Narbutas rašo, kad prie Druskininkų kaimo matė daugiau kaip margo dydžio smėlio atidengtą pilkapyną, kurį kaimiečiai siejo su stabmeldystės laikais. Narbutas mini chemiko raštelį, kuriame teigta, kad 1819 metais Druskininkų vandenyje aptikta bromo, bet pats šios žinios nepatvirtino.
Senoviniuose kapuose su kaulais randama me talinių daiktų, amato įrankių, šarvų, šalmų, kalavijų, pinigų. Gardino apskrityje^ prie Druskininkų kaimo, žinomo gydomojo vandens šaltiniais , netoli nuo Nemuno, mačiau platų, dau giau kaip margo dydžio pilkapyną, vėjams nu pusčius smėlį, beveik visiškai atvirą; kaimiečiai tuos kapus priskiria stabmel dystės laikams; pasakoja, kad, prie skeletų būdavo randama labai senų pinigų ir visokių metalo gabalų. 1826 metais turė jau progą apžiūrėti šį lauką, nusėtą žmonių kaulais: visi kapai išblaškyti, maža tokių, kuriuose būtų buvę galima įžiūrėti ko kią nors skeleto sandarą, bet pastebėjau, kad visi guli galvo mis į vakarus.
Kaulai tiek supuvę, kad neradau nė vienos svei\nkos kaukolės; jos priklauso įvairaus amžiaus ir lyties asme\nnims; tuo mane įtikino apatiniai žandikauliai ir dantys, taip\npat ilgi plaukai po keliomis kaukolėmis, kurias atkasiau po 7\n7\nLietuviškas šio kaimo pavadinimas lenkiškai reiškia Soleczniki.\nTenykščiuose mineraliniuose šaltiniuose esama kažkokių druskų, net\nbromo, kaip sužinojau iš tyrimų vieno chemiko, kuris pas kaimietį\npaliko vokišku raštu rašytą raštelį, kad 1819 metais susekęs tą sub\nstanciją Druskininkų vandenyje. Bet nežinau, kas jis buvo ir ar tai\nteisybė.