Po pražūtingos puotos jaunikis, jaunoji, tarybos narių žmonos ir dukros su didžiuliu grobiu buvo išgabenti į Karaliaučių.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 159
Žinoma, kilęs triukšmas pažadino daugelį, nepavyko jų išgalabyti lovose, daugelis griebėsi ginklo, tačiau, užsimiegoję ir įsigėrę, nepajėgė nei ginklu gintis nuo dūrių, nei išmone, nežinodami, nei koks užgriuvo pavojus, nei iš kur. Be galybės šeimynykščių ir kitokių menkos padėties žmonių, žuvo septynios dešimtys kunigaikščių bei didikų; pats jaunikis bei jaunoji, visos tarybos narių žmonos bei dukros su didžiuliu grobiu buvo išgabentos į Karaliaučių. Šitaip viena pragaištinga puota privertė gedėti dėl artimųjų mirties ar nelaisvės beveik visas Lietuvos šeimas, šitaip vienoje vietoje tapo apiplėšta beveik visa Lietuva, nes turtingiausieji, kaip tada buvo įprasta, susivežė ten kartu su žmonomis ir vaikais visus lobius, norėdami pasigirti.
Apie Sembos žemės nuniokojimą ir Vėluvos pilies pastatymą Tais pačiais metais, kai buvo pastatytas Karaliaučius, labai įtūžo kaimyninės nadruvių, skalvių ir sūduvių gentys už tai, kad sembai pasidavė tikėjimui ir broliams (jie mat būgštavo, kad dėl tos.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 107
Apie Sembos žemės nuniokojimą ir Vėluvos pilies pastatymą Tais pačiais metais, kai buvo pastatytas Karaliaučius, labai įtūžo kaimyninės nadruvių, skalvių ir sūduvių gentys už tai, kad sembai pasidavė tikėjimui ir broliams (jie mat būgštavo, kad dėl tos priežasties ir jiems teksią pasiduoti tikėjimui, kaip ir patvirtino tolesnė įvykių eiga), todėl, sutelkę galingą kariuomenę, įsibrovė į Sembos žemę, piešdami ir degindami; daug žmonių paėmė į nelaisvę ir nukovė, o grįždami atgal, susimanė pastatyti pilį Vėluvoje329, norėdami sutrukdyti broliams ir sembams netikėtai ir be vargo brautis į Nadruvos žemę. Pastatę šią pilį, jie sugrįžo pas savuosius, palikę pilyje Tirską330 bei jo sūnų Maudelį331 su daugybe ginklanešių. Vis dėlto štai kokios nuostabios esama dievo apvaizdos, nedarančios klaidingų sprendimų: ji taip patvarkė, kad šita pilis, kurią tuo metu nadruviai buvo pasistatę sau apsiginti, ilgainiui jiems pavirto kilpa ant kaklo ir atvedė prie žlugimo.
Tuo pačiu metu smulkesni Gdansko ir Karaliaučiaus pirkliai, kuriuos galima vadinti bakalėjininkais ir galanterininkais, vis dar traukdavo per Kauną į Lietuvą.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 234
Tuo pačiu metu smulkesni Gdansko ir Karaliaučiaus pirkliai, kuriuos galima vadinti bakalėjininkais ir galanterininkais, vis dar traukdavo per Kauną į Lietuvą. Štai 1613 m. Karaliaučiaus šiporiaus Jokūbo Solfelto laive, be paties šiporiaus 6 statinių alaus, Povilas Tripmogeris gabeno 1 kubilą kaštonų, 15 olandiškų sūrių, 100 apelsinų, 2 kubilus itališkų riešutų, 40 išpieštų molinių dubenėlių, Kondratas Bremeris turėjo 18 įvairaus dydžio talpų su vynu ir degtine, 2 talpas sirupo, 1 - anyžių.
1582 m. Steponas Batoras rašė valdovinių Gardino dvarų tvarkytojui, kad Gardino miestiečiai skundžiasi, esą jie Kaune pasisamdą vytines grūdams gabenti į Karaliaučių, bet toms vytinėms atplaukus į Gardiną Gardino dvarų pareigūnai taip pat grūdų išvežimo į.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 249
Šiporiai sudarydavo sutartis su Kauno, Vilniaus, Gardino pirkliais, savo valdų produkciją eksportuojančiais bajorais ir savo laivais gabendavo prekes. 1582 m. Steponas Batoras rašė valdovinių Gardino dvarų tvarkytojui, kad Gardino miestiečiai skundžiasi, esą jie Kaune pasisamdą vytines grūdams gabenti į Karaliaučių, bet toms vytinėms atplaukus į Gardiną Gardino dvarų pareigūnai taip pat grūdų išvežimo į Karaliaučių tikslu jas perima iš miestiečių.
Dar svarbesni buvo upeiviai, žmonės, susiję su prekių gabenimu Nemunu, Nerimi, Prūsijos vandens keliais iki Karaliaučiaus ir Gdansko ar iš ten.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 271
Todėl laivų statyklos reikšmė kalbamo laikotarpio Kauno miesto gyvenime buvo išskirtinė. Dar svarbesni buvo upeiviai, žmonės, susiję su prekių gabenimu Nemunu, Nerimi, Prūsijos vandens keliais iki Karaliaučiaus ir Gdansko ar iš ten. Laivavedžiai ir laivų įgulų nariai išsiskyrė Kauno miestiečių bendruomenėje ir dėl darbo pobūdžio, mat nuolat buvo kelyje, ir dėl darbo santykių - jie buvo samdiniai, ir dėl dažnai jungiamų upeivių pareigų ir prekybos operacijų.
Kauno miestiečiai, ypač pirkliai, pasklisdavo po visą regioną, į kurį įėjo Lietuva, Lenkija, Prūsija, Livonija, bet dažniausiai ir gausiausiai lankėsi Prūsų miestuose: Gdanske, Karaliaučiuje, Torunėje.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 373
Savaime suprantama, kad ėmę masiškai statydintis mūrnamius kauniečiai sekė matytais pavyzdžiais. Kauno miestiečiai, ypač pirkliai, pasklisdavo po visą regioną, į kurį įėjo Lietuva, Lenkija, Prūsija, Livonija, bet dažniausiai ir gausiausiai lankėsi Prūsų miestuose: Gdanske, Karaliaučiuje, Torunėje. Šie miestai dar iš viduramžių paveldėjo tvirtas raudonų plytų gotikos architektūrinio stiliaus tradicijas, kurios klestėjo ir XVI a.
Anot Teodoro Narbuto, vokiečių vienuoliai riteriai, padedami Čekijos karaliaus Otokaro, Sambijoje, senovinio Tvangstės miesto griuvėsių vietoje, įkūrė Karaliaučių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 156
Tuo pačiu laiku vokiečių vienuoliai riteriai, padedami šventeivos Čekijos karaliaus Otokaro, visiškai nudriokoja Sambiją ir senovinio Tvangstės4 miesto griuvėsių vietoje įkuria Karaliaučių.
Vytauto sūnūs buvo įkurdinti Karaliaučiaus konvente.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 381
Netgi atimti jo sūnūs, po rūpestingo auklėjimo priedanga įkurdinti Karaliaučiaus konvente
Žemaičių pasiuntiniai apie Sekmines atvyko į Karaliaučių ir, dalyvaujant Vytautui bei Ordino pareigūnams, rengė pasitarimus.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 384
Jie atvyko į Karaliaučių apie Sekmines; svetingai maršalkos Rabės priimti rengė pasitarimus, dalyvaujant Vytautui ir ordino pareigūnams; šito pasekmė buvo įžūli ir griežta sutartis, draugiška sąjunga su ordinu, nustatanti paklusnumą kunigaikščiui Vytautui, kurį jie vadindavo Kunigas, o vokiečiai König, Žemaitijos karaliumi.
Vytautas Karaliaučiuje dar paliko du m a žamečius sūnus.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 411
M arienburge, didžiojo m agistro rūmuose, liko tik jaunasis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis, tarsi įkaitas laikytas ar atsisakyta jį išleisti, ar Vytautas nesiryžo prašyti jo, bijodamas įtarim ų3. Vytautas Karaliaučiuje dar paliko du m ažamečius sūnus.
Martynas Mažvydas turėjo kurti emigracijoje – Karaliaučiuje.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 150
Tiek šis, tiek Martynas Mažvydas turėjo kurti emigracijoje – Karaliaučiuje.
1846 m. žemaitis poetas Simkevičius Karaliaučiuje tarnavo valdininku.
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
PDF 18
Rufino Piotrovičiaus, penktojo dešimtmečio viduryje bėgusio nuo Rusijos valdžios persekiojimo užsienin, prisiminimuose minimas žemaitis poetas Simkevičius, kuris 1846 m. Karaliaučiuje tarnavo valdininku ir sakėsi daug žemaitiškų eilėraščių parašęs.
Karaliaučiaus komtūras Albertas minimas žygyje prieš Lietuvą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 17
Žygio prieš Lietuvą metu Karaliaučiaus komtūrui broliui Albertui besimeldžiant, ore prie jo burnos pasirodė viešpaties kūnas paplotėlio pavidalu ir kryžiuotis jį priėmė su neapsakomu džiaugsmu (III, 232).
Aplink švento Mikalojaus bažnyčią prie Karaliaučiaus pilies broliai buvo įkūrę miestą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 121-122
Apie tai, kaip buvo sugriautas Karaliaučiaus miestas, įsikūręs švento Mikalojaus kalvoje Aplink parapinę švento Mikalojaus bažnyčią, ant kalvos prie Karaliaučiaus pilies, broliai buvo įkūrę miestą376; kadangi jis nebuvo deramai sutvirtintas, sembai netikėtai jį užpuolė 375 D. — balista, Jer.— armbrost; arbaletas— kilpinis lankas, kurio templė įtempiama suktuvu. Šis kovos prie Karaliaučiaus epizodas įdomus viduramžių raitelių ir pėstininkų kovos vedimo būdams suvokti (Дельбрюк Г., История..., т. 3, с. 193). 376 Mikalojaus bažnyčia 1550 m. Karaliaučiaus plane (Brauno) yra prie Steindamm gatvės. Vėliau — Steindamm Kirche (1613 m, XX a. planai), polnische Kirche (1815 m. planas). Bažnyčia stovėjo apie 250 m į šiaurės vakarus nuo buv. pilies. Šioje vietoje, apie ir visiškai sugriovė, daug žmonių paimdami į nelaisvę ir išžudydami. Todėl vėliau miestas buvo perkeltas į slėnį tarp Priegliaus ir pilies, į tą vietą, kur tebestovi ir šiandien377.
Karaliaučiuje veikė brolių konventas.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 129
Tuo metu Karaliaučiaus brolių konvente gyveno brolis Ulrichas iš Magdeburgo
Nuo 1312 m. Karaliaučiuje buvo didžiojo maršalo rezidencija.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
Karaliaučius buvo kovų su rytinėmis prūsų žemėmis centras ir svarbus kelio į Livoniją komunikacijos mazgas.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.