Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
6 teiginiai8 įrašai2 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 6 teiginiai ir visi 8 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–9 iš 9 rodomų įrašų
Kulmenzės katedros bažnyčioje buvo palaidotas Goliubo pilies statytojas, atsisakęs pareigų ir ten miręs.
PDF 196
Pailsęs nuo rūpesčių ir palaužtas negalės,\nilgainiui jis atsisakė pareigų, apsigyveno Goliubo pilyje, kurią pats buvo pasistatęs554, čia\npasimirė, o jį palaidojo Kulmenzės katedros bažnyčioje.\n\n\n\n\n 280 (273).
Liudvikas iš Šipeno, keturioliktas Prūsijos žemės magistras, 1299 m. mirė ir buvo palaidotas Kulmenzės katedroje.
PDF 194
Apie brolį Liudviką iš Šipeno, Prūsijos žemės magistrą\n\n Brolis Liudvikas iš Šipeno, keturioliktas Prūsijos žemės magistras, vadovavo vienus\nmetus, o 1299 metais miręs palaidotas Kulmenzės katedros bažnyčioje.\n\n\n\n\n 273 (266).
Prūsų kariuomenė atžygiavo ir apsiautė Kulmenzės miestą.
PDF 142
Apie Kulmenzės miesto apgulą\n\n Po to atžygiavo prūsų kariuomenė ir apsiautė Kulmenzės miestą433. Susirūpinęs dėl šio\nįvykio vyskupas susišaukė kilminguosius bei vasalus, įpareigodamas juos už nuodėmes\nišeiti [iš miesto] ir tiksliai sužinoti, kiek priešo kariuomenėje karių ir kokio ji stiprumo.
Lenkų karys Ninerikas įsigavo į Kulmenzę, pasižadėjęs išduoti miestą sūduvių vadui Skomantui.
PDF 146
Apie tai, kaip buvo užimtos dvi pilys, priklausiusios Kulmo žemės vasalams,\n būtent: Eimsutis ir dar viena\n\n Galop Skomantas, sūduvių vadas, su didele sūduvių ir rusų kariuomene445 9 dienas\nsiaubė Kulmo žemę, plėšdamas ir degindamas. Kai po 9 dienų priėjo Kulmenzę446, vienas\nkarys iš Lenkijos, vardu Ninerikas, įsigavo į šį miestą pasižadėjęs jį išduoti Skomantui.\nKai, matant priešams, miestiečiai kopė į sienas, užkopė ir jis, tas išdavikas, ir vieną bei\nantrą kartą papūtė savo ragą, duodamas sutartą ženklą.
Per javapjūtę prūsų kariuomenė 13 dienų slapstėsi miške prie Fogelzango netoli Kulmenzės.
PDF 142
Apie daugybės Kulmenzės miestiečių žūtį\n\n Per javapjūtę434 atėjo prūsų kariuomenė ir 13 dienų slapstėsi miške apie tą vietą, kuri\nvadinama Fogelzangu; kadangi kiekvieną dieną bent keli prūsai pasirodydavo lauke,\nmiestiečiai bėgdavo nuo pjūties darbų. Kai javai buvo visiškai pribrendę ir nebegalėjo\nlauke ilgiau stovėti, nes būtų nuostolinga, miestiečiai visi kaip vienas išėjo jų pjauti,\nmanydami, kad svetima kariuomenė bus pasitraukusi.
Kai po 9 dienų priėjo Kulmenzę446, vienas karys iš Lenkijos, vardu Ninerikas, įsigavo į šį miestą pasižadėjęs jį išduoti Skomantui.
PDF 146
Apie tai, kaip buvo užimtos dvi pilys, priklausiusios Kulmo žemės vasalams,\n būtent: Eimsutis ir dar viena\n\n Galop Skomantas, sūduvių vadas, su didele sūduvių ir rusų kariuomene445 9 dienas\nsiaubė Kulmo žemę, plėšdamas ir degindamas. Kai po 9 dienų priėjo Kulmenzę446, vienas\nkarys iš Lenkijos, vardu Ninerikas, įsigavo į šį miestą pasižadėjęs jį išduoti Skomantui.\nKai, matant priešams, miestiečiai kopė į sienas, užkopė ir jis, tas išdavikas, ir vieną bei\nantrą kartą papūtė savo ragą, duodamas sutartą ženklą.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
153 (148). Apie Kulmenzės miesto apgulą Po to atžygiavo prūsų kariuomenė ir apsiautė Kulmenzės miestą433. Susirūpinęs dėl šio įvykio vyskupas susišaukė kilminguosius bei vasalus, įpareigodamas juos už nuodėmes išeiti [iš miesto] ir tiksliai sužinoti, kiek priešo kariuomenėje karių ir kokio ji stiprumo.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
272 (265). Apie brolį Liudviką iš Šipeno, Prūsijos žemės magistrą Brolis Liudvikas iš Šipeno, keturioliktas Prūsijos žemės magistras, vadovavo vienus metus, o 1299 metais miręs palaidotas Kulmenzės katedros bažnyčioje. 273 (266).
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
154 (149). Apie daugybės Kulmenzės miestiečių žūtį Per javapjūtę434 atėjo prūsų kariuomenė ir 13 dienų slapstėsi miške apie tą vietą, kuri vadinama Fogelzangu; kadangi kiekvieną dieną bent keli prūsai pasirodydavo lauke, miestiečiai bėgdavo nuo pjūties darbų. Kai javai buvo visiškai pribrendę ir nebegalėjo lauke ilgiau stovėti, nes būtų nuostolinga, miestiečiai visi kaip vienas išėjo jų pjauti, manydami, kad svetima kariuomenė bus pasitraukusi.