Karaliaučius

PDF 190

Daugiau ir tikslesniu žinių yra apie Mindaugo santykius su vokiečių ordinu. Prūsuose ordinas sėkmingai tvirtinosi Semboje, kai iš Čekijos atvykusio žygin Otokaro II garbei 1255 m. buvo pastatytas Karaliaučius, kuris vėliau kovose prieš lietuvius tapo svarbus atramos taškas.

PDF 190

Prūsuose ordinas sėkmingai tvirtinosi Semboje, kai iš Čekijos atvykusio žygin Otokaro II garbei 1255 m. buvo pastatytas Karaliaučius, kuris vėliau kovose prieš lietuvius tapo svarbus atramos taškas. Ordinui toliau rūpėjo per nadruvių, sūduvių ir skalvių plotus rasti kelią į šiaurę, t.

PDF 12

pradžioje. 1412 m. Lietuvos bajorai pareiškė kryžiuočių pasiuntiniams, jog Ragainė ir Karaliaučius kitados priklausę Lietuvai ir Lietuva vėl turinti juos atgauti, nes tai — Vytauto tėvonija40.

PDF 22

Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pagonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių. 1255 metais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Otokami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai. Tuo pačiu keliu kaip Henrikas Paukštininkas Vokietijoje, tik amžiumi vėliau, Lenkijoje pasuko vienas galingiausių anų laikų karalių - Boleslovas Didysis, pramintas Narsiuoju.

PDF 259

Tad 1365. VII.25 d. Būtautas su 15 šalininkų raiti pabėgo į ordiną. Karaliaučiuje per iškilmingą krikštą gavęs Henriko vardą, Kęstutaitis tuoj išlydėjo į Lietuvą ordino kariuomenę, kuri atėjo iki pat Vilniaus^18.

PDF 120

viduryje pradėjusios veikti pirmosios telegrafo linijos, Nemune pradėta garlaivių navigacija. Septintąjį–aštuntąjį dešimtmeti Lietuvą perkerta geležinkelis Peterburgas–Varšuva (vėliau nutiesiama atšaka per Kauną į Karaliaučių (Kenigsbergą), linija Liepoja–Romnai. Devintajame dešimtmetyje nutiesiamos pirmosios telefono linijos, XX a.

PDF 335

1400 m. Kalėdoms į Karaliaučių nuvykę kilmingieji buvo apdovanoti druska ir vilnoniais audiniais^12 , t. y. to meto Lietuvos branginamomis importo prekėmis.

PDF 27

Pasidalinę mažais būreliais ir nuterioję kelias Sambijos krašto sritis, lietuviai 1370 metų vasario mėn. 17 d. (sekmadienį) prie Rudavos bažnytkaimio, netoli Karaliaučiaus, vėl susirinko krūvon.

PDF 134-135

Poloniae factam, et erectionem Antistis 118 ## Puslapis 135 Il KNYGA Vytautas, kryžiuočių gudrybės nesugniuždytas, tvirtai laikydamasis savo sumanymų, išvyko į Žemaitiją, kur paprasti žmonės ir bajorai nuo seno buvo palankūs jo tėvui Kęstučiui ir nusistatę prieš Jogailą dėl jo uolumo užginant senovines jų tikybos apeigas. Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu, taigi Vytauto galia vėl sustiprėjo, ir didysis magistras, įsitikinęs, jog lietuvių pajėgos susiskaldžiusios, ėmė ruoštis į pakartotiną, bet daug reikšmingesnį žygį, kurio tikslas jau buvo ne tik apiplėšti Lietuvą, tačiau užimti jos sostinę ir įkurdinti ten Vytautą21. Kai rugpjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvyko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų papročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę jų esant.

PDF 246

101. Apie švento Ruprechto stebuklus Karaliaučiuje 1306 viešpaties metais Prūsijoje, Karaliaučiaus pilyje, viešpats ėmė daryti stebuklus prie švento Ruprechto relikvijų, kur pagijo nuo visokiausių negalių daug žmonių, šunų bei visokių traukos gyvulių. 102.

PDF 58

Dar po ketvirčio amžiaus, 1547-aisiais Lietuva pribrendo pirmai knygai lietuvių kalba – tai garsusis Martyno Mažvydo „Katekizmas“: išspausdintas emigracijoje Karaliaučiuje, bet skirtas lietuviams ir Lietuvai. LDK visuomenė tuo metu nebuvo pribrendusi lietuviakalbei knygai.

PDF 121-122

Apie tai, kaip buvo sugriautas Karaliaučiaus miestas, įsikūręs švento Mikalojaus kalvoje Aplink parapinę švento Mikalojaus bažnyčią, ant kalvos prie Karaliaučiaus pilies, broliai buvo įkūrę miestą376; kadangi jis nebuvo deramai sutvirtintas, sembai netikėtai jį užpuolė 375 D. — balista, Jer.— armbrost; arbaletas— kilpinis lankas, kurio templė įtempiama suktuvu. Šis kovos prie Karaliaučiaus epizodas įdomus viduramžių raitelių ir pėstininkų kovos vedimo būdams suvokti (Дельбрюк Г., История..., т. 3, с. 193). 376 Mikalojaus bažnyčia 1550 m. Karaliaučiaus plane (Brauno) yra prie Steindamm gatvės. Vėliau — Steindamm Kirche (1613 m, XX a. planai), polnische Kirche (1815 m. planas). Bažnyčia stovėjo apie 250 m į šiaurės vakarus nuo buv. pilies. Šioje vietoje, apie ir visiškai sugriovė, daug žmonių paimdami į nelaisvę ir išžudydami. Todėl vėliau miestas buvo perkeltas į slėnį tarp Priegliaus ir pilies, į tą vietą, kur tebestovi ir šiandien377.

PDF 27

XIII a. antrojoje pusėje čia buvo kovos su rytinėmis prūsų žemėmis centrai. Karaliaučius, be to, buvo svarbus komunikacijos mazgas kelyje į Livoniją.

PDF 106

Paskui jis atžygiavo į Kvedenavos324, Valdavos325, Kaimo326 ir Tepliavos327 valsčius, ten kai kurie, bijodami, kad ir čia jis nepridarytų panašių skerdynių kaip kitur, atidavė jam įkaitais savo sūnus, galvomis prisiekdami nuolankiai paklusti tikėjimui ir broliams. Viską tinkamai sutvarkęs, karalius perdavė broliams minėtuosius įkaitus, o pats nužygiavo prie kalvos, kurioje dabar stovi Karaliaučiaus pilis, patardamas broliams čia pastatyti pilį tikėjimui ginti ir palikdamas jiems puikių, tikrai karališkų dovanų šiai statybai. Sitai užbaigęs ir įvykdęs maldininko įžadus, sugrįžo karalius į savo karalystę, žygyje praradęs nedaug savo žmonių.

PDF 36-37

406, prisimena dar vieną Gedimino dukrą, kuri esą buvusi anuomet garbingo riterio Dovydo, Gardino kašteliono, arba tiksliau kunigaikščio, viešpatavusio Gardino valdoje, žmona. Il Gedimino laiškuose, rašytuose dominikonų ir Mažesniųjų brolių, arba pranciškonų, ordinams bei Hanzos miestams, kurių autentiškas 1323 metais notaro parengtas dokumentas yra Karaliaučiaus Slaptaja- - • - 20 ## Puslapis 37 I KNYGA gumą nuo Rusios ir toli į tą pusę išplėtęs savo valdžią, Vilnių pasirinko jo valdomų visų kraštų sostine tikriausiai todėl, kad būdamas arčiau sienų su kryžiuočiais turėjo me archyve ir kuriuos Kotzebue išspausdino savo Prūsijos istorijoje.

PDF 180

Arkivyskupo ir rygiečių dėka dažnai būdavo sudaromos Lietuvos prekybos sutartys net su ordinu. Vytauto laikais, aprimus karams su kryžiuočiais, atgijo prekyba Nemunu. Užsimezgė gyvi ryšiai su ordino prekybos centrais—Karaliaučium ir Dancigu.

PDF 61

Šią programą A. Kulvietis bandė įvykdyti emigracijoje, kur kartu su Stanislovu Rapolioniu tapo pirmaisiais ką tik (1544) įkurto Karaliaučiaus universiteto profesoriais, o jų programos dalimi ir reikia laikyti 1547 m. išleistą Martyno Mažvydo „Katekizmą“.

