Hartknochas Gedimino pilį, vadintą Castrum Gedemini, tapatino su Vilniumi, bet Balińskis šią nuomonę atmetė.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 63
Pagaliau esama tokių, pasak kurių, esą Vilnius kitu var du gyvavęs dar iki Gedimino laikų. Hartknochas Dusbur- goe kronikos pastabose Gedimino pilį, vadintą Castrum Ge- demini, turbūt stovėjusią kur nors Lietuvos su Prūsija pasienyje ir tieka kartų Dusburgo minimą, taria esant Vil niumi: Ego puto hic intelligi urbem Vilnam, a Gedemino recens tum conditam nimirum anno 1322 [Aš manau, kad Vilniaus miestas gali būti taip suprantamas - būtent Gedimino įkur tas tik 1322 metais]. Tačiau atkreipus dėmesį į tai, ką Dus- burgas, aprašomų įvykių amžininkas, todėl labiausiai ver tas pasitikėjimo, apie tą pilį byloja, ta Hartknocho nuomonė negali atlaikyti.
Balińskis atmetė Hartknocho prielaidą, kad Vilnius galėjo būti Castrum Gedemini, ir Gedimino pilį veikiau siejo su Veliuona.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 64
Jeigu mes net tarsime, kad ta pilis Vilniuje \ngerokai anksčiau pastatyta, tai Dusburgas, Gedimino \namžininkas būdamas, 1324 metais nevadintų jos Castrum Ge\ndemini, juk pats Gediminas, arba rygiečiai, dar prieš metus \nviešuose laiškuose ir dokumentuose aiškiai ją vadina Vil\nniaus ir sutartis tuo vardu vadinamame mieste pasirašo. Tai\ngi atrodo, kad ta Hartknocho prielaida, esą Vilnius turėjęs \nbūti ta vadinama Castrum Gedemini, yra visiškai atmestina. \nMes net veikiau Veliuonoje negu Vilniuje tą Gedimino pilį \nmanytume buvus.
1324 m. birželio 11 d. Ragainės komtūras Tomas Aldenburgas netikėtai užpuolė ir sudegino Gedimino pilies papilį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 64
387); anot jos, Ragainės komtūras Fridri chas de Libencelė, su 150 žmonių apgulęs tą pilį, neįstengė jos užimti, o tik sudegino papilį. Trečią kartą šis papilys bu vo sudegintas 1324 metais; rašo apie tai Dusburgas, kad bir želio Il dieną, švintant, Ragainės komtūras Tomas Alden- burgas ir 44 broliai su 400 žmonių iš Sembos ir Natangos netikėtai užpuolė Gedimino pilies papilį ir plėnimis palei do8. Iš to, kas Dusburgo sakoma, peršasi išvados: pirma, kad ta Gedimino pilis, kiek galima susivokti, buvo Lietuvos ar Žemaitijos pasienyje, dėl šito ir su Strijkovskiu sutariama; antra, kad galėjo net prie Nemuno stovėti; pagaliau, kad Cast rum Gedemini jau 1304 metais buvo, o Vilniaus pilis tik 1322 metais pastatyta.
Dusburgo kronikoje prie 1317 m. minima, kad Ragainės komtūras Fridrichas de Libencelė neįstengė užimti Gedimino pilies.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 64
Kita užuomina \nDusburgo kronikoje apie Castrum Gedemini [Gedimino pilį] \nyra prie 1317 m. (1. 387); anot jos, Ragainės komtūras Fridri\nchas de Libencelė, su 150 žmonių apgulęs tą pilį, neįstengė \njos užimti, o tik sudegino papilį.