Lenkijos karalystė

Santrauka

Teritorija, kurioje ši autonomija veiktų, apibrėžta kaip etnografinės lietuvių žemės, įskaitant Lenkijos karalystei priklausiusią Užnemunę, arba Suvalkiją, ir tos žemės, kurios prie Vilniaus linksta. Svarstant Valstybės Dūmoje Lenkijos politinės autonomijos klausimą lietuvių veikėjai išsakė mintį, kad tokiu atveju nuo karalystės reikėtų atskirti jos lietuviškąją dalį, t.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Numatomos autonomijos teritorija turėjo apimti Lenkijos karalystei priklausiusią Užnemunę, arba Suvalkiją.		c-001
t-002 Lietuvių veikėjai siūlė nuo Lenkijos karalystės atskirti jos lietuviškąją dalį, tai yra Lietuvos Užnemunę.		c-002
t-003 Lenkijos karalystės teritorijoje apie visišką lenkų kalbos ir kultūros išstūmimą iš viešojo gyvenimo ir švietimo įstaigų nekalbėta.		c-003
t-004 Amžinai šio dalyko atminčiai mes, Žygimantas Senasis, Dievo malone išrinktas Lenkijos Karalystės kara­ lius, Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos ir kt.		c-004
t-005 Švitrigaila Lenkijos labui atsisakė Kameneco ir kitų Podolės pilių.		c-005
t-006 Dėl to norime, kad mūsų kū­ nas būtų ten palaidotas, kur mus užklups paskutinioji va­ landa, tai yraA jeigu Lenkijos Karalystėje mums esant Vieš­ pats Dievas malonėtų leisti mums mirti, tuomet Krokuvoje, pilies bažnyčios koplyčioje, kur mūsų pono tėvo.		c-006
t-007 Testamente Lenkijos Karalystei ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei palikta meilė, santarvė ir vienybė.		c-007
t-008 Lenkijos Karalystėje esantys pabūklai, arkebuzos, muškietos ir kita karo amunicija buvo atiduoti Karalystei.		c-008

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Numatomos autonomijos teritorija turėjo apimti Lenkijos karalystei priklausiusią Užnemunę, arba Suvalkiją.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Teritorija, kurioje ši autonomija veiktų, apibrėžta kaip etnografinės lietuvių žemės, įskaitant Lenkijos karalystei priklausiu- sią Užnemunę, arba Suvalkiją, ir tos žemės, kurios prie Vilniaus linksta.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Lietuvių veikėjai siūlė nuo Lenkijos karalystės atskirti jos lietuviškąją dalį, tai yra Lietuvos Užnemunę.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Svarstant Valstybės Dūmoje Lenkijos politinės autonomijos klausimą lietuvių veikė- jai išsakė mintį, kad tokiu atveju nuo karalystės reikėtų atskirti jos lietuviš- kąją dalį, t. y. Lietuvos Užnemunę, kuri dabar dažniausiai buvo vadinama Suvalkija (mat didžioji jos dalis priklausė Suvalkų gubernijai).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Lenkijos karalystės teritorijoje apie visišką lenkų kalbos ir kultūros išstūmimą iš viešojo gyvenimo ir švietimo įstaigų nekalbėta.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lenkijos karalystės teritorijoje apie visišką lenkų kalbos ir kultūros iš- stūmimą iš viešojo gyvenimo ir švietimo įstaigų nekalbėta. Rusų kalba Rusijos imperijos priespaudos laikų švietimą lietuvių kalba vaizduojanti alegorinė skulptūra „Lietuvos mokykla 1864–1904“. Dail. P. Rimša, 1906 m.