PDF 36-37

406, prisimena dar vieną Gedimino dukrą, kuri esą buvusi anuomet garbingo riterio Dovydo, Gardino kašteliono, arba tiksliau kunigaikščio, viešpatavusio Gardino valdoje, žmona. Il Gedimino laiškuose, rašytuose dominikonų ir Mažesniųjų brolių, arba pranciškonų, ordinams bei Hanzos miestams, kurių autentiškas 1323 metais notaro parengtas dokumentas yra Karaliaučiaus Slaptaja- - • - 20 ## Puslapis 37 I KNYGA gumą nuo Rusios ir toli į tą pusę išplėtęs savo valdžią, Vilnių pasirinko jo valdomų visų kraštų sostine tikriausiai todėl, kad būdamas arčiau sienų su kryžiuočiais turėjo me archyve ir kuriuos Kotzebue išspausdino savo Prūsijos istorijoje.

PDF 66

Netgi kai kuriuose Jogailos autentiškuose dokumentuose, rašytuose prieš jo krikštą ir iki šiol išsaugotuose Karaliaučiaus archyve, Vilniaus vardas Vylne, Velne, labai panėši į vardą, duotą jam Snorro. Tad kad ir kurią iš visų tų legendų pripažintume esant tikroviškiausia, vis vien neabejotinas dalykas, jog Vilniaus įkūrimą ne Gediminui, bet jo pirmtakams dera priskirti.

PDF 120

viduryje pradėjusios veikti pirmosios telegrafo linijos, Nemune pradėta garlaivių navigacija. Septintąjį–aštuntąjį dešimtmeti Lietuvą perkerta geležinkelis Peterburgas–Varšuva (vėliau nutiesiama atšaka per Kauną į Karaliaučių (Kenigsbergą), linija Liepoja–Romnai. Devintajame dešimtmetyje nutiesiamos pirmosios telefono linijos, XX a.

PDF 61

Šią programą A. Kulvietis bandė įvykdyti emigracijoje, kur kartu su Stanislovu Rapolioniu tapo pirmaisiais ką tik (1544) įkurto Karaliaučiaus universiteto profesoriais, o jų programos dalimi ir reikia laikyti 1547 m. išleistą Martyno Mažvydo „Katekizmą“.

PDF 197

Smarkiai apkarpytas, likęs Lenkijos vasalu, ordinas savo sostinę perkėlė į Karaliaučių. Nuo to laiko Karaliaučius buvo sostinė ne tik iki panaikinant ordiną, bet ir įsikūrus vadinamajai Prūsų kunigaikštijai. O Lenkijai Torno taika tekusios žemės išbuvo jos valdžioje iki valstybės padalinimo (1772 m.

PDF 9

Istorikas Ignas Onacevičius, nuvykęs į Karaliaučių rinkti istorinių dokumentų iš slaptojo Kryžiuočių Ordino archyvo, parašė M. Balinskiui laišką, kuriame apibūdino liūdną istorijos mokslo būklę. „Du šimtai penkiasdešimt metų praėjo nuo Lietuvos universiteto įkūrimo, o nė vienas iš jo mokinių, nors ir gausiai Lietuvos duona aprūpintas, neparodė didesnio noro pasidomėti jos praeitimi.

PDF 264

Jų daugiausia parduodavo Vokiečių Ordinui ir Dancigo miestui, o kailius Karaliaučiaus, Dancigo ir Breslavo pirkliams. Pastarieji turėjo artimų santykių su Vilniumi, kur Vytautas juos maloniai priiminėdavo. Taip, žemaičiai vieną kartą pardavė Dancigui 50 laukinių stumbrų odų.

PDF 134

Šis, paklausęs patarimo, susikvietė daug brolių bei ginklanešių, nuvyko ten, užklupo Glapą, su kariuomene apgulusį minėtąją pilį, staiga juos užpuolė ir visus išžudė. Tačiau Glapą nusivarė su savimi į Karaliaučių ir pakorė ant kalvos, kuri nuo jo vardo po šiai dienai tebevadinama Glapo kalva413. Išžudžius vadus ir kitus vadovavusius karui, notangai ir varmiai vėl pasidavė tikėjimui ir broliams.

PDF 118

„Eime, sakė, išnaikinsime juos, kad šios tautos nebebūtų ir net Izraelio vardo niekas nebeminėtų“. Todėl, norėdami visiškai išnaikinti viešpaties žmones, jie susibūrė ir apgulė Karaliaučiaus, Kroicburgo bei Bartenšteino pilis. Kiekvieną pilį apsupo trimis stipriais kuorais [tria propugnacula], kur budėjo kariai, karingi ir įgudę kariauti, todėl apsuptieji negalėjo nei įeiti, nei išeiti iš pilies.

