Kęstutis buvo perkeltas į Krėvą, uždarytas pilies bokšte ir penktą naktį pasmaugtas kelių budelių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 53-54
37 ## Puslapis 54 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS stovyklą kuo greičiau susitarti. Tačiau, apsuptas išdavikų, buvo priverstas su sūnumi važiuoti į Vilnių, vėliau perkeltas į Krėvą, uždarytas tos pilies bokšte ir penktą naktį kelių budelių pasmaugtas36. To garbingo karžygio palaikai Skirgailos rūpesčiu buvo nuvežti į Vilnių, pagonių papročiu turėjo būti sudeginti su visu tuo, ką jis dažniausiai naudodavo37.
Skirgaila iš Vilniaus nuvežė Kęstutį į Krėvės kalėjimą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 37
Ir Livonijos Ordino magistras iš Jogailos stovyklos ramiai patraukė namon. Skirgaila gi iš Vilniaus Kęstutį nuvežė į Krėvės kalėjimą. Po keturią dieną atvykęs neva jo aplankyti rado jį pasmaugtą.
Algirdas valdė Vitebską ir Krėvą, o Kęstutis valdė Žemaitiją dar jų tėvui esant gyvam.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 42
Tik neilgai Lietuvos sostinė šio naujo didžiojo kunigaikščio buvo valdoma. Jaunesnieji broliai, Algirdas - Vitebske ir Krėvoje, Kęstutis Žemaitijoje viešpatavę, dar tėvui gyvam esant, mūšių su Mazovija, Rusia ir Prūsijos ordinu išgarsinti, pavydžiai dėbčiojo į Jaunutį, kuris, karo dalykuose aniems toli gražu neprilygdamas, Gedimino karūną ir Lietuvos valdžią, šlovės neįgijęs, sergėjo.
Po Kęstučio mirties Vytautas buvo pervežtas iš Vilniaus į Krėvą ir įkalintas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 54
Galbūt ir Vytautą būtų ištikusi tėvo lemtis, juk pervežtas iš Vilniaus į Krėvą po Kęstučio mirties irgi buvo įkalintas, tačiau jo stebėtina narsa ir žmonos Onos meilė, nesenu pavyzdžiu Europos istorijoje pasikartojusi, išgelbėjo jį nuo neišvengiamos pražūties. Tas Vytauto pabėgimas turėjo priversti Jogailą nerimauti, mat norėdamas garantuoto saugumo, kad kryžiuočiai negrobtų jo žemių, net nemažą dalį Žemaitijos jiems paaukojo, 1382 metų lapkričio pradžioje Dubysos upės salelėje sudarė su jais paliaubas.
Kęstutis buvo perkeltas į Krėvą, uždarytas pilies bokšte ir penktą naktį pasmaugtas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 53-54
37 ## Puslapis 54 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS stovyklą kuo greičiau susitarti. Tačiau, apsuptas išdavikų, buvo priverstas su sūnumi važiuoti į Vilnių, vėliau perkeltas į Krėvą, uždarytas tos pilies bokšte ir penktą naktį kelių budelių pasmaugtas36. To garbingo karžygio palaikai Skirgailos rūpesčiu buvo nuvežti į Vilnių, pagonių papročiu turėjo būti sudeginti su visu tuo, ką jis dažniausiai naudodavo37.
Po Kęstučio mirties Vytautas buvo pervežtas iš Vilniaus į Krėvą ir ten įkalintas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 54
Galbūt ir Vytautą būtų ištikusi tėvo lemtis, juk pervežtas iš Vilniaus į Krėvą po Kęstučio mirties irgi buvo įkalintas, tačiau jo stebėtina narsa ir žmonos Onos meilė, nesenu pavyzdžiu Europos istorijoje pasikartojusi, išgelbėjo jį nuo neišvengiamos pražūties. Tas Vytauto pabėgimas turėjo priversti Jogailą nerimauti, mat norėdamas garantuoto saugumo, kad kryžiuočiai negrobtų jo žemių, net nemažą dalį Žemaitijos jiems paaukojo, 1382 metų lapkričio pradžioje Dubysos upės salelėje sudarė su jais paliaubas.
Pirkliai lankė Lietuvos miestus, tarp jų Vilnių, Krėvą, Trakus ir Gardiną.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 263
Juose buvo daugiausia įsigalėję vokiečių pirkliai, turėdami čia savo kontoras. Lankė jie ir kitus Lietuvos miestus, kaip Vilnių, Krėvę, Trakus, Gardiną ir kitus. Kaunas buvo Lietuvos prekybos židinys, nes į jį ėjo daug vandens ir sausumos kelių.