L I E T U V O S I S T O R I J A 116 čia privalomai diegta kaip „lenkų suartinimo su rusais“ priemonė. Atseit, lenkai galų gale turėtų nustoti svajoję apie buvusios valstybės atkūrimą ir suprasti, kad gyventi jiems, kaip slavams, Rusijos imperijos globoje yra geriau, nei tiems jų tautiečiams, kurie pakliuvo į vokiškų valstybių val- džią.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Amžinai šio dalyko atminčiai mes, Žygimantas Senasis, Dievo malone išrinktas Lenkijos Karalystės kara­ lius, Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos ir kt.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Amžinai šio dalyko atminčiai mes, Žygimantas Senasis, Dievo malone išrinktas Lenkijos Karalystės kara­ lius, Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos ir kt. didysis ku­ nigaikštis. Supažindiname šiuo dabartiniu mūsų raštu, kam apie tai dera žinoti, visiems dabar skaitysiantiems ir ateityje kam žinoti reikėtų, kaip mūsų ir mūsų patarėjų akivaizdoje stoję mūsų valdiniai žydai iš Trakų savo ir kitų žydų, ten gyvenančių, vardu vieną privilegiją su titulu ir antspaudu šviesiausiojo kunigaikščio viešpaties ir pono Aleksandro, ar­ ba Vytauto, Lietuvos kunigaikščio ir paveldėtojo Gardine, Brastoje, Drohičine, Lucke, Vladimire ir kitose žemėse, prašydami, kad mes teises, laisves ir kitus jiems anoje privile­ gijoje priklausančius dalykus patvirtinti, sustiprinti ir su­ tvirtinti teiktumės, o tos privilegijos reikalai tokiais žodžiais turi būti parašyti: Viešpaties vardu Amen.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Švitrigaila Lenkijos labui atsisakė Kameneco ir kitų Podolės pilių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Taigi Švitrigaila Lenkijos labui atsisakė Kameneco ir tolesnių pilių Podolė­ je2, ir Vilniaus vyskupas Mikalojus, karaliaus įsakymu, sos­ tinės Šv. Stanislovo katedroje jį iškilmingai paskelbė didžiuo­ ju kunigaikščiu. Tačiau vos tik tai įvyko, Jogaila beveik iškart ėmė gailėtis savo pasirinkęs.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Dėl to norime, kad mūsų kū­ nas būtų ten palaidotas, kur mus užklups paskutinioji va­ landa, tai yraA jeigu Lenkijos Karalystėje mums esant Vieš­ pats Dievas malonėtų leisti mums mirti, tuomet Krokuvoje, pilies bažnyčios koplyčioje, kur mūsų pono tėvo.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dėl to norime, kad mūsų kū­ nas būtų ten palaidotas, kur mus užklups paskutinioji va­ landa, tai yraA jeigu Lenkijos Karalystėje mums esant Vieš­ pats Dievas malonėtų leisti mums mirti, tuomet Krokuvoje, pilies bažnyčios koplyčioje, kur mūsų pono tėvo, Kristuje mirusio, kūnas požemyje guli, ten pat, apačioje ar viršuje, kad taipogi būtų pastatytas antkapis arba depozitas po jo mirusios karališkosios didenybės antkapiu, ant žemės, pa­ vaizduojant mus taip, kaip ir jo karališkoji didenybė pavaiz­ duota antkapyje, kaip mums Viešpats Dievas pats sumanys sveikatos pridėti, bet jeigu mūsų Vieš…, Lietuvos Kunigaikš­ tystėje esant, paims iš šio pasaulio, norime, kad būtume pa­ laidoti Vilniuje, pilyje, naujoje Šv. Onos bažnyčioje, toje choro pusėje, bažnyčios pastato kampe, palei zakristijos duris. Tai darome atsižvelgdami, kad nebūtų nereikalingų išlaidų ir rūpesčių kūną po mirties iš valstybės į valstybę gabenant.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Testamente Lenkijos Karalystei ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei palikta meilė, santarvė ir vienybė.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Norėtume, kad Viešpats Dievas, kuris būdamas vienas vienybėje esančius myli, vie­ nybę myli, stiprina ir gelbsti, kad jis ilgai šias suvienytas valstybes stiprintų ir remtų, dėl to šiuo mūsų testamentu abiems valstybėms - Lenkijos Karalystei ir Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei - duodame ir pareiškiame bei paliekame Butų amžiams vienas neatskiriamas kūnas, viena liaudis, viena tauta. • — 335

Puslapis 352

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS meilę, santarvę, vienybę, kurią mūsų protėviai lotyniškai va­ dino Unija ir tvirtomis sutartimis abiejų valstybių gyvento­ jams bendrai amžiams patvirtino. Tai duodame ir suteikia­ me palaiminimą tam, kuris šių dviejų tautų žmones ir Uniją iš mūsų dėkingai priėmęs tvirtai laikytų; kad jis su Viešpa­ ties Dievo malone, plačiai ir bendrai viešpataudamas, sa­ viškių ir svetimšalių garbinamas ir šlovinamas, visa kuo, kas gera ir reikalinga, prieš kitas tautas ją išgarsintų ir iškel­ tų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Lenkijos Karalystėje esantys pabūklai, arkebuzos, muškietos ir kita karo amunicija buvo atiduoti Karalystei.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Visus bet kokio pavadinimo pabūklus, ar- kebuzas, muškietas, pėstininkų ginklus ir kitą karo amunici­ ją bei įrangą, kokie yra Lenkijos Karalystėje - atiduodame Karalystei. Taip pat Lietuvoje esančius ir kur kitur paveda­ me Lietuvos Kunigaikštystei, bet tie, kurie yra Tikocine ir visi ginklai bei karinė amunicija privalo ten likti kaip mūsų nuosavoje pilyje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai