Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
13 teiginiai12 įrašai3 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 13 teiginiai ir visi 12 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–14 iš 14 rodomų įrašų
Palemono legenda teigė, kad Publijas Libonas iš Italijos atbėgo į Lietuvą ir ten sukūrė valstybę.
PDF 262
Esą, istorijoje žinomas romėnų karvedys Publijas Li-\nbonas, savo priešų persekiojamas, iš Italijos atbėgęs į Lietuvą\nir čia sukūręs valstybę. Jo vardas čia buvęs iškreiptas į Pale-\nmoną. Tas atsitikę I-II amžiuje po Kristaus. Kadangi pirmieji\nLietuvos kunigaikščiai yra žinomi tik iš XIII amž.
Pasakojime romėnų karvedys Publijas Libonas iš Italijos atbėgo į Lietuvą ir čia sukūrė valstybę.
PDF 262
Esą, istorijoje žinomas romėnų karvedys Publijas Li-\nbonas, savo priešų persekiojamas, iš Italijos atbėgęs į Lietuvą\nir čia sukūręs valstybę. Jo vardas čia buvęs iškreiptas į Pale-\nmoną. Tas atsitikę I-II amžiuje po Kristaus. Kadangi pirmieji\nLietuvos kunigaikščiai yra žinomi tik iš XIII amž.
Iš Italijos kilęs de Senis Vilnių papuošė nuostabaus darbo meno kūriniais.
PDF 291-292
— • — 275 ## Puslapis 292 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS de Senis iš Italijos - papuošė Vilnių nuostabaus darbo savo meno kūriniais. Italai, čia nuolat dirbdami šešerius metus, iš brangaus marmuro pastatė du puikius antkapius kara liaus žmonoms - Elžbietai ir Barborai Šv. Stanislovo bažny čioje, deja, dėl kapitulos priekaištingo aplaidumo vėliau, XVIII amžiuje, tie antkapiai visiems laikams pražuvo seno sios Katedros griuvėsiuose.
Aukštojo mokslo siekę ne dvasininkai vykdavo į Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos universitetus.
PDF 262
Šiaip, kas norėdavo gauti aukštesniojo ir aukštojo mokslo, turėdavo vykti į užsienį. Tie, kurie ruošėsi dvasi- ninkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją. Kadangi į tolimuosius kraštus tegalėjo vykti mokytis tik turtingųjų bajorų vaikai, todėl mokytų žmo- nių buvo nedaug.
Katalikybė sudarė prielaidas Italijos ir Ispanijos baroko kultūrai plisti Vakarų Europos katalikiškose šalyse.
PDF 67
senoji Vakarų Europa skilo į dvi dalis – pietinę katali-\nkiškąją ir šiaurinę protestantiškąją. Katalikybė buvo prielaida Italijos ir Is-\npanijos baroko kultūrai plisti Vakarų Europos katalikiškose šalyse – Pran-\ncūzijoje, Bavarijoje, Flandrijoje, ypač šių šalių monarchų ir aristokratų \ndvaruose (Flandrijoje subrendo bene žymiausias baroko dailininkas Pe-\nteris Paulius Rubensas). \nProtestantizmas lėmė, kad viena Viduramžių periferija – Šiaurės Eu-\nropa (Skandinavija) pritapo prie šiaurinės – dinamiškosios Vakarų Euro-\npos dalies (Olandija, Anglija) ir per XVII–XVIII a.
Dar prieš Konrado Mazoviečio pasiūlymą Kryžiuočių ordinui jo centras buvo Italijoje.
PDF 59
Krikščionių būklė Mažojoj Azijoj buvo labai netikra, todėl kryžiuočių vadovybė stengėsi įsistiprinti Europoj. Dar prieš Mozūrų kunigaikščio Konrado pasiūlymą ordinui, jo centras jau buvo Italijoj. Kita ordino narių dalis jau kūrė Vengrijoj savo atskirą valstybę.
Aukštojo mokslo siekę nedvasininkai vykdavo į Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos universitetus.
PDF 262
Šiaip, kas norėdavo gauti aukštesniojo ir aukštojo mokslo, turėdavo vykti į užsienį. Tie, kurie ruošėsi dvasi- ninkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją. Kadangi į tolimuosius kraštus tegalėjo vykti mokytis tik turtingųjų bajorų vaikai, todėl mokytų žmo- nių buvo nedaug.
Po ilgų ginčų karalienei Bonai leista išvykti į Italiją su visomis brangenybėmis ir valdovės turtais.
PDF 696
Kadangi švedų valdovas atsisakė siūlomos sąjungos, būgštaudamas dėl galinčios iš Maskvos atgriaudėti aud ros, Augustas laiškais stengėsi sutaikyti švedus bei maskvėnus. Po ilgų ir karštų ginčų tais pačiais metais leista karalienei Bonai, negailėju- K a ra lic n ė B ona iš- šiai dovanų Lenkijos didi- v y k s ta į Ita liją kams, išvykti į Italiją su vi somis brangenybėmis ir vi sais valdovės turtais. Tiesa, vėliau tinkama forma surašytame prieš pat mirtį testamente ji sūnų Augustą paskyrė viso savo turto paveldėtoju, tačiau dėl jos tar no Papakodos suktybių paskutinioji velionės valia buvo neįvykdyta, o visas turtas vėjais paleistas.
