskaitant Lenkijos karalystei priklausiu- sią Užnemunę, arba Suvalkiją, ir tos žemės, kurios prie Vilniaus linksta.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvių veikėjai siūlė nuo Lenkijos karalystės atskirti jos lietuviškąją dalį, tai yra Lietuvos Užnemunę.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Svarstant Valstybės Dūmoje Lenkijos politinės autonomijos klausimą lietuvių veikė- jai išsakė mintį, kad tokiu atveju nuo karalystės reikėtų atskirti jos lietuviš- kąją dalį, t. y. Lietuvos Užnemunę, kuri dabar dažniausiai buvo vadinama Suvalkija (mat didžioji jos dalis priklausė Suvalkų gubernijai).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lenkijos karalystės teritorijoje apie visišką lenkų kalbos ir kultūros išstūmimą iš viešojo gyvenimo ir švietimo įstaigų nekalbėta.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lenkijos karalystės teritorijoje apie visišką lenkų kalbos ir kultūros iš- stūmimą iš viešojo gyvenimo ir švietimo įstaigų nekalbėta. Rusų kalba Rusijos imperijos priespaudos laikų švietimą lietuvių kalba vaizduojanti alegorinė skulptūra „Lietuvos mokykla 1864–1904“. Dail. P. Rimša, 1906 m.
L I E T U V O S I S T O R I J A 116 čia privalomai diegta kaip „lenkų suartinimo su rusais“ priemonė. Atseit, lenkai galų gale turėtų nustoti svajoję apie buvusios valstybės atkūrimą ir suprasti, kad gyventi jiems, kaip slavams, Rusijos imperijos globoje yra geriau, nei tiems jų tautiečiams, kurie pakliuvo į vokiškų valstybių val- džią.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Amžinai šio dalyko atminčiai mes, Žygimantas Senasis, Dievo malone išrinktas Lenkijos Karalystės kara lius, Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos ir kt.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Amžinai šio dalyko atminčiai mes, Žygimantas Senasis, Dievo malone išrinktas Lenkijos Karalystės kara lius, Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos ir kt. didysis ku nigaikštis. Supažindiname šiuo dabartiniu mūsų raštu, kam apie tai dera žinoti, visiems dabar skaitysiantiems ir ateityje kam žinoti reikėtų, kaip mūsų ir mūsų patarėjų akivaizdoje stoję mūsų valdiniai žydai iš Trakų savo ir kitų žydų, ten gyvenančių, vardu vieną privilegiją su titulu ir antspaudu šviesiausiojo kunigaikščio viešpaties ir pono Aleksandro, ar ba Vytauto, Lietuvos kunigaikščio ir paveldėtojo Gardine, Brastoje, Drohičine, Lucke, Vladimire ir kitose žemėse, prašydami, kad mes teises, laisves ir kitus jiems anoje privile gijoje priklausančius dalykus patvirtinti, sustiprinti ir su tvirtinti teiktumės, o tos privilegijos reikalai tokiais žodžiais turi būti parašyti: Viešpaties vardu Amen.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Švitrigaila Lenkijos labui atsisakė Kameneco ir kitų Podolės pilių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Taigi Švitrigaila Lenkijos labui atsisakė Kameneco ir tolesnių pilių Podolė je2, ir Vilniaus vyskupas Mikalojus, karaliaus įsakymu, sos tinės Šv. Stanislovo katedroje jį iškilmingai paskelbė didžiuo ju kunigaikščiu. Tačiau vos tik tai įvyko, Jogaila beveik iškart ėmė gailėtis savo pasirinkęs.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dėl to norime, kad mūsų kū nas būtų ten palaidotas, kur mus užklups paskutinioji va landa, tai yraA jeigu Lenkijos Karalystėje mums esant Vieš pats Dievas malonėtų leisti mums mirti, tuomet Krokuvoje, pilies bažnyčios koplyčioje, kur mūsų pono tėvo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Dėl to norime, kad mūsų kū nas būtų ten palaidotas, kur mus užklups paskutinioji va landa, tai yraA jeigu Lenkijos Karalystėje mums esant Vieš pats Dievas malonėtų leisti mums mirti, tuomet Krokuvoje, pilies bažnyčios koplyčioje, kur mūsų pono tėvo, Kristuje mirusio, kūnas požemyje guli, ten pat, apačioje ar viršuje, kad taipogi būtų pastatytas antkapis arba depozitas po jo mirusios karališkosios didenybės antkapiu, ant žemės, pa vaizduojant mus taip, kaip ir jo karališkoji didenybė pavaiz duota antkapyje, kaip mums Viešpats Dievas pats sumanys sveikatos pridėti, bet jeigu mūsų Vieš…, Lietuvos Kunigaikš tystėje esant, paims iš šio pasaulio, norime, kad būtume pa laidoti Vilniuje, pilyje, naujoje Šv. Onos bažnyčioje, toje choro pusėje, bažnyčios pastato kampe, palei zakristijos duris. Tai darome atsižvelgdami, kad nebūtų nereikalingų išlaidų ir rūpesčių kūną po mirties iš valstybės į valstybę gabenant.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Testamente Lenkijos Karalystei ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei palikta meilė, santarvė ir vienybė.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Norėtume, kad Viešpats Dievas, kuris būdamas vienas vienybėje esančius myli, vie nybę myli, stiprina ir gelbsti, kad jis ilgai šias suvienytas valstybes stiprintų ir remtų, dėl to šiuo mūsų testamentu abiems valstybėms - Lenkijos Karalystei ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei - duodame ir pareiškiame bei paliekame Butų amžiams vienas neatskiriamas kūnas, viena liaudis, viena tauta. • — 335
Puslapis 352
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS meilę, santarvę, vienybę, kurią mūsų protėviai lotyniškai va dino Unija ir tvirtomis sutartimis abiejų valstybių gyvento jams bendrai amžiams patvirtino. Tai duodame ir suteikia me palaiminimą tam, kuris šių dviejų tautų žmones ir Uniją iš mūsų dėkingai priėmęs tvirtai laikytų; kad jis su Viešpa ties Dievo malone, plačiai ir bendrai viešpataudamas, sa viškių ir svetimšalių garbinamas ir šlovinamas, visa kuo, kas gera ir reikalinga, prieš kitas tautas ją išgarsintų ir iškel tų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lenkijos Karalystėje esantys pabūklai, arkebuzos, muškietos ir kita karo amunicija buvo atiduoti Karalystei.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Visus bet kokio pavadinimo pabūklus, ar- kebuzas, muškietas, pėstininkų ginklus ir kitą karo amunici ją bei įrangą, kokie yra Lenkijos Karalystėje - atiduodame Karalystei. Taip pat Lietuvoje esančius ir kur kitur paveda me Lietuvos Kunigaikštystei, bet tie, kurie yra Tikocine ir visi ginklai bei karinė amunicija privalo ten likti kaip mūsų nuosavoje pilyje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |