Krokuva

PDF 295

Atvykęs ir vainikavęsis Krokuvoje, jis savo pažadų nepaisė, vedybas su Ona vis atidėliojo ir svajojo valdyti taip, kaip buvo valdoma Prancūzija, t.

PDF 294

Alavas ir varis iš Vengrijos buvo gabenamas į Krokuvą, o ten superkamas į Vilnių; plienas ir geležis buvo vežami iš Alkuskų kasyklos37. Šiame anuomet garsiame fabrike išlieta labai daug pabūklų, gaminta bombos ir kiti karo reikmenys.

PDF 319

Bet jeigu nepanorėtumei nuo to susilaikyti ir pakartotinai mus tokie žodžiai pasiektų, tada tikrai žinok, kad ne tik tą garantinį raštą, kurį esame tau davę, bet ir tąją privilegiją, kurią esi toms pareigoms gavęs Vilniaus vaitystei, pats sulaužysi ir per tai nebebūsi ten mūsų tarnautojas. Rašyta Krokuvoje, Viešpaties gimimo metais 1532, lapkričio mėnesio 27 dieną, šeštajame indikte. Raštininkas Mikola Panašiai 1524 metais, kaip patvirtina ta pati Lietuvos Metrika, XVI, 80, karalius priekaištavo Vilniaus magistratui: Kad nesutaria su bendruomene.

PDF 24

Benjaminas iš Tudelio, žydų kilmės keliauninkas, tvirtina, kad 1160 metais į Aleksandrijos uostą ne tik anglų, bet ir Krokuvos pirklių laivai užsukdavęd). Tad jau nuo seno buvusi turtinga, Krokuva už pirmąją municipalinę tvarką, puošnius statinius ir teutonų teises (1257 metais) skolinga Boleslovui Droviajam, už svarbias privilegijas, svetimtaučių antplūdį ir geriausiai sutvirtintas mūro sienas - Lešekui Juodajam. Poznanė dar anksčiau už Krokuvą - 1253 metais, Sandomiras - vėliau, 1286 metais, o Liublinas Vladislavo Loketkos laikais -1317 metais, ėmė tvarkytis pagal vokiečių miestų teises.

PDF 130

Benedikto, abato, šventės, valdovas Vilniui suteikė Magdeburgo teises15. Prisižiūrėjęs į klestinčią Krokuvą, Vladislovas Jogaila nusprendė vilioti svetimtaučius kurdintis Vilniaus mieste, tačiau palankūs tos privilegijos padariniai sumenko per išlygą, jog nepaisant naujų nuostatų, visi miestiečiai pavaldūs Vilniaus seniūnui, dėl ko jiems kilo pavojus ne kartą susidurti su savavališkos valdžios perlenkimais. Prie to dar prisidėjo pareiga, nuo seno jiems galiojanti, saugoti Vilniaus pilį: gyventojai steigti ten, kur anksčiau stovėjusios pagonių šventyklos arba augusios giraitės, medžiai, buvęs akmuo arba šiaip vietovė kokiam nors dievaičiui pašvęsta.

PDF 21-22

Jų veikla vis labiau plėtėsi, net toli į šiaurę nutolę miestai, net slaviškieji, ėmė prie jų šlietis. Prie karinės sąjungos, 1241 m. Hamburgo sudarytos su Liubeku, tam tikru požiūriu priklausė D ## Puslapis 22 ĮVADAS Krokuva, Kališas ir Naugardas.

PDF 291

Šio karaliaus laikais Vilnius buvo aprūpintas geriausiais amatininkais iš Krokuvos, kurie, apsigyvenę mieste, daug prisidėjo prie karaliaus uoliai steigiamų cechų organizavimo. Dailieji menai, architektūra, tapyba ir skulptūra, mažai pažįstami Lietuvos sostinėje, iki tol prastais ir negrabiais pavyzdžiais plūdę iš rytų, šiuo laikotarpiu ėmė klestėti.

PDF 52

Svarbų vaidmenį šiame procese suvaidino Lietuvos jaunimo studijos Krokuvos, o vėliau ir Vokietijos bei Italijos universitetuose. Šios studijos, o ir apskritai europinės kultūros įsisavinimas davė konkrečių rezultatų XV a.

