Europa

PDF 495-496

Čiurlionis ir E. M unchas:_ Melancholija ir šviesa Stasys Šalkauskis Raštai, IX tomas Vincas Vyčinas Raštai, III tomas ## Puslapis 496 MYKOLAS BALINSKIS galingiausių Šiaurės Europos šalių sostinė, o vėliau, net iki mūsų laikų, svarbiausias mokslo ir vyriausiosios valdžios centras Lietuvoje, turėjau omenyje du tikslus: ne tik stengiausi iš įvairių • kronikų ir senųjų, archyvuose saugomų rankraščių išrinkti padavimus, bylojančius apie Vilniaus kilmę, tas teises ir daugybę privilegijų^ kuriomis'j o gyv naudojosi, ne tik atgaivinti amžinin nius, keleto amžių, įvykius toje sosti ir galimybės man leido, prisidt Lietuvos istorijos įvykių aiškinim mums patiems, o Europai visai neg • riterių žygiais ir išmintingiausia Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika, istorija menkame plote išsitenkančios Tautos, kuri pati viena, savosios pagonybės atskirta nuo kitų Europos šalių, vien savo narsos dėka įstengė atremti baisius mongolų antpuolius, pažaboti Rusią ir nesileisti pavergiama godžiai grobuoniško Prūsijos Kryžiuočių ordino.

PDF 495-496

Čiurlionis ir E. M unchas:_ Melancholija ir šviesa Stasys Šalkauskis Raštai, IX tomas Vincas Vyčinas Raštai, III tomas ## Puslapis 496 MYKOLAS BALINSKIS galingiausių Šiaurės Europos šalių sostinė, o vėliau, net iki mūsų laikų, svarbiausias mokslo ir vyriausiosios valdžios centras Lietuvoje, turėjau omenyje du tikslus: ne tik stengiausi iš įvairių • kronikų ir senųjų, archyvuose saugomų rankraščių išrinkti padavimus, bylojančius apie Vilniaus kilmę, tas teises ir daugybę privilegijų^ kuriomis'j o gyv naudojosi, ne tik atgaivinti amžinin nius, keleto amžių, įvykius toje sosti ir galimybės man leido, prisidt Lietuvos istorijos įvykių aiškinim mums patiems, o Europai visai neg • riterių žygiais ir išmintingiausia Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika, istorija menkame plote išsitenkančios Tautos, kuri pati viena, savosios pagonybės atskirta nuo kitų Europos šalių, vien savo narsos dėka įstengė atremti baisius mongolų antpuolius, pažaboti Rusią ir nesileisti pavergiama godžiai grobuoniško Prūsijos Kryžiuočių ordino.

PDF 412

Iš Prancūzijos ta pati srovė paplito po visą Europą. Ja užsikrėtė Europos valdovai. Jie palaikė ryšius su išgarsėjusiais literatais ir mokslininkais, patys užsiėmė literatūra ir mokslu, savo sostinėse kūrė mokslų akademijas (Berlyne, Petrapily, Drezdene, Stokholme ir kt.) ir naujus universitetus.

PDF 411

) griežtomis priemonėmis pakirto jos rytietiškos santvarkos šaknis ir išvedė ją į europėjamąjį kelią. Kartu jis atsuko į Europą jos politinį veidą ir eile sėkmingų karų pasiekė tai, kad Rusija taip pat įžengė į pirmaeilių Europos galybių tarpą. Nuo Petro laikų su ja jau buvo skaitomasi, jos jau nebeaplenkė, sprendžiant kokį svarbesnį Europos politikos klausimą.

PDF 226

Praėjus dvidešimt metų nuo Kėzmarko suvažiavimo, beveik užmirštam klausimui vėl buvo lemta kilti į viešumą ir sujudinti visą Europą. Tai atsitiko 1429 m.

PDF 226

Praėjus dvidešimt metų nuo Kėzmarko suvažiavimo, beveik užmirštam klausimui vėl buvo lemta kilti į viešumą ir sujudinti visą Europą. Tai atsitiko 1429 m.

