1315 m. rugsėjį Vytenis apsupo Kristmemelio pilį ir 17 dienų ją puldinėjo su dviem apgulos mašinomis bei daugybe šaulių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 212
rugsėjo 30—spalio 11\n\n Tų pačių metų rugsėjo mėnesį Vytenis, lietuvių karalius, subūrė visus tinkamus karui\nsavo karalystės vyrus ir apsupo Kristmemelio pilį, kurią 17 dienų iš visų pusių smarkiai\npuldinėjo su dviem apgulos mašinomis ir daugybe šaulių. Todėl broliai, šitai matydami,\nsudegino savo pilies papilį, norėdami išvengti galimų pavojų. Tuo metu, kai šitai dėjosi,\natplaukė iš Sembos šiai piliai padėti 10 brolių ir 150 vyrų, tačiau lietuviai taip sumaniai\nužstojo visus kelius bei visas prieigas į šią pilį, kad niekas negalėjo į ją pakliūti, nors ir\nne kartą mėgino šitai padaryti.
Kristmemelis panemunyje buvo pastatytas siekiant praplėsti krikščionių žemes.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 30
Jo nuomone, Marienverderio pilis pavyslyje pastatyta,\n„kad dievas palaimintų mums kelią į kaimynines netikėlių žemes“ (III, 9), t. y. į vakarines\nprūsų žemes, o Kristmemelis panemunyje — norint „praplėsti krikščionių žemes“ (III,\n315), t. y. užgrobti lietuvių žemes.
Kristmemelio pilis greičiausiai stovėjo Maštaičių arba Norkūnų piliakalnyje kairiajame Nemuno krante žemiau dabartinio Gelgaudiškio.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 207
Apie Bisenės pilies puolimą 1313 metais 567 D.— edificavit castrum Cristmemelam, Jer.— Cristmemil; Kirsmemela — SRP, 1, p. 280; Kirsmomel — SRP, 2, p. 478, plg. pr. kirsa ‘virš’ ir vok. Memel (Nemunas), XV a. šnekamoje kalboje pavirto Skirsnemune (1449 — Kersmemel, Skersnemen — SZM, p. 217—218; plg. GAO, p. 64). Ordino pilis buvusi greičiausiai Maštaičių (Norkūnų) piliakalnyje kair. Nemuno krante žemiau dab. Gelgaudiškio, priešais Skirsnemunę. Greta piliakalnio išlikę keli įtvirtinti papiliai (LAA. 2. p. 105; plg. Zajączkowski S.. Studya..., p. 37).
Po to jie nuvyko į Kristmemelio pilį ir atstatė viską, ką ten lietuviai buvo sugriovę.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 213
spalio 12\n\n Tuo tarpu brolis Karolis, didysis magistras, rūpindamasis savo žmonių gyvybe ir\nsielodamasis dėl minėtosios pilies apgulos, subūrė didelę kariuomenę, ketindamas ją\nišvaduoti. Kelyje sužinojęs, kad šie jau nutraukė apgulą, paleido kariuomenę, išskyrus\nšešis tūkstančius vyrų, su kuriais naktį nuplaukė prie Junigedos pilies ir, įsiveržęs į jos\npapilį, nukovė daug žmonių, 78 paėmė į nelaisvę, o jį sudegino ligi pamatų. Po to jie\nnuvyko į Kristmemelio pilį ir atstatė viską, ką ten lietuviai buvo sugriovę.
Petras Dusburgietis pažymėjo, kad 1328 m. vasarą kryžiuočiai apleido Kristmemelio pilį prie žemutinio Nemuno.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 29
Pažymėjęs, jog kryžiuočiai 1328\nm. vasarą apleido Kristmemelio pilį prie žemutinio Nemuno, jis nutyli, kad ją sunaikino\nlietuviai146. Lyginant Dusburgiečio duomenis apie Gedimino krikštą, pastebėta ne tik\nbendrybių su to meto dokumentais, bet kur kas didesnių skirtumų, kurie, tendencingai\nnukreipti prieš Lietuvą, faktus pateikia Ordino interesų dvasia.