Narbutas teigė, kad gotai lietuviams būtų primetę ne iš Italijos miestų išguitą romėnų stabmeldystę, o krikščionybę arba šiaurės asų religiją.
PDF 85
Bet jos principai visiškai\nnutolsta nuo graikų, todėl mes negalime tikėti tomis nuomo\nnėmis; negalima net manyti, kad senovės graikų tikyba būtų\npatekusi į Lietuvą per tarpininkus gotus, nes skandinavų įtaka\nmūsų kraštui buvo senesnė nei krašto pažintis su romėnais. O\nkai lietuvių tikėjimas ėmė kilti į romėnų lygį, gotai jau buvo\nkrikščionys, herulų priešai, ir niokojo kitas lietuvių gentis, gy\nvenusias Baltijos kraštuose; tad jie būtų visai lietuvių tautai\nprimetę ne romėnų stabmeldystę, išguitą iš vyriausių Italijos\nmiestų bei provincijų, o krikščionybę arba šiaurės asų religiją,\njeigu lietuviai nuo seno nebūtų turėję savo pačių išsiugdytos\nreligijos, kurią gana veiksmingai formavo graikų mitologija.\nTiesa, jog lietuvių religija labai panaši į galų, tai yra druidų, nes\nvisos senovės religijos, kaip ir pačios tautos, yra labai viena kitai\nartimos, kilusios iš vienos šakos - iš vieno lopšio*.
Narbutas rašo, kad 1700–1200 m. pr. Kr. pelazgai įsigalėjo artimesnėje Hesperijoje, arba Italijoje, ir apie 1500 m. pr. Kr. davė pradžią dorėnams bei achajams.
PDF 40
Šios tautos plėtėsi nuo 1700 iki 1200 metų prieš Kristaus gimimą. Per tuos pen kis amžius pelazgai įsigalėjo artimesnėje Hesperijoje, arba Italijoje, ir apie 1500 metus prieš Kristaus gimimą davė pradžią dorėnams ir achajams. Vėliau iš jų kilo 1 i d a i, sikelai, makedonai, tesalai ir daug kitų tautų.
1939 m. Kaune Lietuva antrą kartą laimėjo Europos čempionatą, o netrukus merginų krepšinio rinktinė Italijoje iškovojo Europos čempionato sidabro medalius.
PDF 175
Sportininkus parvežantį traukinį kie- kvienoje Lietuvos stotelėje sutiko tūkstantinės minios su gėlėmis, tautos himnu, sveikinimais ir džiaugsmo ašaromis. 1939 m. Kaune Lietuva antrą kartą laimėjo Europos čempionatą, o netrukus merginų krepšinio rinktinė Italijoje iškovojo Europos čempionato sidabro medalius.
Vorobjovas perspėjo nemanyti, kad Italijoje susiformavęs barokas buvo tiesiog perkeltas į Vilnių kaip užsieninis pavyzdys.
PDF 10
Tačiau į tokias nuvalkiotas charakteristikas reikia žiūrėti labai atsargiai. Pav., nereikia manyti, kad baroko stilius, — susiformavęs Italijoje XVI—XVII amžiuje, paskui pavirtęs savotiškai architektūrine mada ir universaliniu pavyzdžiu visos Europos architektams, — buvo at vežtas į Vilnių ir kad čia pagal šitą užsieninį pavyzdį per du šimtmečiu buvo statomi visi pastatai.
LDK bajorai gerdavo iš Italijos importuotą vyną.
PDF 11
LDK bajorai gerdavo vynus, importuotus \niš Vengrijos, Italijos, Prancūzijos, Ispanijos \nbei kitų šalių miestų154.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Medžiagą, iš kurios sudėjau šį istorijos tomą, sėmiausi, kiek buvo reikalo ir užteko sugebėjimų, iš rašytinių paminklų, pra dėdamas nuo Šiaurės sagų ir baigdamas Kojalavičiumi, ne praleisdamas nieko, kas galėjo būti naudinga. Be to, mano pa ties Lietuvos senovės tyrimai, trukę trisdešimt metų, sukaupė lobį žinių iš mūsų dalyko. Papročiai, įpročiai, prietarai, burtai, mįslės, pasakojimai, padavimai, lietuvių genties tautų dainos, surinktos sunkiu darbu iš tikrosios Lietuvos, Žemaičių, Prūsų ir Latvijos, sudaro tą turtą. Žodžiu, kiek tik leido laiko aplin kybės ir galimybė, stengiausi papildyti ir išaiškinti dalyką, kurį privalėjau išdėstyti šiame veikale, nes esu įsitikinęs, kad mito logija yra raktas seniausiajai tautų istorijai pažinti. Išminties vertintojas ir žmonių giminės bičiulis šiame vi suotinės mitologijos papildyme ras sau naują naudą: pamatys šiaip dar nepažintą žmogaus proto silpnybės pusę, išsamiau pažins įdomią supainiotą praeitį ir civilizacijos progreso ke lius.