Pagaliau esama tokių, pasak kurių, esą Vilnius kitu var du gyvavęs dar iki Gedimino laikų. Kita užuomina Dusburgo kronikoje apie Castrum Gedemini [Gedimino pilį] yra prie 1317 m. (1. Trečią kartą šis papilys bu vo sudegintas 1324 metais; rašo apie tai Dusburgas, kad bir želio Il dieną, švintant, Ragainės komtūras Tomas Aldenburgas ir 44 broliai su 400 žmonių iš Sembos ir Natangos netikėtai užpuolė Gedimino pilies papilį ir plėnimis.
Kita užuomina Dusburgo kronikoje apie Castrum Gedemini [Gedimino pilį] yra prie 1317 m. (1. 387); anot jos, Ragainės komtūras Fridrichas de Libencelė, su 150 žmonių apgulęs tą pilį, neįstengė jos užimti, o tik sudegino papilį.
Pagaliau esama tokių, pasak kurių, esą Vilnius kitu vardu gyvavęs dar iki Gedimino laikų. Hartknochas Dusburgoe kronikos pastabose Gedimino pilį, vadintą Castrum Gedemini, turbūt stovėjusią kur nors Lietuvos su Prūsija pasienyje ir tieka kartų Dusburgo minimą, taria esant Vilniumi: Ego puto hic intelligi urbem Vilnam, a Gedemino recens tum conditam nimirum anno 1322 [Aš manau, kad Vilniaus miestas gali būti taip suprantamas - būtent Gedimino įkurtas tik 1322 metais]. Tačiau atkreipus dėmesį į tai, ką Dusburgas, aprašomų įvykių amžininkas, todėl labiausiai vertas pasitikėjimo, apie tą pilį byloja, ta Hartknocho nuomonė negali atlaikyti.
Jeigu mes net tarsime, kad ta pilis Vilniuje gerokai anksčiau pastatyta, tai Dusburgas, Gedimino amžininkas būdamas, 1324 metais nevadintų jos Castrum Gedemini, juk pats Gediminas, arba rygiečiai, dar prieš metus viešuose laiškuose ir dokumentuose aiškiai ją vadina Vilniaus ir sutartis tuo vardu vadinamame mieste pasirašo. Taigi atrodo, kad ta Hartknocho prielaida, esą Vilnius turėjęs būti ta vadinama Castrum Gedemini, yra visiškai atmestina. Mes net veikiau Veliuonoje negu Vilniuje tą Gedimino pilį manytume buvus.
387); anot jos, Ragainės komtūras Fridrichas de Libencelė, su 150 žmonių apgulęs tą pilį, neįstengė jos užimti, o tik sudegino papilį. Trečią kartą šis papilys buvo sudegintas 1324 metais; rašo apie tai Dusburgas, kad birželio Il dieną, švintant, Ragainės komtūras Tomas Aldenburgas ir 44 broliai su 400 žmonių iš Sembos ir Natangos netikėtai užpuolė Gedimino pilies papilį ir plėnimis paleido8. Iš to, kas Dusburgo sakoma, peršasi išvados: pirma, kad ta Gedimino pilis, kiek galima susivokti, buvo Lietuvos ar Žemaitijos pasienyje, dėl šito ir su Strijkovskiu sutariama; antra, kad galėjo net prie Nemuno stovėti; pagaliau, kad Castrum Gedemini jau 1304 metais buvo, o Vilniaus pilis tik 1322 metais pastatyta.