Kristmemelio išlaikymas, Teodoro Narbuto vertinimu, sustiprėjus Lietuvai ir pagausėjus Panemunės pilims, tapo bent jau brangus, nes prieš srovę plukdyti reikmenis buvo sunku.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 448
Nūnai dėl sustiprėjusios lietuvių tau\ntos, išlaikytų ir pagausėjusių Panemunės pilių, išdėstytų \naukščiau ir žemiau Kristmemelio, ypač Veliuonos, gal jau \nVytenio valdymo pabaigoje pastatytos, Kristmemelio iš\nlaikymas pasidarė jeigu ne visiškai nenaudingas, tai \nbrangus, kadangi plukdyti prieš srovę sunku, be to, pa\ntogu pulti lietuvių laivams, aukštupiu pagal vandens tėk\nmę plaukiantiems.
Kristmemelyje įvyko stiprus žemės drebėjimas: vieni pastatai įgriuvo, kitiems grėsė sugriūti, todėl pilis buvo skubiai ištuštinta.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 448
Tą \npačią kitų metų dieną Kristmemelyje įvyko stiprus žemės \ndrebėjimas; vieni pastatai įgriuvo, kitiems tai grėsė. To\ndėl paskubėta tą pilį ištuštinti, kol visiškai nesugriuvo1.
Didysis magistras, lydimas vyskupų, maršalkos Konrado Valenrodo ir kitų Ordino pareigūnų bei riterių, Nemunu atplaukė į iš naujo atstatytą Kristmemelį.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 294
Atėjus sutartam laikui, didysis magistras atplau kė Nemunu į Kristmemelį (iš naujo atstatytą), lydimas vyskupų: Henriko - Varmijos ir Jono - Pamedės, maršalkos Konrado Valenrodo ir daugelio kitų įvairaus rango ordino vyresniųjų bei riterių.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie Junigedos papilio sudeginimą 1315 m. spalio 12 Tuo tarpu brolis Karolis, didysis magistras, rūpindamasis savo žmonių gyvybe ir sielodamasis dėl minėtosios pilies apgulos, subūrė didelę kariuomenę, ketindamas ją išvaduoti. Kelyje sužinojęs, kad šie jau nutraukė apgulą, paleido kariuomenę, išskyrus šešis tūkstančius vyrų, su kuriais naktį nuplaukė prie Junigedos pilies ir, įsiveržęs į jos papilį, nukovė daug žmonių, 78 paėmė į nelaisvę, o jį sudegino ligi pamatų. Po to jie nuvyko į Kristmemelio pilį ir atstatė viską, ką ten lietuviai buvo sugriovę.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Dusburgiečio kronikoje nepaisoma ir kitų faktų145. Pažymėjęs, jog kryžiuočiai 1328 m. vasarą apleido Kristmemelio pilį prie žemutinio Nemuno, jis nutyli, kad ją sunaikino lietuviai146. Lyginant Dusburgiečio duomenis apie Gedimino krikštą, pastebėta ne tik bendrybių su to meto dokumentais, bet kur kas didesnių skirtumų, kurie, tendencingai nukreipti prieš Lietuvą, faktus pateikia Ordino interesų dvasia.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie Kristmemelio pilies apgultį 1315 m. rugsėjo 30—spalio 11 Tų pačių metų rugsėjo mėnesį Vytenis, lietuvių karalius, subūrė visus tinkamus karui savo karalystės vyrus ir apsupo Kristmemelio pilį, kurią 17 dienų iš visų pusių smarkiai puldinėjo su dviem apgulos mašinomis ir daugybe šaulių. Todėl broliai, šitai matydami, sudegino savo pilies papilį, norėdami išvengti galimų pavojų. Tuo metu, kai šitai dėjosi, atplaukė iš Sembos šiai piliai padėti 10 brolių ir 150 vyrų, tačiau lietuviai taip sumaniai užstojo visus kelius bei visas prieigas į šią pilį, kad niekas negalėjo į ją pakliūti, nors ir ne kartą mėgino šitai padaryti.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Ordinas pilis stato „Jėzaus Kristaus“, „dievo bei jo motinos garbei ir šlovei“ (III, 63, 315). Antra vertus, Petras iš Dusburgo kartais atvirai pasako, jog pagrindinis Ordino siekimas — grobti naujas žemes. Jo nuomone, Marienverderio pilis pavyslyje pastatyta, „kad dievas palaimintų mums kelią į kaimynines netikėlių žemes“ (III, 9), t. y. į vakarines prūsų žemes, o Kristmemelis panemunyje — norint „praplėsti krikščionių žemes“ (III, 315), t. y. užgrobti lietuvių žemes.