Filipovo namai

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tą Filipovo namą kunigaikščio Kristupo tėvas Mikalojus Radvila Juodasis, Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris, nuomojo iš kapitulos pagal sutartį nuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad sujungęs su savo namu, turėtų erdvesnį būstą. Šis činšas buvo mokamas vienuolika metų, bet paskui liautasi mokėti, ir kapitula su kunigaikščiu Kristupu pradėjo teismo procesą dėl Filipovo namo. Tačiau 1573 metais kovo 26 dieną su kapitula įsigaliojo sutartis.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kardinolas Radvila dalyje, vadinamoje Goštautų mūru, įrengė koplyčią, kurioje ilgai buvo laikomos pamaldos, ir pats kurį laiką gyveno, todėl jam duotas Kardinalijos vardas. Vėliau, apie 1601 metus, abu namai - Goštautų ir Filipovo kartu sujungti Albrechto Radvilos laikais, gavo bendrą Kardinalijos pavadinimą, išlikusį iki mūsų laikų. Tačiau ištisiniai pastatai, kokius matome dabar, atsirado jau antrojoje XVIII amžiaus pusėje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jono bažnyčią, visą mūrinį. O Jurgio brolis, kunigaikštis Mikalojus Kristupas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų maršalka, tapo savininku namų, vadintų Filipovo namais, susidedančių iš keleto medinių, moliu aplipdytų, pastatų, užimančių dabartinį Kardinalijos sparną nuo Didžiosios gatvės. Tą Filipovo namą kunigaikščio Kristupo tėvas Mikalojus Radvila Juodasis, Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris, nuomojo iš kapitulos pagal sutartį nuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad sujungęs su savo namu, turėtų erdvesnį būstą.