PDF 17

Kitąkart mūšio metu danguje pasirodžiusi mergelė Marija (III, 141). Žygio prieš Lietuvą metu Karaliaučiaus komtūrui broliui Albertui besimeldžiant, ore prie jo burnos pasirodė viešpaties kūnas paplotėlio pavidalu ir kryžiuotis jį priėmė su neapsakomu džiaugsmu (III, 232). Broliai, paženklinę save šv.

PDF 180

Vytauto laikais, aprimus karams su kryžiuočiais, atgijo prekyba Nemunu. Užsimezgė gyvi ryšiai su ordino prekybos centrais—Karaliaučium ir Dancigu. Tuo metu rytų Lietuvos, t.

PDF 264

Medžius, paprastai, plukdydavo Nemunu ir jo intakais: Šešupe, Nerimi, Nevėžiu. Jų daugiausia parduodavo Vokiečių Ordinui ir Dancigo miestui, o kailius Karaliaučiaus, Dancigo ir Breslavo pirkliams. Pastarieji turėjo artimų santykių su Vilniumi, kur Vytautas juos maloniai priiminėdavo.

PDF 69

Trys Gedimino laiškai, esantys slaptajame Kryžiuočių Arckyve Karaliaučiuje, pažymėti NÓ0, Augusto Kotzebue išrašyti ir įdėti į jo veikalą, vad.: Preuszens aeltere Geschichte von August von Kotzebue etc., Riga, 1808 4 D. 8-vo, iš Il t., p. 353 ir seąu. Foigto vertimas į len kųk ir teksto lotynų k. pataisymai.

PDF 59

Pagautas iš Vakarų ateinančios romantizmo bangos ir vis skatindamas meilę praeičiai, Onacevičius iki savo mirties (1845) Petersburge turėjo artimą kontaktą su savo dideliu gerbėju Simanu Daukantu 50 51. Iš Karaliaučiaus ir kitų archyvų Onacevičius buvo prisirankiojęs daug šaltinių. Bet jo Lietuvos istorijos manuskriptas sulaukė Rotundo veikalo likimo, t. y. dingo, nors ir esąs buvęs testamentu užrašytas J. I. Kraševskiui.

PDF 261

Išsidirbo tuomet visa « reysų » sistema, nes reguliariai ir nustatytais terminais į Žemaičius ir Aukštaičius buvo siunčiami judrus ir nedideli kariuomenės daliniai, kad jie be vargo pajėgtų išsimaitinti ir rečiau lietuvių apgyventose vietose. Iš pagrindinės ordino žygių bazės Karaliaučiaus kelias iki uždaro lietuvių sodybų ploto buvo gana tolimas. Jis kiek sutrumpėjo, kai reikšmingais 1336 metais, prie Nemuno kryžiuočiams ėmus statytis naujas pilis, nadruvių plote, iš visų pusių supamame didelių miškų masyve, buvo pastatyta didelė keturių bokštų pilis Įsrutis (Insterburg).

PDF 22

Revelis [Talinas] už savo atsiradimą dar anksčiau turi būti dėkingas danams. Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pagonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių. 1255 metais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Otokami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai.

PDF 66

Netgi kai kuriuose Jogailos autentiškuose dokumentuose, rašytuose prieš jo krikštą ir iki šiol išsaugotuose Karaliaučiaus archyve, Vilniaus vardas Vylne, Velne, labai panėši į vardą, duotą jam Snorro. Tad kad ir kurią iš visų tų legendų pripažintume esant tikroviškiausia, vis vien neabejotinas dalykas, jog Vilniaus įkūrimą ne Gediminui, bet jo pirmtakams dera priskirti.

PDF 351

To meto Lietuvos miestuose beveik visi pirkliai buvo vokiečiai, kurie, priešams užplūdus, daugumas išbėgo į Prūsiją, ypač į Karaliaučių. Vazų laikais, be to, dar pablogėjo ir sąlygos prekybai.

PDF 27

pabaigoje kryžiuočių žvalgų pranešimų pagrindu sudarytus 100 kelių į Lietuvą aprašymus135, kuriuos gaudavo didysis maršalas, galime manyti, kad tokie — visų pirma karinio pobūdžio — pranešimai buvo kaupti ir anksčiau. Ordino administraciniai centrai buvo Kulmas, Elbingas, Karaliaučius, Ragainė, o nuo 1309 m —Marienburgas. Kronikininkui rūpėjo Ordino veikla rytuose, todėl galime galvoti apie Ragainę, taip pat apie Karaliaučių, kuriame nuo 1312 m.

