Narbutas Šventamiestį, vėlesnį Heiligenbeilį, vadina Kurko šventovės Prūsuose vieta, kur degė nuolat kurstoma ugnis. Narbutas rašo, kad Šventamiestyje, vėlesniame Heiligenbeilyje, augo žiemą ir vasarą žalias nepaprasto storumo ąžuolas. Narbutas Heiligenbeilyje mini Kurkliui skirtą šventyklą, kurios aptvare augo šventasis ąžuolas.
Skaityk straipsnius „Vaidilutės“, „Birutė“. 2. Dievo Kurko garbei taip pat degė nuolat kurstoma ug nis, ypač Prūsuose, didelėje to dievo šventovėje Šventamiesty- je (Szwentameste), kur dabar Heiligenbeilis, lenkiškai Swięta- Siekierka, Šventasis Kirvelis.
Vis dėlto galimas daiktas, kad amalą įveisdavo medžiuose dirbtiniu būdu; todėl reikėtų manyti, jog senovės žyniai mokėjo šventąjį ąžuolą taip apauginti amalu, kad jo lapai būtų nepaprastai tankūs, o žie mą amalo žaluma nuspalvintų jo vainiką. Sventamiestyje, vėliau Heiligenbeilyje, vadinamame Šven tuoju Kirveliu, augo panašios rūšies žiemą vasarą žalias neap sakomo storumo ąžuolas. Varmijos vyskupų biografas Trete- ris sako: „Toje vietoje, kur yra Heiligenbeilis, augo milžiniš kas ąžuolas, kuris tiek vasarą, tiek žiemą žaliavo (be abejo, velnio pastangomis).
Įėjimas - tai priekiniai vartai, į dešinę\nnuo vartų buvo vyriausiojo kunigo būstas, kairėje - užeiga,\narba svečių namas (šios šventyklos ir viso miesto piešinį žiū\nrėk VII lentelėje).\nKita šventykla buvo Heiligenbeilyje, paskirta dievui Kur\nklį i, kurios aptvare taip pat augo šventasis ąžuolas. Kroniki-\n7141-asis puslapis.