vieta

Dievo Kūno koplyčia

4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Trakų vaivada Oginskis kėlė Dievo Kūno koplyčią iš griuvėsių ir, skyręs daug lėšų, ją išpuošė.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 191-192

Tą koplyčią iš griuvėsių kėlė ir daug lėšų sudėjęs išpuo­\nšė Trakų vaivada ponas Oginskis.\nToje pat Dievo Kūno koplyčioje 1589 metų liepos 29 d. \nbuvo paskelbta Maloningosios Dievo Motinos brolijos įkū­\nrimas ir kunigo Petro Skargos suteikta promocija sujungta\n175\n\n## Puslapis 192\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\nsu Dievo Kūno arkibrolija; funduota buvo sekant Romos mon­\ntium pietatis pavyzdžiu, kur turtai būdavo kaupiami varguo­\nlių ir prieglaudų dėlei, tačiau šito ir pėdsakų jau nebelikę.
t-002vidutinis

1610 m. Vilniaus kanauninkas Vilčiopolskis mūrinį namą su sklypu užrašė Akademijos kolegijai, 25 metų činšą paskirdamas Dievo Kūno koplyčiai.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 196

Jonas Neliubovičius mūrinį namą su sklypu par­ davė Vilniaus kanauninkui Vilčiopolskiui. 1610. Vilniaus kanauninkas Vilčiopolskis tą mūrinį na­ mą su sklypu, savo paskutinę valią pareikšdamas, užrašė Akademijos kolegijai, įpareigodamas, kad 25 metus činšo mokestis nuo jo eitų Dievo Kūno koplyčios naudai, o po 25 metų Akademijos kolegijai turėsiąs priklausyti.
t-003vidutinis

Dievo Kūno koplyčios ankstyvieji dokumentai buvo prarasti 1660 m. maskvėnų užėmimo ir 1737 m. gaisro metu.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 190-191

Apraeveniendo tad possessioni baž­ nyčios ir turtų, tasai pat šviesusis kunigas Ancypa, Švento Jono bažnyčios klebonas, skundą pateikė. 174 ## Puslapis 191 Il KNYGA B) Žinios apie Dievo Kūno koplyčios įkūrimą Patikimų pirminių žinių apie tos koplyčios būklę nėra galimybių išsiaiškinti, kadangi dokumentų ir visokių senų­ jų raštų dalis 1660 metais maskvėnų paimta, dalis 1737 me­ tais per gaisrą kartu su koplyčia sudegė, kas taip ištrynė jos atminimą, kad tik tradicija rodo tą koplyčią nuo seno buvus Vilniaus magistrato pareigūnų globoje ir priežiūroje. Išlikę dokumentai, iš įvairių rankų gauti, tai patikina.
t-004vidutinis

Dievo Kūno koplyčios pajamas sudarė mokestis nuo įvairių mūrinių namų, o dalį tų namų valdė Vilniaus magistratas.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 191

1577 metų gruodžio 19 dienos, o pirmesne 1539 \nmetų Grigaliaus XIII bule buvo patvirtinta Vilniaus arkikon­\nfratrija ir agreguota prie Romos, ką vėliau, 1646 metais, po­\npiežius Inocentas X irgi patvirtino.\nTos Dievo koplyčios pajamas sudarė jai skirtas mokestis \nnuo įvairių mūrinių namų, renkamas iš vietos didikų, 'bet \ndėl pradangintų dokumentų pajamų dydis nėra žinomas; \ntačiau kai kurie mūriniai namai ir dabar prie tos koplyčios \npriklauso; jais disponuoja Vilniaus magistratas per savo val­\ndytojus, o iš gautų pajamų tenkinami koplyčios poreikiai.\nMūrinius namus, kurie buvo skirti tos koplyčios paja­\nmoms, privilegijomis nuo mokesčių atleido Lenkijos kara­\nliai: Žygimantas III - 1601 m.