Santrauka

Narbutas rašo, kad prie Druskininkų kaimo matė daugiau kaip margo dydžio smėlio atidengtą pilkapyną, kurį kaimiečiai siejo su stabmeldystės laikais. Narbutas mini chemiko raštelį, kuriame teigta, kad 1819 metais Druskininkų vandenyje aptikta bromo, bet pats šios žinios nepatvirtino.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Narbutas rašo, kad prie Druskininkų kaimo matė daugiau kaip margo dydžio smėlio atidengtą pilkapyną, kurį kaimiečiai siejo su stabmeldystės laikais.
global_idt-188933
c-001
t-002 Narbutas mini chemiko raštelį, kuriame teigta, kad 1819 metais Druskininkų vandenyje aptikta bromo, bet pats šios žinios nepatvirtino.
global_idt-188934
c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas mini chemiko raštelį, kuriame teigta, kad 1819 metais Druskininkų vandenyje aptikta bromo, bet pats šios žinios nepatvirtino.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Kaulai tiek supuvę, kad neradau nė vienos svei­ kos kaukolės; jos priklauso įvairaus amžiaus ir lyties asme­ nims; tuo mane įtikino apatiniai žandikauliai ir dantys, taip pat ilgi plaukai po keliomis kaukolėmis, kurias atkasiau po 7 7 Lietuviškas šio kaimo pavadinimas lenkiškai reiškia Soleczniki. Tenykščiuose mineraliniuose šaltiniuose esama kažkokių druskų, net bromo, kaip sužinojau iš tyrimų vieno chemiko, kuris pas kaimietį paliko vokišku raštu rašytą raštelį, kad 1819 metais susekęs tą sub­ stanciją Druskininkų vandenyje. Bet nežinau, kas jis buvo ir ar tai teisybė.

patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai