Filipovo namai

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tą Fi- lipovo namą kunigaikščio Kristupo tėvas Mikalojus Radvila Juodasis, Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris, nuomojo iš kapitulos pagal sutartį nuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad sujungęs su savo namu, turėtų erd­ vesnį būstą. Šis činšas buvo mokamas vienuolika metų, bet paskui liautasi mokėti, ir kapitula su kunigaikščiu Kristupu pradėjo teismo procesą dėl Filipovo namo. Tačiau 1573 metais kovo 26 dieną su kapitula įsigaliojo sutartis.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kardinolas Radvila dalyje, vadinamoje Goštautų mūru, įrengė koplyčią, kurioje ilgai buvo lai­ komos pamaldos, ir pats kurį laiką gyveno, todėl jam duotas Kardinali­ jos vardas. Vėliau, apie 1601 metus, abu namai - Goštautų ir Filipovo - kartu sujungti Albrechto Radvilos lai­ kais, gavo bendrą Kardinalijos pa­ vadinimą, išlikusį iki mūsų laikų. Tačiau ištisiniai pastatai, kokius ma­ tome dabar, atsirado jau antrojoje XVIII amžiaus pusėje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jono bažnyčią, visą mū­ rinį. O Jurgio brolis, kunigaikštis Mi­ kalojus Kristupas, Lietuvos Didžio­ sios Kunigaikštystės rūmų maršalka, tapo savininku namų, vadintų Filipo- vo namais, susidedančių iš keleto medinių, moliu aplipdytų, pastatų, užimančių dabartinį Kardinalijos sparną nuo Didžiosios gatvės. Tą Fi- lipovo namą kunigaikščio Kristupo tėvas Mikalojus Radvila Juodasis, Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris, nuomojo iš kapitulos pagal sutartį nuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad sujungęs su savo namu, turėtų erd­ vesnį būstą.