PDF 361

Šiai bažnyčiai visą bažnytinį auksą, sidabrą, koks tik yra ir bus rūmų iždo rinkinyje, taip pat ir tą, kuris prie mūsų visada būna mišioms ir kas tik yra pas Zaleskį Tikocine, atiduodame, kaip kielikus, patenas, kryželius, pacifikalus, liktorius, tribularijus, ampules, ampulėles, varpelius, taip ir arnotus ir kitus bažnytinius apdarus, antepedijus, šižinkas, korporalus, absoliučiai visas puošmenas, drabužius ir indus, priklausančius Dievo tarnystei bažnyčioje, kad jie būtų tai minėtai Šv. Onos bažnyčiai Vilniuje išduoti, išskyrus auksinį kryžių, papuoštą safyru, su jame esančiu Šventojo Kryžiaus medžiu, pakabintu ant grandinės, ir prašome bei paskiriame, kad šis kryžius su Šv. Kryžiaus medžiu būtų paliktas Krokuvos pilies koplyčioje, kur ilsisi jo didenybės pono mūsų tėvo švento atminimo karaliaus kūnas.

PDF 269

Rusiškuose kraštuose Vytautas stengėsi atgaivinti prekybą, remdamas Kijevo miestą, kuris Dniepro upe turėjo susisiekimą su Juodosiomis jūromis, o sausuma — su Volynijos ir Podolijos miestais, kuriuos lankydavo Krokuvos ir vokiečių pirkliai. Į Kijevą atvykdavo totorių, armėnų, Maskvos, Genujos, Venecijos pirkliai.

PDF 44

Grzybowski s, pranciškonas, anksčiau nurodytoje knygoje (8 p.) sako, kad Goštautas pranciškonu tapęs Krokuvoje, o paskui apsigyvenęs Vilniuje, savo įkurtame vienuolyne, Vilniaus miestiečius vertęs į Kristaus tikėjimą. Tačiau pastarieji 1341 metais, į Vilnių atvykus totoriams, pažadėjusiems pagalbą Algirdui kažkokiame žygyje, šiuos pagonis sukurstė pulti pranciškonus ir kartu su jais užpuolę naują vienuolyną, visus 36 vienuolius ir su jais sykiu Goštautą nukankino.

PDF 42

Įvesdamas naująjį tikėjimą, Jogaila naikino pagonybės apraiškas: šventąsias girias, žalčius, šventąją ugnį. Pastatyta katedra, iškilmingai pašvęsta Krokuvos vyskupo šv. Stanislovo garbei („kad abi lygiateisės tautos turėtų vieną globėją ir užtarėją“), o didysis jos altorius buvo toje vietoje, kur anksčiau degė pagonių amžinoji ugnis.

PDF 251

Mirė karalius Žemutinėje Vilniaus pilyje 1506 metų rugpjūčio 10 dienos naktį, o jo palaikai iškart buvo palaidoti koplyčioje, prie katedros, greta Šv. Kazimiero, nes lietuviai bijojo jį vežti į Krokuvą dėl pavojingos Glinskio puikybės. Pastarosios pergalės išgarsintas, jiems nesant, kad kokios būtų užgrobęs Didžiosios Kunigaikštystės valdžią48.

PDF 323

Pats Vytautas, Krokuvoje praleidęs 1399 pavasarį^28 , vykdė plačius pasiruošimus. Kijeve jau birželio mėn.

PDF 309

Būdamas hetmonas, vadovaudamas Lenkijos kariuomenei, jis atvykstančio Maksimilijono neįleido į Krokuvą Tuo būdu buvo karūnuotas atvykęs Zigmantas.

PDF 263

Nuo Lietuvos buvo taip pat netoli tokie anų laikų prekybos centrai, kaip D. Naugardas, Dorpatas, Pskovas, Ryga, Dancigas, Krokuva ir k. Taigi, Vytauto laikų Lietuva, jungianti Rytų ir Vakarų Europos kraštus, iš visų pusių buvo apsupta pirklių gyvenamų ir lankomų žemių.

PDF 350

Dėl to norime, kad mūsų kūnas būtų ten palaidotas, kur mus užklups paskutinioji valanda, tai yraA jeigu Lenkijos Karalystėje mums esant Viešpats Dievas malonėtų leisti mums mirti, tuomet Krokuvoje, pilies bažnyčios koplyčioje, kur mūsų pono tėvo, Kristuje mirusio, kūnas požemyje guli, ten pat, apačioje ar viršuje, kad taipogi būtų pastatytas antkapis arba depozitas po jo mirusios karališkosios didenybės antkapiu, ant žemės, pavaizduojant mus taip, kaip ir jo karališkoji didenybė pavaizduota antkapyje, kaip mums Viešpats Dievas pats sumanys sveikatos pridėti, bet jeigu mūsų Vieš..., Lietuvos Kunigaikštystėje esant, paims iš šio pasaulio, norime, kad būtume palaidoti Vilniuje, pilyje, naujoje Šv. Onos bažnyčioje, toje choro pusėje, bažnyčios pastato kampe, palei zakristijos duris. Tai darome atsižvelgdami, kad nebūtų nereikalingų išlaidų ir rūpesčių kūną po mirties iš valstybės į valstybę gabenant.

PDF 57

Tačiau tai buvo jau paskutinis smūgis, krikščioniškojo Ordino riterių kirstas pagoniškai Lietuvai. Juk kai per Jogailos apsukrų laviravimą žlugo visos kryžiuočių jam daromos kliūtys siekti Lenkijos sosto, 1385 metų pabaigoje Lietuvos valdovas paliko savo senąją sostinę ir gausios lietuvių kunigaikščių ir didikų svitos lydimas išvyko į Krokuvą. Miesto, kurio istorijos įvykius keliame iš užmaršties, likimas glaudžiai susijęs su viso krašto likimu.

PDF 97

Vasarą rusų ir prūsų kariuomenės perėmė iniciatyvą: birželį Prūsijos kariuomenė užėmė Krokuvą, o rugpjūtį Rusijos kariuomenė – Vilnių. Lapkričio 5 dieną pasidavė Varšuva, kurią gynė ir pasitraukę Lietuvos sukilėliai.

PDF 39-40

Taigi politinis lietuvių elitas – stačiatikiškos kultūros užsakovai. Vakarinė LDK dalis – tarp Vilniaus ir Lucko – tai ne tik LDK vizitinė kortelė, kurioje dėl reprezentacijos bei artumo Krokuvai kurs rezidencijas didikai. Būtent čia, prie Bugo ir Narevo, susiformuos pagrindinis LDK javų ūkis, aprūpinęs

PDF 220

Gavęs dėdės, karaliaus Zigmanto, sutikimą, jis visa tai įvykdė ir 1525 m. Krokuvoje iškilmingai prisiekė Zigmantui, kaip Prūsų kunigaikštis.

PDF 175

Lenkų priešinimasis buvo pernelyg grėsmingas, pernelyg tvirti ir šventi jau buvo tuomet ryšiai, sieję Lietuvą su Lenkija, o karalių su Vytautu, kad prieš Vladislovo Jogailos ir Lenkijos senato valią galima būtų didžiajam kunigaikščiui uždėti Lietuvos karaliaus karūną ir paskui išlaikyti ją nebaudžiamiems. Vytautas, vėl su įkarščiu išsakęs savo didelį norą stojęs prieš karalių ir senatorius, kai visi jo prašymai ir maldavimai buvo tačiau visai atmesti, nusprendė imtis kitų būdų: palenkti dovanomis ir pažadais Krokuvos vyskupą Olesnickį, kuris kartu su Krokuvos vaivada Janu iš Tarnovo turėjo lemiamą balsą karaliaus taryboje. Bet šis vyras, tiesus ir nepalaužiamas, davė jam tokį įsidėmėtiną atsakymą: „Nors Vytautas ir vertas yra karūnos, tačiau, jeigu trokšta jos nepaisydamas šventos priesaikos, kokią pats davė, užuot savo šlovę apvainikavęs, gėdą sau užtrauks, p tėvynei nelaimę atneš.