PDF 254

Aukštasis mokslas iš dalies tapo mokamas. Siekdama savo švietimo sistemą integruoti į Europą, Lietuva 1999 m. prisidėjo prie Bolonijos deklaracijos, kuria siekiama sukurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę.

PDF 262

Sėkmingai dalyvaudama įvairiose NATO ir ES veiklos srityse, Lietuva akivaizdžiai sustiprino savo saugumą ir tarptautinį statusą, sutvirtėjo ekonomiškai. Dabartinė Lietuva yra visavertė demokratinė Europos valstybė, o nuo visų ES narių ir jų priimtų sprendimų priklauso ir pačios Europos valstybių likimas. Trakų pilis.

PDF 80

Visa tai, sulydyta su įgimtais europiečių privalumais, sukūrė tautą, vertą valdyti pasaulį, - tautą, kuriai buvo lemta tapti pavyzdžiu tolimiausiems ainiams ir kuri tarytum šešėlis dingo nuo pasaulio paviršiaus vien todėl, kad jos moralė skyrėsi nuo religijos vaizdinių, kad dievų žyniai nebuvo filosofai nei filosofijos žyniai. Pamąstykime dabar apie pražūtingas senovės tautų tikybos klaidas, pradėdami nuo daugiadievystės išpažinimo. Šiandien nereikia įrodinėti, kad pirmykštis Dievo pažinimas yra įrėžtas žmogaus širdyje, nereikia net daug mąstyti, kad tai suprastum. Betgi žmonės, turintys geresnes galvas, lengvai išrado tai, ką mes vadiname proto religija.

PDF 35

Tie pirmykščiai žmonės esą buvę hiperborėjai. Apolonas ir Diana į Graikiją, Ozyris į Egiptą atvyko neva iš Siaurės. Saturnas, Borėjas, palaimintoji Atlantidos sala egzistavo Siaurės Europoje arba dingusiose salose, kurios buvo Lediniuotojoje jūroje.

PDF 10

Ir štai prie ypatingos laimės, kuri mums teko atgaunant Vilnių, prisideda toji aplinkybė, kad mūsų sostinė kaip tiktai yra išaugusi bei susiformavusi kūrybingomis didžiųjų pasaulinių stilių gadynėmis. Vilnius yra tarytum atvira knyga, gyvais vaizdais atskleidžianti Europos stilių istoriją — nuo gotikos iki empiro. Vilnius — tikras lobis visiems, kas yra pasinešęs studijuoti meno istoriją ne iš vadovėlių, o iš pačių meno šedevrų; jis gali tapti neišsemiamu estetinio jaunosios kartos auklėjimo šaltiniu.

PDF 35

Europa palyginti su Azija ir Afrika yra naujasis pasaulis, nepalyginti vėliau apgyvendintas ir gerokai vėliau civilizuotas.

PDF 35

Europa palyginti su Azija ir Afrika yra naujasis pasaulis, nepalyginti vėliau apgyvendintas ir gerokai vėliau civilizuotas.

PDF 80

Visa tai, sulydyta su įgimtais europiečių privalumais, sukūrė tautą, vertą valdyti pasaulį, - tautą, kuriai buvo lemta tapti pavyzdžiu tolimiausiems ainiams ir kuri tarytum šešėlis dingo nuo pasaulio paviršiaus vien todėl, kad jos moralė skyrėsi nuo religijos vaizdinių, kad dievų žyniai nebuvo filosofai nei filosofijos žyniai. Pamąstykime dabar apie pražūtingas senovės tautų tikybos klaidas, pradėdami nuo daugiadievystės išpažinimo. Šiandien nereikia įrodinėti, kad pirmykštis Dievo pažinimas yra įrėžtas žmogaus širdyje, nereikia net daug mąstyti, kad tai suprastum. Betgi žmonės, turintys geresnes galvas, lengvai išrado tai, ką mes vadiname proto religija.

PDF 80

Atviras, gyvas, aistringas, trokštantis laisvės protas; paprastumas, vaišingumas, noras išgarsėti savo išradimais, pomėgis perimti svetimus dalykus ir iš to nenumalšinamas siekimas tobulėti - tokie buvo amžini Europos tautų bruožai, ypač pelazgų-helenų genčių, kurių priekin išėjo graikai.