PDF 228

Tik tada Švitrigaila energingai ėmėsi taikos reikalų; į Vilnių iš Didžiojo Naugardo pasiųsti bojarinai - Ivanas Jermoliničius ir Chariničius - pirmomis vasario dienomis sudarė su juo sutartį, kuria buvo garantuojama abipusis saugumas ir prekybos laisvė6. Anų laikų Vilniaus prekybiniai ryšiai, Vytauto laikais išplitę, jau buvo pasiekę Gdanską ir Sileziją, neskaitant Karaliaučiaus, Rygos ir rusų miestų, su kuriais buvo prekiaujama nuo seno. Dar niekada Kryžiuočių ordinas neturėjo tokios įtakos Lietuvos reikalams, kaip tuomet.

PDF 19

Karaliaučiaus karališkos bibliotekos tekstas, kaip pažymėta jo antraštiniame puslapyje, 1540 m. sausio 16 d. pradėtas perrašinėti iš Pamedės vyskupui P. Speratui priklausiusios knygos.

PDF 5

Kronikos mokslinį leidimą originalo (lotynų) kalba pagal išlikusius vėlesnius Torunės, Karaliaučiaus, Berlyno ir kt. nuorašus parengė ir 1861 m. „Scriptores rerum Prussicarum“ serijoje paskelbė M. Tepenas.

PDF 27

Kronikininkui rūpėjo Ordino veikla rytuose, todėl galime galvoti apie Ragainę, taip pat apie Karaliaučių, kuriame nuo 1312 m. buvo didžiojo maršalo rezidencija136. Šis iš Karaliaučiaus, pavaduodamas didįjį magistrą, organizavo žygius į Lietuvą.

PDF 72

Nesugriautos liko tik Karaliaučiaus, Baigos, Elbingo ir Kulmo, t. y. pačios tvirtosios pilys.

PDF 228

Tik tada Švitrigaila energingai ėmėsi taikos reikalų; į Vilnių iš Didžiojo Naugardo pasiųsti bojarinai - Ivanas Jermoliničius ir Chariničius - pirmomis vasario dienomis sudarė su juo sutartį, kuria buvo garantuojama abipusis saugumas ir prekybos laisvė6. Anų laikų Vilniaus prekybiniai ryšiai, Vytauto laikais išplitę, jau buvo pasiekę Gdanską ir Sileziją, neskaitant Karaliaučiaus, Rygos ir rusų miestų, su kuriais buvo prekiaujama nuo seno. Dar niekada Kryžiuočių ordinas neturėjo tokios įtakos Lietuvos reikalams, kaip tuomet.

PDF 69

Trys Gedimino laiškai, esantys slaptajame Kryžiuočių Arckyve Karaliaučiuje, pažymėti NÓ0, Augusto Kotzebue išrašyti ir įdėti į jo veikalą, vad.: Preuszens aeltere Geschichte von August von Kotzebue etc., Riga, 1808 4 D. 8-vo, iš Il t., p. 353 ir seąu. Foigto vertimas į len kųk ir teksto lotynų k. pataisymai.

PDF 72

Nesugriautos liko tik Karaliaučiaus, Baigos, Elbingo ir Kulmo, t. y. pačios tvirtosios pilys.

PDF 9

Be to, rengė astronomo Mikalojaus Koperniko raštus, dalyvavo leidžiant senovės kronikas ir atsiminimus, nušviečiančius Lenkijos - Lietuvos valstybės laikotarpį. Istorikas Ignas Onacevičius, nuvykęs į Karaliaučių rinkti istorinių dokumentų iš slaptojo Kryžiuočių Ordino archyvo, parašė M. Balinskiui laišką, kuriame apibūdino liūdną istorijos mokslo būklę.

PDF 27

Karaliaučius, be to, buvo svarbus komunikacijos mazgas kelyje į Livoniją. Čia, be abejo, suplaukdavo ne tik įvairiausia žodinė informacija, bet ir rašytiniai pranešimai, iš kurių Dusburgietis galėjo semtis žinių savo kronikai. Taip mėginama aiškinti Dusburgiečio 133 PKD, s.