PDF 289

Nuo tada Jogaila veikė skubiai, ir jau 1385 m. sausio mėn. iš Vilniaus nuvyko oficiali, Skirgailos vadovaujama, delegacija. Krokuvoje ir Budoje ji galutinai sutarė, kas vėliau Kriavo akte (1385.VIII.14) buvo pažadėta.

PDF 175

Lenkų priešinimasis buvo pernelyg grėsmingas, pernelyg tvirti ir šventi jau buvo tuomet ryšiai, sieję Lietuvą su Lenkija, o karalių su Vytautu, kad prieš Vladislovo Jogailos ir Lenkijos senato valią galima būtų didžiajam kunigaikščiui uždėti Lietuvos karaliaus karūną ir paskui išlaikyti ją nebaudžiamiems. Vytautas, vėl su įkarščiu išsakęs savo didelį norą stojęs prieš karalių ir senatorius, kai visi jo prašymai ir maldavimai buvo tačiau visai atmesti, nusprendė imtis kitų būdų: palenkti dovanomis ir pažadais Krokuvos vyskupą Olesnickį, kuris kartu su Krokuvos vaivada Janu iš Tarnovo turėjo lemiamą balsą karaliaus taryboje. Bet šis vyras, tiesus ir nepalaužiamas, davė jam tokį įsidėmėtiną atsakymą: „Nors Vytautas ir vertas yra karūnos, tačiau, jeigu trokšta jos nepaisydamas šventos priesaikos, kokią pats davė, užuot savo šlovę apvainikavęs, gėdą sau užtrauks, p tėvynei nelaimę atneš.

PDF 160

Susitikę abudu pusbroliai tuojau susitarė: Vytautas sutiko garantuoti, kad po jo mirties Lietuva neatiteks niekam kitam, kaip tik Jogailos sūnui, o Jogaila davė savo sutikimą dėl karūnacijos. Dabar Jogailai dar reikėjo gauti savo ponų tarybos sutikimą. Tuo reikalu į Krokuvą buvo išsiųsti su Jogaila į Vilnių atvykę Lenkų ponai.

PDF 361-362

Onos bažnyčiai Vilniuje išduoti, išskyrus auksinį kryžių, papuoštą safyru, su jame esančiu Šventojo Kryžiaus medžiu, pakabintu ant grandinės, ir prašome bei paskiriame, kad šis kryžius su Šv. Kryžiaus medžiu būtų paliktas Krokuvos pilies koplyčioje, kur ilsisi jo didenybės pono mūsų tėvo švento atminimo karaliaus kūnas. Taip pat — • — 345 ## Puslapis 362 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS prašome, kad antrasis mūsų rūmų kredensas, kuris buvo ir yra Karalystės rūmų iždininko saugojamas, būtų skirtas mūsų dvariškių ir tarnų algoms sumokėti, kad nereikėtų iš kur kitur jiems užmokesčio rūpintis, kad kiekvienam iš to kredenso būtų atlyginta ir kiekvieną už ilgą tarnybą ir tarnyboje parodytą malonę reikia apdovanoti, kaip tuos, kurie nuo seno mums tarnavo, savo metus mūsų dvare prarado ir už kiekvieno nuopelnus, taip ir tuos, kurie tarnauja žirgais, taip pat ir tarnautojus*, rūmų tarnus, daktarus, kunigus, samdinius, pėstininkus, kambarinius, liokajus, vynininkus ir kitus, kokių tik mūsų tarnų yra, kiekvienam pagal nuopelnus, ne tuos, kurie tarsi ad oculum [dėl akių] tarnavo, į dvarą suvažiavę nusigriebti kąsnį bei pasipuikuoti, o mūsų tarnystės nežiūrėjo.

PDF 68

Seime Lietuva turėjo tik 1/3 vietų, mat buvo prilyginta vienai Lenkijos provincijai (jos buvo dvi – Didžioji Lenkija su Poznane ir Mažoji Lenkija su Krokuva). Išliko ne tik atskiras LDK valstybės titulas ir teritorija, bet ir atskira vykdomoji valdžia – kancleris, iždininkas, etmonas ir kt.

