Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Vieta

Gardino gubernija

10 teiginių10 įrašų0 ryšių

Vikipedijos įžanga

Gardino gubernija (rus. Гродненская губерния, bltr. Гродзенская губерня, lenk. Gubernia grodzieńska; 1801–1840 m. Lietuvos Gardino gubernija, rus. Литовско-Гродненская губерния) – 1801–1915 m. Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas, buvęs dabartinės Gudijos vakaruose, Lenkijos šiaurės vakaruose ir Lietuvos teritorijoje – dabartinėje Druskininkų savivaldybėje, Lazdijų rajono ir Varėnos rajono pietinėse dalyse. Centras – Gardinas. Gubernija šiaurėje ribojosi su Suvalkų gubernija, šiaurės rytuose su Vilniaus gubernija, rytuose su Minsko gubernija, pietuose su Volynės gubernija, pietvakariuose su Chelmo gubernija ir Liublino gubernija, vakaruose su Lomžos gubernija.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Gardino gubernija – istorinė gubernija, kurios šiaurinis pakraštys istoriniu etnografiniu požiūriu laikytas lietuvišku. 1801 m. sudaryta Lietuvos Gardino gubernija buvo pavaldi tais pačiais metais Vilniuje pradėjusiai veikti generalgubernatoriaus institucijai. Jos istoriją ženklino administraciniai pertvarkymai: 1843 m. prie Vilniaus gubernijos priskirtos trys apskritys, anksčiau priklausiusios Minsko ir Gardino gubernijoms. Tuo pat metu caro valdžia etnografiškai lietuviška ėmė laikyti tik Kauno guberniją, nors vakarinėje Vilniaus gubernijos dalyje tebebuvo daug lietuviškai kalbančiųjų. 1840 m. Lietuvos vardas buvo išbrauktas iš Vilniaus ir Gardino gubernijų pavadinimų, o Gardino gubernijoje vykdyti žydų iškeldinimo iš dvarų ir sodžių įsakai liko iš esmės popieriniai; su ja taip pat siejamas Volkovysko apskrities teisėjas Aleksandras Bychovcas.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Bemaž visa Vilniaus gubernijos teritorija, suskirstyta į 11 apskričių, istoriniu etnografiniu požiūriu buvo lietuviška, taip pat ir Gardino gu- bernijos šiaurinis pakraštys.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) · c-24126

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Aplinka
  • Šiaurinis pakraštys istoriniu etnografiniu požiūriu laikytas lietuvišku.
  • Šaltinio autoriai apibūdina Gardino gubernijos šiaurinį pakraštį istoriniu etnografiniu požiūriu; laikas nenurodytas.
Fiziniai bruožai
  • Gardino gubernijos teritorijos dalis apėmė vokiečių kariuomenės užimtą plotą.
  • 1916 m. šaltinyje, aprašant siūlomas Lietuvos administratyves sienas, minima visa vokiečių armijos užimta Gardino gubernijos teritorijos dalis.
  • Bartuska Kelione Lietuvon 1916 kares metais

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

1843 m. prie Vilniaus gubernijos prijungtos trys apskritys, iki tol priklausiusios Minsko ir Gardino gubernijoms.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1843 m. iš septynių vakarinės ir šiaurinės Vilniaus gubernijos dalies apskričių buvo sudaryta Kauno gubernija, o prie Vilniaus gubernijos priskirtos trys apskritys, iki tol priklausiusios Minsko ir Gardino gubernijoms, todėl caro valdžia etnografiškai lietuviška ėmė laikyti tik Kauno guberniją, o Vilniaus guberniją priskyrė prie baltarusiškų, nors vakarinėje Vilniaus gubernijos dalyje tebevyravo lietuviškai kalbantieji.
t-004vidutinis

1843 m. prie Vilniaus gubernijos priskirtos trys apskritys, iki tol priklausiusios Minsko ir Gardino gubernijoms.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1843 m. iš septynių vakarinės ir šiaurinės Vilniaus gubernijos dalies apskričių buvo sudaryta Kauno gubernija, o prie Vilniaus gubernijos priskirtos trys apskritys, iki tol priklausiusios Minsko ir Gardino gubernijoms, todėl caro valdžia etnografiškai lietuviška ėmė laikyti tik Kauno guberniją, o Vilniaus guberniją priskyrė prie baltarusiškų, nors vakarinėje Vilniaus gubernijos dalyje tebevyravo lietuviškai kalbantieji.
t-207578vidutinis

1840 m. Lietuvos vardas buvo išbrauktas iš Vilniaus ir Gardino gubernijų pavadinimų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija

1839 m. likviduojama Graikų katalikų bažnyčia, 1840 m. naikinamas Lietuvos Statuto veikimas, Lietuvos vardas išbraukiamas iš Vilniaus ir Gardino gubernijų pavadinimų, o 1843 m. sudaroma nauja Kauno gubernija.
t-209267vidutinis

1804, 1807 ir 1813 m. Rusijos valdžios įsakai dėl žydų iškeldinimo iš dvarų ir sodžių Gardino gubernijoje pradėti vykdyti tik iš dalies.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje

1804, 1807, 1813 m. Rusijos valdžia, gindama viešpataujančios klasės interesus, išleido įsakus, įpareigojančius žydus išsikelti iš dvarų ir sodžių. Kuršo, Gardino gubernijose iš dalies tie patvarkymai pradėti vykdyti59, bet 1812 karo metu Lietuvos bajoriškajai visuomenei daug prisidėjus prie Napoleono žygio, o žydų bendruomenei gerai pasidarbavus Rusijos interesų labui, tie įsakai liko tik popieriuje.
Visi teiginiai ir įrodymai (10 teiginiai, 10 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—43
Kelionė Lietuvon 1916 karės metais—22
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje—11
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija—11
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)—11
Motiejus Valančius. Ganytojiški laiškai200011
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—01