Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Kartu su žmona 1944 m. jis pasitraukė į Kalniškės mišką, kur pradėjo vadovauti iš gimtinės kaimų suburtiems vyrams kovoje su okupantais. Prieš mūšį Apie kilometrą už Krosnos, Lazdijų link, kairėje plento pusėje, tęsiasi 3-4 km pločio ir apie 8 km ilgio kalvotas, mišrus Kalniškės miškas. “ Mūšis 220-ojo pasienio pulko kariai apsupo Kalniškės mišką, kuriame buvo įrengta partizanų stovykla.
Patikrinti teiginiai
1945 m. gegužės 16 d. Kalniškės miške apie 90 partizanų puolė NKVD kariuomenės 220-asis Kutuzovo ordino pulkas.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
1945 m.\ngegužės 16 dienos mūšyje\n\ndalyvavo apie 90 partizanų\n\nNKVD pajėgos\n\nPartizanus kalniškės miške puolė 1-ojo\nPabaltijo fronto NKvp kariuomenės\n220-asis Kutuzovo ordino pulkas. Jam\nvadovavo majoras Jacenka ir štabo virši-\nninkas majoras Buiničius.
1944 m. Jonas Neifalta su žmona pasitraukė į Kalniškės mišką ir pradėjo vadovauti iš gimtinės kaimų suburtiems vyrams.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Grįžus sovietų okupacinėms pajėgoms, Jonas Neifalta buvo sužeistas ir suimtas, tačiau jam pavyko pasprukti. Kartu su žmona 1944 m. jis pasitraukė į Kalniškės mišką, kur pradėjo vadovauti iš gimtinės kaimų su- burtiems vyrams kovoje su okupantais. Blokeliuose su pilkos spalvos ii juostele pateikiama informacija apie ginkluotės raidą Dėl galingo patrankų naudojamo parako užtaiso sviedinių sienelės turėjo būti pakankamai storos, kad šūvio metu sviedinys nesprogtų dar vamzdyje, 0 tai sumažindavo sprogstamosios medžiagos kiekį sviedinyje.
Kalniškės miškas tęsiasi apie kilometrą už Krosnos Lazdijų link ir yra 3–4 km pločio bei apie 8 km ilgio kalvotas mišrus miškas.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Prieš mūšį Apie kilometrą už Krosnos, Lazdijų link, kairėje plento pusėje, tęsiasi 3-4 km pločio ir apie 8 km ilgio kalvotas, mišrus Kalniškės miškas. 5-6 km už Krosnos ir apie 1,5 km nuo plento šiame miške 1945 metais įvyko Kalniškės mūšis. 1945 m. gegužės 14 d. iš Simno rajono NKVD skyriaus viršininko gauti duome- nys apie tai, kad Seminiškių miško rajone, 37 km į vakarus nuo Alytaus, 8 km į pie- tvakarius nuo Simno, NKVD duomenimis slėpėsi iki 70 žm. partizanų grupė, gink- luota rankiniais ir sunkiaisiais kulkos- vaidžiais, automatais ir šautuvais.
Kalniškės miškas yra apie 3–4 km pločio ir 8 km ilgio mišrus miškas, kuriame 1945 m. įvyko Kalniškės mūšis.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Taip pat naudotas ir Lietuvos partizanų 223 ## Puslapis 226 1945-1951 m. Prieš mūšį Apie kilometrą už Krosnos, Lazdijų link, kairėje plento pusėje, tęsiasi 3-4 km pločio ir apie 8 km ilgio kalvotas, mišrus Kalniškės miškas. 5-6 km už Krosnos ir apie 1,5 km nuo plento šiame miške 1945 metais įvyko Kalniškės mūšis.
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 4 | 4 |