PDF 323

Pats Vytautas, Krokuvoje praleidęs 1399 pavasarį^28 , vykdė plačius pasiruošimus. Kijeve jau birželio mėn.

PDF 309

Būdamas hetmonas, vadovaudamas Lenkijos kariuomenei, jis atvykstančio Maksimilijono neįleido į Krokuvą Tuo būdu buvo karūnuotas atvykęs Zigmantas.

PDF 271

Toliau sakoma, kad taip sujungtos valstybės turėsiančios vieną bendrą valdovą, kuris būsiąs bendrai renkamas Lietuvoje ir karūnuojamas Krokuvoje (§ 4). Lietuvoje jau nebeturėsią būti atskirų didžiojo kunigaikščio pakeliamųjų apeigų (§ 5). Toks naujai išrinktasai valdovas abiejų valstybių turimąsias teises turėsiąs patvirtinti vienu bendru raštu, o ne skyrium (§ 7).

PDF 123

Kartu su juo atvyko žavesiu ir tauriais jausmais švytinti Jadvyga, irgi trokštanti skleisti krikščionybę, Jogailos giminės vasaliniai kunigaikščiai, Gniezno arkivyskupas ir Krokuvos vyskupas, Mazovijos kunigaikščiai, daugybė lenkų didikų ir kunigaikščių, pagaliau pakrikštytieji Krokuvoje. Lietuviai bajorai buvo puiki tų dviejų pirmaujančios anuomet Šiaurėje valstybės valdovų svita.

PDF 288

Priimdamas lenkų sąlygas, Jogaila turėjo lotyniškai pasikrikštyti ir vesti Liudviko Anjou dukterį Jadvygą, kuri jau 1384.X.15 d. Krokuvoje buvo vainikuota Lenkijos « karaliumi ».

PDF 294

Alavas ir varis iš Vengrijos buvo gabenamas į Krokuvą, o ten superkamas į Vilnių; plienas ir geležis buvo vežami iš Alkuskų kasyklos37. Šiame anuomet garsiame fabrike išlieta labai daug pabūklų, gaminta bombos ir kiti karo reikmenys.

PDF 234

Jas magistratas priėmė viešai iš didžiojo kunigaikščio rankų19. Privilegijose Žygimantas pareiškė, kad atskirdamas visas lenkų, lietuvių ir rusų teises bei papročius, amžiams suteikia miestui vokišką Magdeburgo teisę, Krokuvos naudojamą nuo seno. Iš vaivadų ir visų karališkųjų valdininkų buvo atimta galia kištis į miesto reikalus, ir tik pačiam miesto vadovui, vadinamam vaitu, duota teisė spręsti ir bausti už miestiečių padarytus kriminalinius nusikaltimus.

PDF 288

Priimdamas lenkų sąlygas, Jogaila turėjo lotyniškai pasikrikštyti ir vesti Liudviko Anjou dukterį Jadvygą, kuri jau 1384.X.15 d. Krokuvoje buvo vainikuota Lenkijos « karaliumi ».

PDF 254

Nors jų ginčai dėl karaliaus gydymo būdo, kaip žinome ne vieną atvejį, pasibaigė ligonio mirtimi, vis dėlto didžioji karališkosios vaistinės, alchemiko pargabentos iš Krokuvos, dalis liko Vilniuje ir vėliau tapo nuolatinės miesto vaistinės pradžia. Nors Lietuvos sostinė ir gavo naudos susijusios su prekyba bei saugumu, bet akivaizdaus pagerėjimo valdant miestą nebuvo matyti.

