vieta

Italija

13 teiginiai12 įrašai3 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 13 teiginiai ir visi 12 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–14 iš 14 rodomų įrašų

t-001aukstas

Palemono legenda teigė, kad Publijas Libonas iš Italijos atbėgo į Lietuvą ir ten sukūrė valstybę.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 262

Esą, istorijoje žinomas romėnų karvedys Publijas Li-\nbonas, savo priešų persekiojamas, iš Italijos atbėgęs į Lietuvą\nir čia sukūręs valstybę. Jo vardas čia buvęs iškreiptas į Pale-\nmoną. Tas atsitikę I-II amžiuje po Kristaus. Kadangi pirmieji\nLietuvos kunigaikščiai yra žinomi tik iš XIII amž.
t-002aukstas

Pasakojime romėnų karvedys Publijas Libonas iš Italijos atbėgo į Lietuvą ir čia sukūrė valstybę.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 262

Esą, istorijoje žinomas romėnų karvedys Publijas Li-\nbonas, savo priešų persekiojamas, iš Italijos atbėgęs į Lietuvą\nir čia sukūręs valstybę. Jo vardas čia buvęs iškreiptas į Pale-\nmoną. Tas atsitikę I-II amžiuje po Kristaus. Kadangi pirmieji\nLietuvos kunigaikščiai yra žinomi tik iš XIII amž.
t-003vidutinis

Iš Italijos kilęs de Senis Vilnių papuošė nuostabaus darbo meno kūriniais.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 291-292

— • — 275 ## Puslapis 292 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS de Senis iš Italijos - papuošė Vilnių nuostabaus darbo savo meno kūriniais. Italai, čia nuolat dirbdami šešerius metus, iš brangaus marmuro pastatė du puikius antkapius kara­ liaus žmonoms - Elžbietai ir Barborai Šv. Stanislovo bažny­ čioje, deja, dėl kapitulos priekaištingo aplaidumo vėliau, XVIII amžiuje, tie antkapiai visiems laikams pražuvo seno­ sios Katedros griuvėsiuose.
t-004vidutinis

Aukštojo mokslo siekę ne dvasininkai vykdavo į Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos universitetus.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 262

Šiaip, kas norėdavo gauti aukštesniojo ir aukštojo mokslo, turėdavo vykti į užsienį. Tie, kurie ruošėsi dvasi- ninkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją. Kadangi į tolimuosius kraštus tegalėjo vykti mokytis tik turtingųjų bajorų vaikai, todėl mokytų žmo- nių buvo nedaug.
t-005vidutinis

Katalikybė sudarė prielaidas Italijos ir Ispanijos baroko kultūrai plisti Vakarų Europos katalikiškose šalyse.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 67

senoji Vakarų Europa skilo į dvi dalis – pietinę katali-\nkiškąją ir šiaurinę protestantiškąją. Katalikybė buvo prielaida Italijos ir Is-\npanijos baroko kultūrai plisti Vakarų Europos katalikiškose šalyse – Pran-\ncūzijoje, Bavarijoje, Flandrijoje, ypač šių šalių monarchų ir aristokratų \ndvaruose (Flandrijoje subrendo bene žymiausias baroko dailininkas Pe-\nteris Paulius Rubensas). \nProtestantizmas lėmė, kad viena Viduramžių periferija – Šiaurės Eu-\nropa (Skandinavija) pritapo prie šiaurinės – dinamiškosios Vakarų Euro-\npos dalies (Olandija, Anglija) ir per XVII–XVIII a.
t-006vidutinis

Dar prieš Konrado Mazoviečio pasiūlymą Kryžiuočių ordinui jo centras buvo Italijoje.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 59

Krikščionių būklė Mažojoj Azijoj buvo labai netikra, todėl kryžiuočių vadovybė stengėsi įsistiprinti Europoj. Dar prieš Mozūrų kunigaikščio Konrado pasiūlymą ordinui, jo centras jau buvo Italijoj. Kita ordino narių dalis jau kūrė Vengrijoj savo atskirą valstybę.
t-007vidutinis

Aukštojo mokslo siekę nedvasininkai vykdavo į Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos universitetus.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 262

Šiaip, kas norėdavo gauti aukštesniojo ir aukštojo mokslo, turėdavo vykti į užsienį. Tie, kurie ruošėsi dvasi- ninkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją. Kadangi į tolimuosius kraštus tegalėjo vykti mokytis tik turtingųjų bajorų vaikai, todėl mokytų žmo- nių buvo nedaug.
t-008vidutinis

Po ilgų ginčų karalienei Bonai leista išvykti į Italiją su visomis brangenybėmis ir valdovės turtais.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 696

Kadangi švedų valdovas atsisakė siūlomos sąjungos, būgštaudamas dėl galinčios iš Maskvos atgriaudėti aud­ ros, Augustas laiškais stengėsi sutaikyti švedus bei maskvėnus. Po ilgų ir karštų ginčų tais pačiais metais leista karalienei Bonai, negailėju- K a ra lic n ė B ona iš- šiai dovanų Lenkijos didi- v y k s ta į Ita liją kams, išvykti į Italiją su vi­ somis brangenybėmis ir vi­ sais valdovės turtais. Tiesa, vėliau tinkama forma surašytame prieš pat mirtį testamente ji sūnų Augustą paskyrė viso savo turto paveldėtoju, tačiau dėl jos tar­ no Papakodos suktybių paskutinioji velionės valia buvo neįvykdyta, o visas turtas vėjais paleistas.
t-009vidutinis

Narbutas teigė, kad gotai lietuviams būtų primetę ne iš Italijos miestų išguitą romėnų stabmeldystę, o krikščionybę arba šiaurės asų religiją.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 85

Bet jos principai visiškai\nnutolsta nuo graikų, todėl mes negalime tikėti tomis nuomo­\nnėmis; negalima net manyti, kad senovės graikų tikyba būtų\npatekusi į Lietuvą per tarpininkus gotus, nes skandinavų įtaka\nmūsų kraštui buvo senesnė nei krašto pažintis su romėnais. O\nkai lietuvių tikėjimas ėmė kilti į romėnų lygį, gotai jau buvo\nkrikščionys, herulų priešai, ir niokojo kitas lietuvių gentis, gy­\nvenusias Baltijos kraštuose; tad jie būtų visai lietuvių tautai\nprimetę ne romėnų stabmeldystę, išguitą iš vyriausių Italijos\nmiestų bei provincijų, o krikščionybę arba šiaurės asų religiją,\njeigu lietuviai nuo seno nebūtų turėję savo pačių išsiugdytos\nreligijos, kurią gana veiksmingai formavo graikų mitologija.\nTiesa, jog lietuvių religija labai panaši į galų, tai yra druidų, nes\nvisos senovės religijos, kaip ir pačios tautos, yra labai viena kitai\nartimos, kilusios iš vienos šakos - iš vieno lopšio*.
t-010vidutinis

Narbutas rašo, kad 1700–1200 m. pr. Kr. pelazgai įsigalėjo artimesnėje Hesperijoje, arba Italijoje, ir apie 1500 m. pr. Kr. davė pradžią dorėnams bei achajams.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 40

Šios tautos plėtėsi nuo 1700 iki 1200 metų prieš Kristaus gimimą. Per tuos pen­ kis amžius pelazgai įsigalėjo artimesnėje Hesperijoje, arba Italijoje, ir apie 1500 metus prieš Kristaus gimimą davė pradžią dorėnams ir achajams. Vėliau iš jų kilo 1 i d a i, sikelai, makedonai, tesalai ir daug kitų tautų.
t-011vidutinis

1939 m. Kaune Lietuva antrą kartą laimėjo Europos čempionatą, o netrukus merginų krepšinio rinktinė Italijoje iškovojo Europos čempionato sidabro medalius.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 175

Sportininkus parvežantį traukinį kie- kvienoje Lietuvos stotelėje sutiko tūkstantinės minios su gėlėmis, tautos himnu, sveikinimais ir džiaugsmo ašaromis. 1939 m. Kaune Lietuva antrą kartą laimėjo Europos čempionatą, o netrukus merginų krepšinio rinktinė Italijoje iškovojo Europos čempionato sidabro medalius.
t-012vidutinis

Vorobjovas perspėjo nemanyti, kad Italijoje susiformavęs barokas buvo tiesiog perkeltas į Vilnių kaip užsieninis pavyzdys.

Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)

PDF 10

Tačiau į tokias nuvalkiotas charakteristikas reikia žiūrėti labai atsargiai. Pav., nereikia manyti, kad baroko stilius, — susiformavęs Italijoje XVI—XVII amžiuje, paskui pavirtęs savotiškai architektūrine mada ir universaliniu pavyzdžiu visos Europos architektams, — buvo at­ vežtas į Vilnių ir kad čia pagal šitą užsieninį pavyzdį per du šimtmečiu buvo statomi visi pastatai.
t-013vidutinis

LDK bajorai gerdavo iš Italijos importuotą vyną.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje

PDF 11

LDK bajorai gerdavo vynus, importuotus \niš Vengrijos, Italijos, Prancūzijos, Ispanijos \nbei kitų šalių miestų154.
c-007Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Medžiagą, iš kurios sudėjau šį istorijos tomą, sėmiausi, kiek buvo reikalo ir užteko sugebėjimų, iš rašytinių paminklų, pra­ dėdamas nuo Šiaurės sagų ir baigdamas Kojalavičiumi, ne­ praleisdamas nieko, kas galėjo būti naudinga. Be to, mano pa­ ties Lietuvos senovės tyrimai, trukę trisdešimt metų, sukaupė lobį žinių iš mūsų dalyko. Papročiai, įpročiai, prietarai, burtai, mįslės, pasakojimai, padavimai, lietuvių genties tautų dainos, surinktos sunkiu darbu iš tikrosios Lietuvos, Žemaičių, Prūsų ir Latvijos, sudaro tą turtą. Žodžiu, kiek tik leido laiko aplin­ kybės ir galimybė, stengiausi papildyti ir išaiškinti dalyką, kurį privalėjau išdėstyti šiame veikale, nes esu įsitikinęs, kad mito­ logija yra raktas seniausiajai tautų istorijai pažinti. Išminties vertintojas ir žmonių giminės bičiulis šiame vi­ suotinės mitologijos papildyme ras sau naują naudą: pamatys šiaip dar nepažintą žmogaus proto silpnybės pusę, išsamiau pažins įdomią supainiotą praeitį ir civilizacijos progreso ke­ lius.