Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
10 teiginiai9 įrašai1 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Teritorija, kurioje ši autonomija veiktų, apibrėžta kaip etnografinės lietuvių žemės, įskaitant Lenkijos karalystei priklausiusią Užnemunę, arba Suvalkiją, ir tos žemės, kurios prie Vilniaus linksta. Svarstant Valstybės Dūmoje Lenkijos politinės autonomijos klausimą lietuvių veikėjai išsakė mintį, kad tokiu atveju nuo karalystės reikėtų atskirti jos lietuviškąją dalį, t.
Patikrinti teiginiai
Numatomos autonomijos teritorija turėjo apimti Lenkijos karalystei priklausiusią Užnemunę, arba Suvalkiją.
Teritorija, kurioje ši autonomija veiktų, apibrėžta \nkaip etnografinės lietuvių žemės, įskaitant Lenkijos karalystei priklausiu-\nsią Užnemunę, arba Suvalkiją, ir tos žemės, kurios prie Vilniaus linksta.
Lenkijos Karalystėje esantys pabūklai, arkebuzos, muškietos ir kita karo amunicija buvo atiduoti Karalystei.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jeigu kredenso pritrūktų, prašo me, kad tiems mūsų tarnams pagal kiekvieno nuopelnus iš valstybės iždo, kaip Karalystės, taip ir Lietuvos, kiekvienam būtų sumokėta, kad būtų dievobaimingai už ištikimą savo tarnystę atlyginti, o jeigu šis mūsų kredensas būtų didesnis, negu reikalinga tarnų atlyginimams, tegu bus leista jų dide nybėms mūsų seserims paimti ir tarpusavyje pasidalinti su sidėjus mūsų tarnų algoms po tiek, po kiek kiekvieno daliai teks, apskaičiavus sumas, kokio dydžio jų mūsų dvaro atly ginimui prireiks. Visus bet kokio pavadinimo pabūklus, ar- kebuzas, muškietas, pėstininkų ginklus ir kitą karo amunici ją bei įrangą, kokie yra Lenkijos Karalystėje - atiduodame Karalystei. Taip pat Lietuvoje esančius ir kur kitur paveda me Lietuvos Kunigaikštystei, bet tie, kurie yra Tikocine ir visi ginklai bei karinė amunicija privalo ten likti kaip mūsų nuosavoje pilyje.
Testamente nurodyta, kad Lenkijos Karalystėje esantys pabūklai, muškietos ir kita karo amunicija atiduodami Karalystei.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jeigu kredenso pritrūktų, prašo me, kad tiems mūsų tarnams pagal kiekvieno nuopelnus iš valstybės iždo, kaip Karalystės, taip ir Lietuvos, kiekvienam būtų sumokėta, kad būtų dievobaimingai už ištikimą savo tarnystę atlyginti, o jeigu šis mūsų kredensas būtų didesnis, negu reikalinga tarnų atlyginimams, tegu bus leista jų dide nybėms mūsų seserims paimti ir tarpusavyje pasidalinti su sidėjus mūsų tarnų algoms po tiek, po kiek kiekvieno daliai teks, apskaičiavus sumas, kokio dydžio jų mūsų dvaro atly ginimui prireiks. Visus bet kokio pavadinimo pabūklus, ar- kebuzas, muškietas, pėstininkų ginklus ir kitą karo amunici ją bei įrangą, kokie yra Lenkijos Karalystėje - atiduodame Karalystei. Taip pat Lietuvoje esančius ir kur kitur paveda me Lietuvos Kunigaikštystei, bet tie, kurie yra Tikocine ir visi ginklai bei karinė amunicija privalo ten likti kaip mūsų nuosavoje pilyje.
Lietuvių veikėjai siūlė nuo Lenkijos karalystės atskirti jos lietuviškąją dalį, tai yra Lietuvos Užnemunę.
Svarstant \nValstybės Dūmoje Lenkijos politinės autonomijos klausimą lietuvių veikė-\njai išsakė mintį, kad tokiu atveju nuo karalystės reikėtų atskirti jos lietuviš-\nkąją dalį, t. y. Lietuvos Užnemunę, kuri dabar dažniausiai buvo vadinama \nSuvalkija (mat didžioji jos dalis priklausė Suvalkų gubernijai).
Jei valdovas mirtų Lenkijos Karalystėje, jis norėjo būti palaidotas Krokuvos pilies bažnyčios koplyčioje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Dėl to norime, kad mūsų kū nas būtų ten palaidotas, kur mus užklups paskutinioji va landa, tai yraA jeigu Lenkijos Karalystėje mums esant Vieš pats Dievas malonėtų leisti mums mirti, tuomet Krokuvoje, pilies bažnyčios koplyčioje, kur mūsų pono tėvo, Kristuje mirusio, kūnas požemyje guli, ten pat, apačioje ar viršuje, kad taipogi būtų pastatytas antkapis arba depozitas po jo mirusios karališkosios didenybės antkapiu, ant žemės, pa vaizduojant mus taip, kaip ir jo karališkoji didenybė pavaiz duota antkapyje, kaip mums Viešpats Dievas pats sumanys sveikatos pridėti, bet jeigu mūsų Vieš..., Lietuvos Kunigaikš tystėje esant, paims iš šio pasaulio, norime, kad būtume pa laidoti Vilniuje, pilyje, naujoje Šv. Onos bažnyčioje, toje choro pusėje, bažnyčios pastato kampe, palei zakristijos duris. Tai darome atsižvelgdami, kad nebūtų nereikalingų išlaidų ir rūpesčių kūną po mirties iš valstybės į valstybę gabenant.
Švitrigaila Lenkijos labui atsisakė Kameneco ir kitų pilių Podolėje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jogaila taip pat nesvyravo, ar jam, tikram broliui, pavesti savo valdžią Lie tuvoje, juolab kad žinojo, jog šį kartą aplenkdamas Švitri gailą, uoliai prisirišusį prie graikų tikėjimo ir todėl turintį daug bičiulių, krašte sukeltų pilietinį karą1 . Taigi Švitrigaila Lenkijos labui atsisakė Kameneco ir tolesnių pilių Podolė je2, ir Vilniaus vyskupas Mikalojus, karaliaus įsakymu, sos tinės Šv. Stanislovo katedroje jį iškilmingai paskelbė didžiuo ju kunigaikščiu.
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 7 | 6 |
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 3 | 3 |