PDF 126

Visi tie pastatai, atskirti žiogriais, arba statinių tvoromis, su tarp jų įsiterpusiais daržų ir pievų plotais, labiau panėšėjo į kelis didžiulius kaimus, besišliejančius prie pilių, negu į tokius miestus, kokie jau XIV amžiuje puošė Lenkiją. Lietuvai, ilgai nuo krikščioniškojo pasaulio civilizacijos užsisklendusiai ir kryžiuočių antpuolių tolydžio alinamai, dar nepažįstami buvo tie gotikos rūmai, apsupti aukštų sienų, iš kurių susidarė tiesios, nors ir siauros Krokuvos ar Liublino gatvės, nei tokie, tam laikui neįprastai dideli pastatai, kaip Krokuvos Gelumbės prekybos namai, statydinti Kazimiero Didžiojo. Vilniuje, vidur namų samplaikos, iškilesnėje vietovėje nei Šventaragio slėnis, plytėjo ganėtinai didelė aikštė, aplipusi prekijų krautuvėlėmis ir, atsargumo dėlei, nuo kryžiuočių antpuolių apjuosta statinių tvoromis.

PDF 126

Visi tie pastatai, atskirti žiogriais, arba statinių tvoromis, su tarp jų įsiterpusiais daržų ir pievų plotais, labiau panėšėjo į kelis didžiulius kaimus, besišliejančius prie pilių, negu į tokius miestus, kokie jau XIV amžiuje puošė Lenkiją. Lietuvai, ilgai nuo krikščioniškojo pasaulio civilizacijos užsisklendusiai ir kryžiuočių antpuolių tolydžio alinamai, dar nepažįstami buvo tie gotikos rūmai, apsupti aukštų sienų, iš kurių susidarė tiesios, nors ir siauros Krokuvos ar Liublino gatvės, nei tokie, tam laikui neįprastai dideli pastatai, kaip Krokuvos Gelumbės prekybos namai, statydinti Kazimiero Didžiojo. Vilniuje, vidur namų samplaikos, iškilesnėje vietovėje nei Šventaragio slėnis, plytėjo ganėtinai didelė aikštė, aplipusi prekijų krautuvėlėmis ir, atsargumo dėlei, nuo kryžiuočių antpuolių apjuosta statinių tvoromis.

PDF 160

Susitikę abudu pusbroliai tuojau susitarė: Vytautas sutiko garantuoti, kad po jo mirties Lietuva neatiteks niekam kitam, kaip tik Jogailos sūnui, o Jogaila davė savo sutikimą dėl karūnacijos. Dabar Jogailai dar reikėjo gauti savo ponų tarybos sutikimą. Tuo reikalu į Krokuvą buvo išsiųsti su Jogaila į Vilnių atvykę Lenkų ponai.

PDF 324

Prie Vorsklos galvas paguldė Vytauto ištikimieji Smolensko vietininkai Boreikaičiai ir žymusis Krokuvos vaivada ir Podolės valdytojas Spytekas iš Melsztyno. Jo didelį narsumą iškeldamas, Dlugošas pastebi, jog jis esą įtikinėjęs Vytautą nepradėti kautynių.

PDF 205

Lap. 245, tų pačių Didžiojoje Lenkijoje metinių įvykių aprašyme, Baško byloja, kad 1254 metų gegužės 8 dieną, Krokuvos bažnyčioje, skelbiant Šv. Stanislovo, kankinio, kanonizavimą ir palaikų pakylėjimą tarp dalyvavusių buvęs Lietuvos vyskupas Vitas, dominikonas.

PDF 227

Greit pasirodė, jog senatas ir seimas perdėjo, laikydami jungtuves karališkosios šeimos pažeminimu: užsienio valdovai dėl to neparodė jokio nepasitenkinimo. Tad po dvejų metų lenkai pagaliau nusileido, ir 1550 m. Barbora buvo iškilmingai Krokuvoje karūnuota Lenkijos karaliene.

PDF 130

Benedikto, abato, šventės, valdovas Vilniui suteikė Magdeburgo teises15. Prisižiūrėjęs į klestinčią Krokuvą, Vladislovas Jogaila nusprendė vilioti svetimtaučius kurdintis Vilniaus mieste, tačiau palankūs tos privilegijos padariniai sumenko per išlygą, jog nepaisant naujų nuostatų, visi miestiečiai pavaldūs Vilniaus seniūnui, dėl ko jiems kilo pavojus ne kartą susidurti su savavališkos valdžios perlenkimais. Prie to dar prisidėjo pareiga, nuo seno jiems galiojanti, saugoti Vilniaus pilį: gyventojai steigti ten, kur anksčiau stovėjusios pagonių šventyklos arba augusios giraitės, medžiai, buvęs akmuo arba šiaip vietovė kokiam nors dievaičiui pašvęsta.

