vieta

Jotvingija

2 teiginiai2 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Vytautas rašte Zigmantui teigė, kad Sūdavija su Jotvingija, arba Dzūkija, yra lietuvių kraštai, dėl kurių ginčo negali kilti.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 152

Po to parašė jam dar kitą raš\ntą, kuriame labai gražiai išdėstė, kad Žemaitija ir Aukštaitija\n— tai dvi neatskiriamos Lietuvos dalys, tiktai žmonių vadina\nmos įvairiai dėl jų geografinės padėties; o taip pat ir Sūdavi\nja su Jotvingija (Dzūkija) yra tokie lietuvių kraštai, dėl ku\nrių ir ginčo negali kilti; tad jei sprendimas nebus atmainytas,\nkol gyvas bus, nepalaikys su Zigmantu taikos^3 ).

t-002vidutinis

1279 m. per badmetį Lietuvoje ir Jotvingijoje jotvingiai prašė kunigaikščio Vladimiro parduoti rugių.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 144

Kaip žemės ūkis buvo greit pažeidžiamas, rodo jotvingių pavyzdys. Iš vienos pusės buvo minima, kad priešai (lenkai) ten rado klėtis su javais (MPH, II, 422), ir Volinijos Danieliaus ka riuomenė, su arkliais, iš dviejų sodybų ne tik prisisotino, bet dar javų likučius sudegino (PSRL, II, 834). Tuo tarpu per didelį bad metį Lietuvoje ir Jotvingijoje (1279), anksčiau javais pertekę, jotvingiai prašė kunigaikštį Vladimirą parduoti rugių, siūlydami « vaško, ar voverių, ar bebrų, ar juodųjų kiaunių, ar sidabro » (PSRL II, 879).