Trakų vaivada Oginskis kėlė Dievo Kūno koplyčią iš griuvėsių ir, skyręs daug lėšų, ją išpuošė.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 191-192
Tą koplyčią iš griuvėsių kėlė ir daug lėšų sudėjęs išpuošė Trakų vaivada ponas Oginskis. Toje pat Dievo Kūno koplyčioje 1589 metų liepos 29 d. buvo paskelbta Maloningosios Dievo Motinos brolijos įkūrimas ir kunigo Petro Skargos suteikta promocija sujungta 175 ## Puslapis 192 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS su Dievo Kūno arkibrolija; funduota buvo sekant Romos montium pietatis pavyzdžiu, kur turtai būdavo kaupiami varguolių ir prieglaudų dėlei, tačiau šito ir pėdsakų jau nebelikę.
1610 m. Vilniaus kanauninkas Vilčiopolskis mūrinį namą su sklypu užrašė Akademijos kolegijai, 25 metų činšą paskirdamas Dievo Kūno koplyčiai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 196
Jonas Neliubovičius mūrinį namą su sklypu pardavė Vilniaus kanauninkui Vilčiopolskiui. 1610. Vilniaus kanauninkas Vilčiopolskis tą mūrinį namą su sklypu, savo paskutinę valią pareikšdamas, užrašė Akademijos kolegijai, įpareigodamas, kad 25 metus činšo mokestis nuo jo eitų Dievo Kūno koplyčios naudai, o po 25 metų Akademijos kolegijai turėsiąs priklausyti.
Dievo Kūno koplyčios ankstyvieji dokumentai buvo prarasti 1660 m. maskvėnų užėmimo ir 1737 m. gaisro metu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 190-191
Apraeveniendo tad possessioni bažnyčios ir turtų, tasai pat šviesusis kunigas Ancypa, Švento Jono bažnyčios klebonas, skundą pateikė. 174 ## Puslapis 191 Il KNYGA B) Žinios apie Dievo Kūno koplyčios įkūrimą Patikimų pirminių žinių apie tos koplyčios būklę nėra galimybių išsiaiškinti, kadangi dokumentų ir visokių senųjų raštų dalis 1660 metais maskvėnų paimta, dalis 1737 metais per gaisrą kartu su koplyčia sudegė, kas taip ištrynė jos atminimą, kad tik tradicija rodo tą koplyčią nuo seno buvus Vilniaus magistrato pareigūnų globoje ir priežiūroje. Išlikę dokumentai, iš įvairių rankų gauti, tai patikina.
Dievo Kūno koplyčios pajamas sudarė mokestis nuo įvairių mūrinių namų, o dalį tų namų valdė Vilniaus magistratas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 191
1577 metų gruodžio 19 dienos, o pirmesne 1539 metų Grigaliaus XIII bule buvo patvirtinta Vilniaus arkikonfratrija ir agreguota prie Romos, ką vėliau, 1646 metais, popiežius Inocentas X irgi patvirtino. Tos Dievo koplyčios pajamas sudarė jai skirtas mokestis nuo įvairių mūrinių namų, renkamas iš vietos didikų, 'bet dėl pradangintų dokumentų pajamų dydis nėra žinomas; tačiau kai kurie mūriniai namai ir dabar prie tos koplyčios priklauso; jais disponuoja Vilniaus magistratas per savo valdytojus, o iš gautų pajamų tenkinami koplyčios poreikiai. Mūrinius namus, kurie buvo skirti tos koplyčios pajamoms, privilegijomis nuo mokesčių atleido Lenkijos karaliai: Žygimantas III - 1601 m.