1449 m. Kazimieras sutiko, kad Pskovas su Didžiuoju Naugardu liktų Maskvos įtakoje, o Tverė - Lietuvos įtakoje.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 199
Maža to, Kazimieras net pasidalino su Maskva įtakos sritimis: Maskvos įtakoje buvo palikti Pskovas su D. Naugardu, o Lietuvos įtakoje — Tverė. Riazanei buvo palikta teisė pačiai pasirinkti sau globą.
1428 m. Vytautas surengė paskutinį savo žygį į Didįjį Naugardą ir paėmė iš jo 10 000 rublių kontribuciją.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 156
Pagaliau 1428 m. Vytautas suruošė paskutinį savo žygį į tolimąjį D. Naugardą. Iš jo buvo paimta net 10.000 rublių kontribucijos.
Kazimierui pasidalijus įtakos sritimis su Maskva, Didysis Naugardas buvo paliktas Maskvos įtakoje.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 199
Maža to, Kazimieras net pasidalino su Maskva įtakos sritimis: Maskvos įtakoje buvo palikti Pskovas su D. Naugardu, o Lietuvos įtakoje — Tverė. Riazanei buvo palikta teisė pačiai pasirinkti sau globą.
1428 m. Naugardo ir Porchovo miestai, nebenorėdami kariauti, sumokėjo Vytautui 10 000 rublių kontribuciją.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 262
Yra žinoma, kad jis, kariaudamas su Pskovu, pasitraukė nuo jo tik sutikus sumokėti 1000 rublių kontribucijos, o už belaisvius — pridėjus dar 450 rublių. Naugardo ir Porchovo miestai, nebenorėdami kariauti, sumokėjo Vytautui 10.000 rublių kontribucijos (1428).
Pskovas ir Didysis Naugardas buvo įkurti anksčiau už Vilnių ir greičiau virto tankiai gyvenamomis bei turtingesnėmis gyvenvietėmis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 26
Be to, Rusios miestai, būtent Pskovas ir Didysis Naugardas, atsidūrė kitokiose aplinkybėse. Anksčiau už Vilnių įkurti, tinkami prekybai, jie greičiau virto tankiai gyvenamomis ir turtingesnėmis gyvenvietėmis. Įsikūrusių toliau šiaurėje mongolų antpuoliai jų ne tik nepalietė taip, kaip visos Rusios, bet ir neleido įsigalėti jokiems smulkiems kunigaikščiams, valdžiusiems savo teritorijas, išsekintiems tarpusavio vaidų ir totorių atakų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 26
Didžiulė politinė permaina, atėjusi per Jogailą su Lietuvos krikštu ir sąjunga su Lenkija, vėliau greitas Lietuvos vasalų virtimas turtingiausia aristokratija - visa tai Vilniaus miestiečiams nesuteikė nei progos, nei palankaus meto įgyti daugiau laisvių. Be to, Rusios miestai, būtent Pskovas ir Didysis Naugardas, atsidūrė kitokiose aplinkybėse. Anksčiau už Vilnių įkurti, tinkami prekybai, jie greičiau virto tankiai gyvenamomis ir turtingesnėmis gyvenvietėmis.
Mindaugas Didžiajame Naugarde sudarė sąjungą su Aleksandru Nevskiu.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 196
Padaręs sąjungą su Aleksandru Nevskiu (Didž. Naugarde)^183 , drauge su Treniota, Mindaugas išžygiavo Livonijon ir nesėkmingai puolė Cesio (Wendeno) pilį. Prie žygio nepasisekimo prisidėjo tai, kad iš Naugardo neatėjo laiku prieš kryžiuočius žadėtoji kariuomenė.
1428 m. Naugardas ir Porchovas sumokėjo Vytautui 10 000 rublių kontribuciją.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 262
Naugardo ir Porchovo miestai, nebenorėdami kariauti, sumokėjo Vytautui 10.000 rublių kontribucijos (1428). Kontribucijos ir bausmės buvo imamos ir nuo nepaklusnių bei atkritusių rusų kunigaikščių, kurių žemės vėl būdavo užkariaujamos.
Didžiojo Naugardo bojarinai Ivanas Jermoliničius ir Chariničius Vilniuje sudarė su Švitrigaila sutartį dėl saugumo ir prekybos laisvės.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 228
Tik tada Švitrigaila energingai ėmėsi taikos reikalų; į Vilnių iš Didžiojo Naugardo pasiųsti bojarinai - Ivanas Jermoliničius ir Chariničius - pirmomis vasario dienomis sudarė su juo sutartį, kuria buvo garantuojama abipusis saugumas ir prekybos laisvė6. Anų laikų Vilniaus prekybiniai ryšiai, Vytauto laikais išplitę, jau buvo pasiekę Gdanską ir Sileziją, neskaitant Karaliaučiaus, Rygos ir rusų miestų, su kuriais buvo prekiaujama nuo seno.
Lietuvių kunigaikščių kariniai būriai pasiekdavo turtingų Didžiojo Naugardo ir Pskovo respublikų plotus.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 129
Todėl suprantama, (^122) I SKYRIUS: LIETUVOS PROISTORĖ kodėl lietuvių kunigaikščiai nuvesdavo savo karinius būrius gana toli, kur buvo daugiau ko grobti. Jie pasiekdavo plotus turtingųjų Didžiojo Naugardo ir Pskovo respublikų. Rytuose jie atsitrenkdavo į tolimus Dniepro plotus.
Vytautas sutvarkė reikalus su Didžiuoju Naugardu ir Maskva, kaip anksčiau buvo padaręs Smolenske.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 177
Sutvarkė reikalus su Smolensku, kuriame irgi paliko savo vietininkus. Tą padarė ir su Didž. Naugardu ir Maskva. Teko dabar jam ir naujų Rusijos žemių.
Didžiojo Naugardo bojarinai Ivanas Jermoliničius ir Chariničius Vilniuje sudarė su Švitrigaila saugumo ir prekybos laisvės sutartį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 228
Tik tada Švitrigaila energingai ėmėsi taikos reikalų; į Vilnių iš Didžiojo Naugardo pasiųsti bojarinai - Ivanas Jermoliničius ir Chariničius - pirmomis vasario dienomis sudarė su juo sutartį, kuria buvo garantuojama abipusis saugumas ir prekybos laisvė6. Anų laikų Vilniaus prekybiniai ryšiai, Vytauto laikais išplitę, jau buvo pasiekę Gdanską ir Sileziją, neskaitant Karaliaučiaus, Rygos ir rusų miestų, su kuriais buvo prekiaujama nuo seno.
1432 m. gegužės 15 d. Skirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas patvirtino sutartį, o Švitrigaila sustiprino ryšius su Naugardu.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 68
Gegužės 15 d. Skirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas patvirtino prieš metus pasirašytą sutartį, taip pat Švitrigaila sustiprino ryšius su Naugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir Tverės kunigaikščiais. Tuo tarpu Jogailos Lenkijos santykiai su Ordinu aštrėjo.
Algirdo įtaka šiaurėje siekė Didžiojo Naugardo miesto respubliką.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 107
Algirdo įtaka šiaurėje siekė net Pskovo ir D.Naugardo miestų respublikas.
Algirdas ir Maskvos kunigaikštis siekė išplėsti savo įtaką Didžiajame Naugarde, Pskove, Smolenske ir Tverėje.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 270
Kiekvienas iš veiklių varžovų, norėdamas nurungti konkurentą, stengėsi išplėsti savo įtaką Pskove, Didž. Naugarde, Smolenske ir Tvėrėje. Ir Algirdas, ir Maskvos kunigaikštis tuo pačiu laiku dėjo stiprių pastangų atnaujinti arba išlaikyti savo valstybės ribose arkivyskupo-metropolito sostą graikų tikėjimo gyventojams.
1407 m. Vytautas susitaikė su Didžiuoju Naugardu ir grąžino ten sau ištikimą Lengvenį Algirdaitį.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 329
Dar tebevykstant Maskvos žygiams, Vytautas 1407 m. susitaikė su Didžiuoju Naugardu, kur, pačios respublikos prašymu, Vytautas grąžino sau ištikimą Lengvenį Algirdaitį^60. Nors Salyno ir Raciąžo aktais Pskovas buvo buvęs garantuotas ordino įtakai, Vytautas su Pskovu 1409 m.
Vytautas turėjo patrankų per 1426 m. žygį į Pskovą ir 1428 m. žygį į Naugardą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 272
Vytautas turėjo patrankų ir savo žygiuose į Pskovą (1426) bei Naugardą (1428). Žymiausia jų buvo Halka, kurią veždavo 20 porų arklių prieš piet ir tiek pat po piet. Mykolas Brenšteinas^1 ), remdamasis įvairiomis kronikomis, mano, kad Vytauto amžiaus gale lietuvių artilerija buvo jau nemenka ir kad to amato lietuviai išmokę iš kryžiuočiu; iš jų retais atsitikimais gaudavę ir patranką.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 272
Tačiau šie, palyginti, dar nauji karo technikos pabūklai buvo tokie netobuli, kad Žalgirio mūšyje jie neturėjo jokios lemiančios reikšmės. Vytautas turėjo patrankų ir savo žygiuose į Pskovą (1426) bei Naugardą (1428). Žymiausia jų buvo Halka, kurią veždavo 20 porų arklių prieš piet ir tiek pat po piet.
