Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
3 teiginiai3 įrašai1 ryšys
1292 ir 1294 m. Ordino kariuomenė nusiaubė Gaižuvos sritį prie Nemuno dešiniojo kranto tarp Dubysos ir Nevėžio. Magistras Meinhardas su kariauna, kurioje buvo tūkstantis kryžiuočių riterių, įsiveržė į Lietuvą ir nusiaubė Paštuvos bei Gaižuvos valsčius.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
1292 ir 1294 m. Ordino kariuomenė nusiaubė Gaižuvos sritį prie Nemuno dešiniojo kranto tarp Dubysos ir Nevėžio.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Taip pat du kartu (1292, 1294) ordino kariuomenė pasiekė Nemuno dešiniojo kranto sritis tarp Dubysos ir Nevėžio, nusiaubdama Gaižuvos (« Gesovie ») ir prie Vilkijos Pačtuvos (« Pastovie ») sritis^27. 0 1295 kryžiuočiai sunaikino prie Nemuno stiprią pilį « Kymel »^28.
Magistras Meinhardas su kariauna, kurioje buvo tūkstantis kryžiuočių riterių, įsiveržė į Lietuvą ir nusiaubė Paštuvos bei Gaižuvos valsčius.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Vėliau su didesne kariauna, kurioje vien kryžiuočių buvo tūkstantis riterių, įsiveržė į Lietuvą pats magistras Meinhardas, žiauriai nusiaubė Paštuvos ir Gaižuvos valsčius, nušluodamas juos ugnimi. Pasivijęs jį, atsitraukiantį su dideliu grobiu, Jazbutas įniko persekioti užN u žu d o m a s lie tu v ių pakaimę vorą, kuriai tuomet k u n ig a ik štis J a zb u ta s vadovavo Henrikas Cutsvertas. Šį išvydęs, Jazbutas, su įniršiu prisiminęs ankstesnę savo nešlovę, iš visų jėgų puolė priešą ir kirto jam kalaviju į petį; sužeistas Henrikas ietimi persmeigė Jazbutą, kuris, griūdamas žemėn, nukirto kalaviju puolančiam nugalėtojui pirštą.
Pasak Teodoro Narbuto, Gaižuvos ir Paštuvos valsčiuose susibūrusi kariauna su grobiu, kurį sudarė ir vaikai bei jaunos moterys, nužygiavo prie savo sienų.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Galop per Gaižuvos, Paštuvos valsčius susibūrė kariauna draugėn vienoje vietoje ir su gausiu grobiu, kurį sudarė ir daugybė vaikų bei jaunų m oterų, be jokių kliūčių nužygiavo prie savo sienų.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 1 | 1 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 1 | 1 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 1 | 1 |