Santrauka
Dusburgietis teigia, kad skomantas, matydamas, jog apsigavo, pasuko 443 Šis antpuolis datuojamas 1263 m, nors kai kas siūlo datuoti 1263—1272 m., tiksliau — 1269—1271 m. (Powierski J., Dobra.., p. 80—81). 444 D.— Schonense, Jer.— Schônensê; vėliau — Schönsee ir pan., dab. Kowalewo. Dusburgietis teigia, kad sutrikę dėl jo mirties, pasitraukė iki vienos pilaitės, pastaytos tarp Ragavos ir Veisikos upių451, toje vietoje, 447 D.— castrum Hemsot, Jer.— Heimsôt, dab. Pšečnas (Przeczno), per 9 km į pietvakarius nuo Kulmenzės (dab. Chelmža), tarp Torunės ir Kulmo.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Dusburgietis teigia, kad skomantas, matydamas, jog apsigavo, pasuko 443 Šis antpuolis datuojamas 1263 m, nors kai kas siūlo datuoti 1263—1272 m., tiksliau — 1269—1271 m. (Powierski J., Dobra.., p. 80—81). 444 D.— Schonense, Jer.— Schônensê; vėliau — Schönsee ir pan., dab. Kowalewo. | c-001 | |
| t-002 Dusburgietis teigia, kad sutrikę dėl jo mirties, pasitraukė iki vienos pilaitės, pastaytos tarp Ragavos ir Veisikos upių451, toje vietoje, 447 D.— castrum Hemsot, Jer.— Heimsôt, dab. Pšečnas (Przeczno), per 9 km į pietvakarius nuo Kulmenzės (dab. Chelmža), tarp Torunės ir Kulmo. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad skomantas, matydamas, jog apsigavo, pasuko 443 Šis antpuolis datuojamas 1263 m, nors kai kas siūlo datuoti 1263—1272 m., tiksliau — 1269—1271 m. (Powierski J., Dobra.., p. 80—81). 444 D.— Schonense, Jer.— Schônensê; vėliau — Schönsee ir pan., dab. Kowalewo.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Skomantas, matydamas, jog apsigavo, pasuko
443 Šis antpuolis datuojamas 1263 m, nors kai kas siūlo datuoti 1263—1272 m., tiksliau — 1269—1271 m. (Powierski J., Dobra.., p. 80—81). 444 D.— Schonense, Jer.— Schônensê; vėliau — Schönsee ir pan., dab. Kowalewo Pomorskie, gyvenvietė Kulmo žemėje į šiaurės rytus nuo Torunės (SZCh, p. 59). Čia aprašomas bartų puolimas įvyko apie 1272 m. (Powierski J., Dobra.., p. 79—80). 445 Greičiausiai su Skomanto sūduviais žygiavo kariai iš Gardino ar Naugarduko žemių, pavaldžių Lietuvai. Sis antpuolis, matyt, susijęs su Traidenio politika vakaruose (Paszkiewicz H., Jagiellonowie.., p. 130—131). Vėlesnėje didžiojo magistro kronikoje Skomantas vadinamas lietuvių vadu (der Letouwen hoiftman — SRP, 5, p. 110). 446 Antpuolis datuojamas 1272 arba 1272—1273 m.
link Eimsučio pilies447 ir ją po veržlaus antpuolio užėmė, nukaudamas 40 vyrų, paliktų jos saugoti.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad sutrikę dėl jo mirties, pasitraukė iki vienos pilaitės, pastaytos tarp Ragavos ir Veisikos upių451, toje vietoje, 447 D.— castrum Hemsot, Jer.— Heimsôt, dab. Pšečnas (Przeczno), per 9 km į pietvakarius nuo Kulmenzės (dab. Chelmža), tarp Torunės ir Kulmo.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Sutrikę dėl jo mirties, pasitraukė iki vienos pilaitės, pastaytos tarp Ragavos ir Veisikos upių451, toje vietoje,
447 D.— castrum Hemsot, Jer.— Heimsôt, dab. Pšečnas (Przeczno), per 9 km į pietvakarius nuo Kulmenzės (dab. Chelmža), tarp Torunės ir Kulmo (SZCh, p. 102).
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |