Vieta

Druskininkų pilkapynas

2 teiginiai3 įrašai0 ryšių

Narbutas rašo, kad prie Druskininkų kaimo matė daugiau kaip margo dydžio smėlio atidengtą pilkapyną, kurį kaimiečiai siejo su stabmeldystės laikais. Narbutas mini chemiko raštelį, kuriame teigta, kad 1819 metais Druskininkų vandenyje aptikta bromo, bet pats šios žinios nepatvirtino.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Narbutas rašo, kad prie Druskininkų kaimo matė daugiau kaip margo dydžio smėlio atidengtą pilkapyną, kurį kaimiečiai siejo su stabmeldystės laikais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Senoviniuose kapuose su kaulais randama metalinių daiktų, amato įrankių, šarvų, šalmų, kalavijų, pinigų. Gardino apskrityje^ prie Druskininkų kaimo, žinomo gydomojo vandens šaltiniais , netoli nuo Nemuno, mačiau platų, daugiau kaip margo dydžio pilkapyną, vėjams nu pusčius smėlį, beveik visiškai atvirą; kaimiečiai tuos kapus priskiria stabmeldystės laikams; pasakoja, kad, prie skeletų būdavo randama labai senų pinigų ir visokių metalo gabalų. 1826 metais turėjau progą apžiūrėti šį lauką, nusėtą žmonių kaulais: visi kapai išblaškyti, maža tokių, kuriuose būtų buvę galima įžiūrėti kokią nors skeleto sandarą, bet pastebėjau, kad visi guli galvomis į vakarus.
Visi teiginiai ir įrodymai (2 teiginiai, 3 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—13