PDF 104

105 ## Puslapis 104 bėgti; Saksonijos riteris Gebhardas, pavijęs to būrio paskutinę eilę, kalaviju nukirto vienam raiteliui galvą, tačiau lavonas be galvos bėgo kaip bėgęs nė nesusvyravęs daugelį varstų, nesitraukdamas iš bėgančiųjų rikiuotės ir nenukrisdamas nuo žirgo. Sudeginus po to Kurše Karšuvos ir Heilsbergo pilis, kariuomenė buvo nuvesta į Žemaitiją, o vėliau — į Prūsiją. Tenai, nusiaubus Sembą, buvo apsuptas Karaliaučiaus miestas, čekų karaliaus Otokaro visai neseniai įkurtas.

PDF 159

Žinoma, kilęs triukšmas pažadino daugelį, nepavyko jų išgalabyti lovose, daugelis griebėsi ginklo, tačiau, užsimiegoję ir įsigėrę, nepajėgė nei ginklu gintis nuo dūrių, nei išmone, nežinodami, nei koks užgriuvo pavojus, nei iš kur. Be galybės šeimynykščių ir kitokių menkos padėties žmonių, žuvo septynios dešimtys kunigaikščių bei didikų; pats jaunikis bei jaunoji, visos tarybos narių žmonos bei dukros su didžiuliu grobiu buvo išgabentos į Karaliaučių. Šitaip viena pragaištinga puota privertė gedėti dėl artimųjų mirties ar nelaisvės beveik visas Lietuvos šeimas, šitaip vienoje vietoje tapo apiplėšta beveik visa Lietuva, nes turtingiausieji, kaip tada buvo įprasta, susivežė ten kartu su žmonomis ir vaikais visus lobius, norėdami pasigirti.

PDF 96

Olafo bažnyčioje, pats mačiau medinį kotą su kažkokio audeklo gabalu, kuriame buvo žalvarinis balandžio dydžio gaidys; tatai laikyta pagonybės laikų vėliava, paimta Latvijoje. Man sakė, kad Karaliaučiuje buvo Kęstučio vėliava, kurioje pavaizduotas šuoliuojantis juodas žirgas, o ant jo - juodas gaidys. 1809 metais Marijampolės apskrityje, netoli nuo kairiojo Nemuno kranto, Lokaičių (Lokajce) kaime, kaimietis Kavaliauskas, įdirbdamas skynimą arimui, po supuvusiu kadaise milžiniško ąžuolo kelmu rado daugybę įvairių ginklų nuolaužų: lai buvo rūdžių suėsti kalavijai, kardai, berdyšiai, skydai, antveidžiai, kai kurie variniai ir sidabriniai daiktai.

PDF 46

Hartknochas, remdamasis vietos padavimais ir tiesioginiais vietovės tyrinėjimais, visiškai įsitikinęs šio atsitikimo tikrumu; jis ne sykį mini, jog smarkių ir ilgalaikių šiaurinių vėjų sukelti dideli jūros potvyniai išilgai visos Prūsijos padarė nemažai Baltijos jūros krantų reljefo ir pavidalo pokyčių. O ypač stengėsi, kad išliktų atminimas apie tą didžiulį kimbrų epochos potvynį, arba vietinį tvaną, cituotą prūsų kronikininko Jokimo Rozencveigo2, kurio veikalus Strijkovskis, būdamas Karaliaučiuje (kur tikriausiai rašė pirmąsias savo kronikos knygas), turėjo po ranka. Tačiau esama sunkumų nustatant datą, kada tai galėjo įvykti: kalbėdamas apie dalykus, susijusius su įvykiais, galėjusiais įvykti daugiau negu šimtmetis prieš naują erą, jis mini 1190 metus ir kalba apie tą potvynį, kuris, anot jo pasakojimų, turėjęs būti iki prūsų įsikūrimo prie Baltijos jūros3.

PDF 197

Lenkija atgavo savo Pamarį, Dancigą ir — buvusiam aisčių krašte — Elbingą, Marijenburgą ir visą Varmijos vyskupystę. Smarkiai apkarpytas, likęs Lenkijos vasalu, ordinas savo sostinę perkėlė į Karaliaučių. Nuo to laiko Karaliaučius buvo sostinė ne tik iki panaikinant ordiną, bet ir įsikūrus vadinamajai Prūsų kunigaikštijai.