Šios Sapiegų kariuomenės dalies gynyba neleido respubliko- nams organizuoti besitraukiančių Sapiegų giminės senjorų persekio- jimą. Etmonas, iždininkas ir marša- las vakare pasiekė Vilnių, iš visų savo rūmų suvežė svarbiausias vertybes į dominikonų vienuolyną, kuriame ir pernakvojo, o ryte, paskleidę gandą, kad vyksta į Drują bei Bychovo tvir- tovę, iš tikrųjų suskubo trauktis į Kuršą - į Bauskę ir Mintaują. Juos persekiojęs respublikonų kariuome- nės dalinys įžengė į Vilnių Sapiegoms jau išvykus iš miesto.
Miesto archyve: Žygimanto Seno\njo privilegija, datuota Rūdninkuose, \n1534 metų liepos 4 dieną, ir kita, iš\nsamesnė, išleista Vilniuje, 1535 metų \nliepos 17 dieną, su karaliaus parašu. \nIš tos versmės ištekantis upelis vadi\nnosi Druja, nes yra miesto archyve ka\nraliaus Žygimanto Augusto laiškas, \nrašytas rusų kalba iš Liublino, datuo\ntas 1538 metų rugsėjo 1 dieną, su \nLietuvos antspaudu ir raštininko Os- \ntafiejaus [Eustachijaus] parašu, įspė\njantis ponią Kiščiną, Vitebsko vaiva- \ndienę, kad nestabdytų vandens, \nvamzdžiais nuvesto į miestą, iš Dru\njos upės Paplaujoje, tekančios netoli \nZiupronių kelio, nes tam yra kara\nliaus leidimas, kurį ji privalanti gerb\nti. Toji Kiščina valdė Markučius ir ant \nkalno prie Vilnelės turėjo didelius \nkaimo stiliaus namus, - prie kelio, iš\neinančio iš daubos ir vedančio iš da\nbartinio Markučių dvaro į namelį, va\ndintą Jeruzalimu, Paplaujoje.
Miesto archyve: Žygimanto Seno\njo privilegija, datuota Rūdninkuose, \n1534 metų liepos 4 dieną, ir kita, iš\nsamesnė, išleista Vilniuje, 1535 metų \nliepos 17 dieną, su karaliaus parašu. \nIš tos versmės ištekantis upelis vadi\nnosi Druja, nes yra miesto archyve ka\nraliaus Žygimanto Augusto laiškas, \nrašytas rusų kalba iš Liublino, datuo\ntas 1538 metų rugsėjo 1 dieną, su \nLietuvos antspaudu ir raštininko Os- \ntafiejaus [Eustachijaus] parašu, įspė\njantis ponią Kiščiną, Vitebsko vaiva- \ndienę, kad nestabdytų vandens, \nvamzdžiais nuvesto į miestą, iš Dru\njos upės Paplaujoje, tekančios netoli \nZiupronių kelio, nes tam yra kara\nliaus leidimas, kurį ji privalanti gerb\nti. Toji Kiščina valdė Markučius ir ant \nkalno prie Vilnelės turėjo didelius \nkaimo stiliaus namus, - prie kelio, iš\neinančio iš daubos ir vedančio iš da\nbartinio Markučių dvaro į namelį, va\ndintą Jeruzalimu, Paplaujoje.
Šios Sapiegų kariuomenės dalies gynyba neleido respubliko- nams organizuoti besitraukiančių Sapiegų giminės senjorų persekio- jimą. Etmonas, iždininkas ir marša- las vakare pasiekė Vilnių, iš visų savo rūmų suvežė svarbiausias vertybes į dominikonų vienuolyną, kuriame ir pernakvojo, o ryte, paskleidę gandą, kad vyksta į Drują bei Bychovo tvir- tovę, iš tikrųjų suskubo trauktis į Kuršą - į Bauskę ir Mintaują. Juos persekiojęs respublikonų kariuome- nės dalinys įžengė į Vilnių Sapiegoms jau išvykus iš miesto.
„T oks A dm inistratoriaus — tuom et kandidato į vyskupus — pasielgim as ir atsakym as didżiai pa żeidē mus, kaip stabu ištiko, o man, tada dar jau nam kunigui, visai nepratusiam ir niekuo neprasi- kaltusiam , ypač į galvą giliai įsidējo. Tas atsiti kimas buvo didżiausia prieżastis, todēl paskutiniu laiku aš, b a l t r u s i š k ų j ų p a r a p i j ų ku nigas, pirm a Drujos vikarijus, paskui Graużiškių klebonas, patapau nebetikusiu silpnu żmogum, kaip jus sakytum ēte, tai yra l i t v o m a n u , nors aš nustojau buvęs l i e t u v i š k ų j ų p a r a p i - j ų kunigu. „T oliaus, nēr ko stebētis, juog kartais jaunie- j ie vikarijai ne visai gerai elgiasi: juos dażnai iš tvirkina ir sugadina, matytis, seniai klebonai, ku rie yra visoko pertekę, turtingi, gudrųs, veidm ai niai, kai-kurie turi šeimyną [pačią, vaikus*] ir k u nigų dekanų rupesčiu apdovanoti medaliais ir or deriais.