Vokiečių pirkliai lankė Krėvą ir kitus Lietuvos miestus.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 263
Juose buvo daugiausia įsigalėję vokiečių pirkliai, turėdami čia savo kontoras. Lankė jie ir kitus Lietuvos miestus, kaip Vilnių, Krėvę, Trakus, Gardiną ir kitus. Kaunas buvo Lietuvos prekybos židinys, nes į jį ėjo daug vandens ir sausumos kelių.
Kęstutis po suėmimo buvo išvežtas į Krėvos pilį, kur po penkių dienų kalėjimo buvo nužudytas.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 112-113
Tas pakvietė juos į Vilnių, kur abudu suėmė, nors kviesdamas Skirgaila buvo davęs žodį, kad jiems nieko blogo neatsitiksią. Kęstučio ir Vytauto kariuomenė buvo paleista, o jie patys buvo uždaryti kalėjime; Kęstutį netrukus išvežė į Krėvos pilį, o Vytautą paliko Vilniuje. Krėvoje iškalėjęs 5 dienas, Kęstutis buvo nužudytas.
Jogaila įsakė suimti Kęstutį ir Vytautą: Kęstutį liepė nuvežti į Krėvą, o Vytautą įkalinti Vilniuje.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 271
Mat nei geros savijautos, nei pasitikėjimo duotu žodžiu negali būti tada, kai, susitarus dėl ko su priešu, šis nepaliauja galvojęs apie naudą. Tą pačią naktį Jogaila, pamynęs draugystės bei giminystės ryšius, sulaužęs priesaiką ir sutrypęs svetingumą, įsakė suimti Kęstutį bei Vytautą: pirmąjį liepė nuvežti į Krėvą, antrąjį — įkalinti Vilniuje. Šitaip tas didvyris, ne vieną kartą ištrūkęs iš priešo nagų, dėl savo sumanumo tikras Lietuvos Odisėjas, o dėl narsumo — Achilas, žuvo gimtajame krašte per brolėno kaltę: penktą naktį Jogailos pasiųsti budeliai (žymiausi iš jų — valdovo miegamojo prižiūrėtojai Prokša, Bilgenis, Lisica ir kiti) Krėvos kalėjime jį pasmaugė.
Kojelavičiaus pasakojime sargybinis įspėjo Oną, kad Vytautui gresia mirtis, nes Jogailos siųsti budeliai jau buvo atvykę į Krėvą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 272
Ši aplinkybė kaip tik ir pagelbėjo Vytautui ištrūkti į laisvę: dažnai juk likimą lemia menkų menkiausios priežastys. Vienas sargybinis kartą įspėjo Oną, jog Vytautui gresianti mirtis, pridurdamas, kad Jogailos siųsti budeliai jau atvyko į Krėvą. Žmona apie viską pranešė vyrui ir patarė apsirengus merginos drabužiais apgauti sargybinius ir pasprukti iš priešo rankų ir nuo tikros mirties: draugai jau, girdi, parūpinę visko, kas reikalinga bėgliui.
1385 m. rugpjūčio 14 d. į Krėvos pilį atvyko lenkų delegacija.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 41
1385 m. rugpjūčio 14 d. į Krėvos pilį atvyko lenkų delegacija. Lenkai, regis, jau turėjo parengtą sutarties dokumentą. Jogaila su šio dokumento turiniu sutiko, jis buvo priimtas ir į istoriją įėjo Krėvos sutarties vardu.
Kojelavičiaus pasakojime Vytautas, vežamas iš Vilniaus į Krėvą, buvo laikomas su karališka pagarba, bet nuolat saugomas sargybos.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 271-272
Nedrįso Jogaila greitosiomis imtis prieš jį kokių griežtesnių priemonių ir dėl senos draugystės, ir dėl to, kad žinojo, jog šis ir paskutiniuoju V iln iu je J o g a ila įsa k o su im ti K ę stu tį ir V y ta u tą K ęstu tis K r ė v o je p a sm a u g ia m a s, V id im a n ta s n u k a n k in a m a s ratu, V y ta u ta s įm eta m a s k a lėjim a n 2 7 3 laiku rodąs jam palankumą. Jis taip ilgai brandino nusikalstamą sumanymą, kad Vytautas turėjo pakankamai laiko išlikti gyvas ir sulaukti geresnių dienų. Kai jį vežė iš Vilniaus į Krėvą, jam rodė karališką pagarbą; čia irgi buvo laikomas nelyginant karalius, tik nuolatos saugomas budrios sargybos, kuri neleido nei su artimaisiais pasimatyti, nei su kuo pasikalbėti.
