Galindos žemė buvo į pietus nuo Bartos, nuo Alnos aukštumos vakaruose iki Nagutino ir Snervų ežerų rytuose.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 61
T., ja į pietus nuo Bartos, nuo Alnos (dab. Lynos) aukštumos (apie dab. Olštiną) vakaruose iki Nagutino (Negocino) ir Snervų ežerų rytuose (rytinė siena su jotvingiais nėra aiški; galindų žemės galėjo būti ir už šių ežerų, iki Lego upės); siena su Barta ėjo kiek į šiaurę nuo dab. Biskupeco, pietuose žemė siekė dab.
Narbutas pasakojo, kad supykdyti kaimynai nuniokojo Galindą taip, jog kraštas daugeliui metų liko beveik negyvenamas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 307
Šie, patikėję žynės žodžiu, tuojau sutelkė vyrus, tinkamus karui, užpuolė netolimą krikščionių kraštą, baisiai ten siautėjo ir buvo begrįžtą su neapsakomu grobiu. Tačiau beeinančius juos staiga puolė krikščionys ir išmušė visus iki vieno. O jų šalį užpuolė supykdyti kaimynai ir taip nuniokojo, kad Galinda daugeliui metų paliko beveik negyvenama.
1253 m. kryžiuočiai, siekdami lengviau užimti Sembą, pirmiausia turėjo užkariauti Galindą ir atskirti jotvingius nuo Panemunės kraštų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 124
123 Kai 1253 metų pradžioje susiklostė draugiški Pamario kunigaikščių ir kryžiuočių santykiai, kurie laidavo jiems saugumą nuo Vyslos pusės, jie tuojau pat ėmė stengtis užkariauti Prūsiją. Ypač vokiečių godumą skatino turtinga Sembos provincija, bet šie atkaklūs bandymai ją užkariauti nepavyko. IŠ kaimyninių provincijų jiems grėsė toks pavojus, kad, norint lengviau užimti Sembą, pirmiausia reikėjo užimti kitą Bartos dalį, užkariauti Galindą, sutramdyti jotvingius ir nutraukti j*ų ryšius su Panemunės kraštais.
Narbutas Galindą apibūdino kaip vieną seniausių provincijų, kadaise plačiau besidriekusią Mazovijos ir Polesės link.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 265
Rytuose ji ribojosi su Sūduva, pietuose — su Mazovija, vakaruose — su Hokerlandija ir Varmija, o šiaurėje — su Barta. Galinda buvo viena seniausių provincijų, kitados nepa 254 ## Puslapis 265 lyginti plačiau driekėsi į Mazovijos ir Polesės pusę; ji nusipelnė detalių senovės geografų tyrinėjimų. Galindų gentys nuo seno buvo gausios ir karingos, plačiai žinomos, kai kurių žinių apie jas pateikėme šio veikalo pirmame tome, skyriuje „Pranašystės“; čia ¡papasakosime apie kitus žinomus dalykus.
Galindos vakarinė siena prasidėjo prie Sasavos žemės, Hohenšteino ir Noidenburgo, o Alnos upe ribojosi su Varmija.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 362
Galinda Galindos, septintos provincijos, pietuose buvo Barta, vakaruose jos siena prasidėjo prie Sasavos žemės, nuo Hohenšteino ir Noidenburgo, prie Alnos versmių ir ta pačia upe ribojosi su Varmija. Jos šiaurėje taip pat buvo Barta, vadinasi, siena driekėsi nuo Rezlio Rastenburgo link. Pietuose jos kaimynė buvo Mazovija, bet didesnė krašto dalis, šiandien priklausanti Lenkijos Karalystei, tuomet priklausė Galindai.
Galindų krašte, klestinčiame dėl ilgos taikos, taip padau gėjo žmonių, kad jie vos galėjo sutilpti.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 304
Apie vieną iš jų tokį pasakojimą paliko Dusburgietis. Galindų krašte, klestinčiame dėl ilgos taikos, taip padaugėjo žmonių, kad jie vos galėjo sutilpti. Tuomet krašto seniūnai nutarė, kad moteriškos lyties kūdikiai kurį laiką privalą būti žudomi paliekant vien berniukus karo reikalui.
Pietuose jos kaimynė buvo Mazovija, bet didesnė krašto dalis, šiandien priklausanti Lenkijos Karalystei, tuomet priklausė Galindai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 362
Pietuose jos kaimynė buvo Mazovija, bet didesnė krašto dalis, šiandien priklausanti Lenkijos Karalystei, tuomet priklausė Galindai. Šios provincijos siena su Mazovija prasidėdavo ten, kur Vizna įteka į Bebrą, toliau ėjo ta pačia Vizna net iki Narvemedės miško, o. iš ten — iki Vincentos upės, kur įteka į Pisą. Iš ten ji driekėsi palei Ribno, tuomet Rubins, ežerą, po to net iki Turoslio upės, seniau vadintos Targawiten.
Pasak teksto, Galinda kartu su Jotvingija jau priklausė Rusios Didžiajai Kunigaikštystei.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 183
Rusios didysis kunigaikštis Iziaslavas surengė žygį į Prūsijos provinciją Galindą, kuri tada buvo netoliese nuo senųjų slavų žemių, plytinčių tarp Nemuno vidupio ir Narvos upės, aūba tiesės, jungiančios Gardiną su Ostrolenka, plote. Tos žemės kartu su Jotvingija jau priklausė Rusios Didžiajai Kunigaikštystei.
1253 metų kryžiuočių kampanijos tikslas buvo nusiaubti Bartą ir Galindą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 125
Be to, 1253 metų kryžiuočių kampanijos tikslas buvo pirmiausia nusiaubti Bartą ir Galindą.
Galindai priklausė žemės nuo Radzilovo prie Viznos iki Choželių prie Orzicos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 362
Vadinasi, nemažai žemių nuo Radzilovo miestelio prie Viznos net iki Choželių miesto prie Orzico upės priklausė Galindai.
Petro Dusburgiečio kronikoje Galinda įvardyta kaip viena iš vienuolikos Prūsijos žemės dalių.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.