PDF 201

Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius po kolegijos įkūrimo ir atkvietimo į ją jėzuitų fundavo ir įsteigė įvairių mokslų viešąsias mokyklas. 1578 metais Karalius Steponas Batoras, šias funduotas mokyklas patvirtinęs, suteikė Akademijos vardą ir visoms akademijoms, o išskirtinai Krokuvos, prilygino. Profesorius ir studentus nuo priklausomybės bet kokiai dvasinei ar pasaulietinei jurisdikcijai ir nuo bet kokių mokesčių atleido, Rektoriui pavedė būti Akademijos teisėju; pagaliau vyskupus: Vilniaus - Akademijos kancleriu, o Žemaičių - globėju nuolatiniam laikui paskyrė.

PDF 184

Matyt, susirūpinęs tokia galimybe, Vytautas tuojau po paskutinio savo pralaimėjimo nuvyko į Krokuvą ir, nežiūrint geriausių iš pažiūros santykių su karalium, greitai sugrįžo į Lietuvą^1 ). Šitas jo skubus sugrįžimas daug pasako: matyt, tikrai pajuto sau pavojų iš Jogailos pusės.

PDF 80

Manoma, kad studijų lygis senajame universitete nebuvo menkesnis nei Prahos, Krokuvos, Vienos ar Romos universitetuose. Iš šių ir kitų Vakarų bei Vidurio Europos katalikiškųjų universitetų atvykę proŽymiausio LDK karo inžinieriaus, daugiapakopių raketų teorijos kūrėjo K.

PDF 44

Grzybowski s, pranciškonas, anksčiau nurodytoje knygoje (8 p.) sako, kad Goštautas pranciškonu tapęs Krokuvoje, o paskui apsigyvenęs Vilniuje, savo įkurtame vienuolyne, Vilniaus miestiečius vertęs į Kristaus tikėjimą. Tačiau pastarieji 1341 metais, į Vilnių atvykus totoriams, pažadėjusiems pagalbą Algirdui kažkokiame žygyje, šiuos pagonis sukurstė pulti pranciškonus ir kartu su jais užpuolę naują vienuolyną, visus 36 vienuolius ir su jais sykiu Goštautą nukankino.

PDF 184

Matyt, susirūpinęs tokia galimybe, Vytautas tuojau po paskutinio savo pralaimėjimo nuvyko į Krokuvą ir, nežiūrint geriausių iš pažiūros santykių su karalium, greitai sugrįžo į Lietuvą^1 ). Šitas jo skubus sugrįžimas daug pasako: matyt, tikrai pajuto sau pavojų iš Jogailos pusės.

PDF 222

Užsieny jau daug kas manė, kad jis miręs; pavyzdžiui, Turkų sultonas buvo atsiuntęs net užuojautą, o Maskvos kunigaikštis savo pasiuntiniams, siunčiamiems į Krokuvą, instrukcijose įrašydavo: „Jei karalius miręs, — pareikšti užuojautą". Zigmantas mirė 1548 m.

PDF 201

Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius po kolegijos įkūrimo ir atkvietimo į ją jėzuitų fundavo ir įsteigė įvairių mokslų viešąsias mokyklas. 1578 metais Karalius Steponas Batoras, šias funduotas mokyklas patvirtinęs, suteikė Akademijos vardą ir visoms akademijoms, o išskirtinai Krokuvos, prilygino. Profesorius ir studentus nuo priklausomybės bet kokiai dvasinei ar pasaulietinei jurisdikcijai ir nuo bet kokių mokesčių atleido, Rektoriui pavedė būti Akademijos teisėju; pagaliau vyskupus: Vilniaus - Akademijos kancleriu, o Žemaičių - globėju nuolatiniam laikui paskyrė.