174 ## Puslapis 191 Il KNYGA B) Žinios apie Dievo Kūno koplyčios įkūrimą Patikimų pirminių žinių apie tos koplyčios būklę nėra galimybių išsiaiškinti, kadangi dokumentų ir visokių senų jų raštų dalis 1660 metais maskvėnų paimta, dalis 1737 me tais per. Tos Dievo koplyčios pajamas sudarė jai skirtas mokestis nuo įvairių mūrinių namų, renkamas iš vietos didikų, 'bet dėl pradangintų dokumentų pajamų dydis nėra žinomas; tačiau kai kurie mūriniai namai ir dabar prie tos koplyčios priklauso; jais disponuoja. ; Jo nas Kazimieras -1664 m. Tą koplyčią iš griuvėsių kėlė ir daug lėšų sudėjęs išpuo šė Trakų vaivada ponas Oginskis.
Su koplyčia buvo siejami įvairūs mūriniai namai, kurių pajamos buvo skiriamos jos reikmėms; dalį jų valdė Vilniaus magistratas per savo valdytojus.
1610 m. jai buvo paskirtas 25 metų činšo mokestis nuo mūrinio namo su sklypu.
Michał Baliński aprašė istorines koplyčios pajamas ir su jomis susietą nekilnojamąjį turtą; šaltinyje nurodyta, kad kai kurie mūriniai namai tuo metu priklausė koplyčiai.
Michał Baliński nurodė, kad Vilniaus kanauninkas Vilčiopolskis mūrinį namą su sklypu užrašė Akademijos kolegijai, įpareigodamas 25 metų činšo mokestį skirti Dievo Kūno koplyčios naudai.
Jos reikmėms buvo skiriamos pajamos iš mūrinių namų; šios pajamos buvo naudojamos koplyčios poreikiams tenkinti.
Michał Baliński aprašė istorinę finansinę paskirtį ir pajamų naudojimą; pajamos buvo renkamos iš vietos didikams priklausiusių namų, o kai kuriuos namus valdė Vilniaus magistratas.
Tą koplyčią iš griuvėsių kėlė ir daug lėšų sudėjęs išpuošė Trakų vaivada ponas Oginskis. Toje pat Dievo Kūno koplyčioje 1589 metų liepos 29 d. buvo paskelbta Maloningosios Dievo Motinos brolijos įkūrimas ir kunigo Petro Skargos suteikta promocija sujungta 175 ## Puslapis 192 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS su Dievo Kūno arkibrolija; funduota buvo sekant Romos montium pietatis pavyzdžiu, kur turtai būdavo kaupiami varguolių ir prieglaudų dėlei, tačiau šito ir pėdsakų jau nebelikę.
Jonas Neliubovičius mūrinį namą su sklypu pardavė Vilniaus kanauninkui Vilčiopolskiui. 1610. Vilniaus kanauninkas Vilčiopolskis tą mūrinį namą su sklypu, savo paskutinę valią pareikšdamas, užrašė Akademijos kolegijai, įpareigodamas, kad 25 metus činšo mokestis nuo jo eitų Dievo Kūno koplyčios naudai, o po 25 metų Akademijos kolegijai turėsiąs priklausyti.
Apraeveniendo tad possessioni bažnyčios ir turtų, tasai pat šviesusis kunigas Ancypa, Švento Jono bažnyčios klebonas, skundą pateikė. 174 ## Puslapis 191 Il KNYGA B) Žinios apie Dievo Kūno koplyčios įkūrimą Patikimų pirminių žinių apie tos koplyčios būklę nėra galimybių išsiaiškinti, kadangi dokumentų ir visokių senųjų raštų dalis 1660 metais maskvėnų paimta, dalis 1737 metais per gaisrą kartu su koplyčia sudegė, kas taip ištrynė jos atminimą, kad tik tradicija rodo tą koplyčią nuo seno buvus Vilniaus magistrato pareigūnų globoje ir priežiūroje. Išlikę dokumentai, iš įvairių rankų gauti, tai patikina.
1577 metų gruodžio 19 dienos, o pirmesne 1539 metų Grigaliaus XIII bule buvo patvirtinta Vilniaus arkikonfratrija ir agreguota prie Romos, ką vėliau, 1646 metais, popiežius Inocentas X irgi patvirtino. Tos Dievo koplyčios pajamas sudarė jai skirtas mokestis nuo įvairių mūrinių namų, renkamas iš vietos didikų, 'bet dėl pradangintų dokumentų pajamų dydis nėra žinomas; tačiau kai kurie mūriniai namai ir dabar prie tos koplyčios priklauso; jais disponuoja Vilniaus magistratas per savo valdytojus, o iš gautų pajamų tenkinami koplyčios poreikiai. Mūrinius namus, kurie buvo skirti tos koplyčios pajamoms, privilegijomis nuo mokesčių atleido Lenkijos karaliai: Žygimantas III - 1601 m.