Kalniškės miškas

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1945 m. gegužės 16 dienos mūšyje dalyvavo apie 90 partizanų NKVD pajėgos Partizanus kalniškės miške puolė 1-ojo Pabaltijo fronto NKvp kariuomenės 220-asis Kutuzovo ordino pulkas. Jam vadovavo majoras Jacenka ir štabo viršininkas majoras Buiničius.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Grįžus sovietų okupacinėms pajėgoms, Jonas Neifalta buvo sužeistas ir suimtas, tačiau jam pavyko pasprukti. Kartu su žmona 1944 m. jis pasitraukė į Kalniškės mišką, kur pradėjo vadovauti iš gimtinės kaimų suburtiems vyrams kovoje su okupantais. Blokeliuose su pilkos spalvos ii juostele pateikiama informacija apie ginkluotės raidą Dėl galingo patrankų naudojamo parako užtaiso sviedinių sienelės turėjo būti pakankamai storos, kad šūvio metu sviedinys nesprogtų dar vamzdyje, 0 tai sumažindavo sprogstamosios medžiagos kiekį sviedinyje.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Prieš mūšį Apie kilometrą už Krosnos, Lazdijų link, kairėje plento pusėje, tęsiasi 3-4 km pločio ir apie 8 km ilgio kalvotas, mišrus Kalniškės miškas. 5-6 km už Krosnos ir apie 1,5 km nuo plento šiame miške 1945 metais įvyko Kalniškės mūšis. 1945 m. gegužės 14 d. iš Simno rajono NKVD skyriaus viršininko gauti duomenys apie tai, kad Seminiškių miško rajone, 37 km į vakarus nuo Alytaus, 8 km į pietvakarius nuo Simno, NKVD duomenimis slėpėsi iki 70 žm. partizanų grupė, ginkluota rankiniais ir sunkiaisiais kulkosvaidžiais, automatais ir šautuvais.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Taip pat naudotas ir Lietuvos partizanų 223 ## Puslapis 226 1945-1951 m. Prieš mūšį Apie kilometrą už Krosnos, Lazdijų link, kairėje plento pusėje, tęsiasi 3-4 km pločio ir apie 8 km ilgio kalvotas, mišrus Kalniškės miškas. 5-6 km už Krosnos ir apie 1,5 km nuo plento šiame miške 1945 metais įvyko Kalniškės mūšis.