Algirdas valdė Vitebską ir Krėvą, o Kęstutis viešpatavo Žemaitijoje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 42
Tik neilgai Lietuvos sostinė šio naujo didžiojo kunigaikščio buvo valdoma. Jaunesnieji broliai, Algirdas - Vitebske ir Krėvoje, Kęstutis Žemaitijoje viešpatavę, dar tėvui gyvam esant, mūšių su Mazovija, Rusia ir Prūsijos ordinu išgarsinti, pavydžiai dėbčiojo į Jaunutį, kuris, karo dalykuose aniems toli gražu neprilygdamas, Gedimino karūną ir Lietuvos valdžią, šlovės neįgijęs, sergėjo.
Į Lietuvą įsiveržusi totorių kariuomenė užėmė Krėvą, Lydą, Vilnių, Trakus ir kitas vietoves bei priartėjo prie Kauno.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 69-70
Maskva viena po kitos prisijungė kitas rusų kunigaikštijas ir netrukus ėmė gvieštis Lietuvos žemių kunigaikštystės, totorių kariuomenė įsiveržė į Lietuvą. Šios pajėgos užėmė Borisovą, Minską, Zaslavlį, Krėvą, Lydą, Vilnių, Trakus ir priartėjo prie Kauno. Žygimantas su savo mažesne Lietuvos kariuomene nestojo į mūšį, bet vesdamas savo pajėgas ne keliais ir neprieinamomis vietomis, puldinėjo Švitrigailos tiekimo dalinius, padarydamas jiems daug nuostolių, 67 pi 6£ kr L 610 2 a T = 5 o 2 22 co “+ p 23 iv ## Puslapis 70 priversdamas priešą badauti.
Krėvos miestas, kadaise turėjęs įtvirtinimų, esantis Ašmenos ap skrityje, ir į pietus nuo jo esantis Krėvos kaimelis — seno sios pilies vietovė — primena, kur yra buvusios tos genties centrinės gyvenvietės.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 202
Krėvos miestas, kadaise turėjęs įtvirtinimų, esantis Ašmenos apskrityje, ir į pietus nuo jo esantis Krėvos kaimelis — senosios pilies vietovė — primena, kur yra buvusios tos genties centrinės gyvenvietės.
Teodoras Narbutas pasakoja, kad į Krėvos pilį grandinėmis sukaustytas asmuo buvo atvežtas su Švitrigailos palyda ir įmestas į tamsų bokšto kalėjimą.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 270-271
Atiduotas į didžiausių savo priešų rankas, keršto ir žiaurumo apimto šalininko būrio pirmiausia buvo sukaustytas grandinėmis, po to, lydimas Švitrigailos, ekskortu išvežtas į Krėvą. Ten įmestas į tamsų kalėjimą pilyje su stipriais įtvirtinimais, se 1 Rankraštinė Lietuvos (Bychovco) kronika. - P. 47-50. 2 Alte Preusische Cron. - P. 40; Wigand (ap. Voigt. - B. V. - S. 371); Schütz. - Fol. 84. 272 noviniame jos bokšte, kurio dunksančius aukštus mūrus m atome ligi šiol
Žygūnas susitiko su Algirdu Krėvoje,.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 69
Žygūnas susitiko su Algirdu Krėvoje,
Sąlygos, kuriomis Jogaila vedė Jadvygą, išdėstytos vadina majame Krėvos unijos akte, surašytame 1385 m. rugpiūčio 14 d. Krėvos pilyje.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 234
Sąlygos, kuriomis Jogaila vedė Jadvygą, išdėstytos vadinamajame Krėvos unijos akte, surašytame 1385 m. rugpiūčio 14 d. Krėvos pilyje.
Voložino kunigaikščiai buvo sučiupti tarp Krėvos ir Ašmenos.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 131
Ir pasivijo juos tarp Krėvos ir Ašmenos ir ten pat sučiupo visus penkis brolius — Voložino kunigaikščius
Jogaila išsiuntė Kęstutį į Krėvą ir įkalino bokšte.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 82
O kai atvyko į Vilnių, didysis kunigaikštis Jogaila savo dėdę, didįjį kunigaikštį Kęstutį, sukaltą grandinėmis, pasiuntė į Krėvą ir įkalino bokšte