Didysis Naugardas netrukus išslydo iš Vytauto įtakos.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 326
Didysis Naugardas netrukus išslydo iš Vytauto įtakos. Per «amžinąją taiką» (1398) su vokiečių ordinu, Kęstutaitis buvo aną žymiąją respubliką prisiskyręs savo politikos sferon, bet po Vorsloos turėjo laikinai atsisakyti savo politinių siekimų, duodamas formalų pažadą^45.
Vytautas 1428 m. pajungė Didįjį Naugardą tikrindamas rytinius Lietuvos valstybės pakraščius.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 50
Grįžimas namo buvo ne karo žygis, o tik rytinių valstybės pakraščių patikrinimas – pajungiami Pskovas (1426 m.) ir Didysis Naugardas (1428 m.).
Narbutas rašo, kad iki vikingų atsikraustymo į Didįjį Naugardą Biarmija palaikė ryšius su Naugardo slavais, bet sudarė atskirą valstybę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 436
Apie juos senovės Graikijos geografai sužinojo iš skitų, tačiau sunku išskirti jų tuometinius pavadinimus iš daugelio Siaurės Europos gyventojų, kad ir paties Herodoto išvardytų. Iš amžių iki vikingų atsikraustymo į Didįjį Naugardą maža ką galima pasakyti apie Biarmiją, kuri, liesdamasi su Naugardo slavais ir palaikydama su jais santykius, vis dėlto sudarė atskirą valstybę. Vėliau iš skandinavų legendų arba iš gana fragmentiškų Biarmijos paminėjimų matome, jog ta šalis buvusi turtinga, turėjusi gausybę brangiųjų metalų ir tiek svarbi, kad skandinavų plėšikai, tai yra tų amžių keliautojai, negailėjo pastangų įveikti kliūtis, kuriomis gamta atskyrė biarmiečius dėl grobio, išperkamo savo pačių krauju, kadangi biarmiečiai mokėjo gana neblogai gintis.
Naugardą Jonas III po antrojo žygio (pirmasis buvo 1471 m., antrasis — 1479 m.) prijungė prie Maskvos.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 199
Pirmiausia ji privertė savo valdžiai pasiduoti Lietuvos sąjungininkus Tverę ir vėliau Možaiską. Pskovas jai buvo palankus; o D. Naugardą Jonas III po antrojo žygio (pirmasis buvo 1471 m., antrasis — 1479 m.) prijungė prie Maskvos. Tuo būdu žuvo galingoji D. Naugardo respublika.
Vilnius, regis, dar Gediminui valdant, ėmė darytis jau ga nėtinai svarbiu prekybos centru; Lietuvoje ligi šiol yra išli kusių svarbių jo privilegijų Rygos pirkliams pėdsakų; ir be Rygos buvę sąjungoje su juo ir kurį laiką jam priklausę Psko vas bei Naugardas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 39
Gedimino viešpatavimas Lietuvai anuomet buvo tokia pat epocha, kokia Lenkijai buvo Boleslovo Didžiojo, o Henriko Paukštininko - Vokietijai. Vilnius, regis, dar Gediminui valdant, ėmė darytis jau ganėtinai svarbiu prekybos centru; Lietuvoje ligi šiol yra išlikusių svarbių jo privilegijų Rygos pirkliams pėdsakų; ir be Rygos buvę sąjungoje su juo ir kurį laiką jam priklausę Pskovas bei Naugardas ne mažesnę globą patyrė. Iš Rusios, Gedimino vasalės ar besigiminiavusios, pirkliai į sostinę 23 Mažesnieji broliai (pranciškonų atšaka).
Nes paskesniai karšdamas Gostomyslas, rėdytojas Didžiojo Naugardo, ta ręs savo ūkiams, idant gudai sau tuos variagus už kviestų ant savo ūkės rėdos, vienok rašytojai nesa ko lyčiaus to užkvietimo, nuo kokių priešakių, arba neprietelių, gudai gindamies ar.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 51
Nes paskesniai karšdamas Gostomyslas, rėdytojas Didžiojo Naugardo, taręs savo ūkiams, idant gudai sau tuos variagus užkviestų ant savo ūkės rėdos, vienok rašytojai nesako lyčiaus to užkvietimo, nuo kokių priešakių, arba neprietelių, gudai gindamies ar kokiame tenai ūkės ermydery viena šalis negalėdama antros nuveikti, juos patelkė, to nė vienas nežino. Tas tėra 'žinoma, jog, nustipus Gostomyslui, gudai užteikė variagus, arba rusus, į savo žemę, kurių trys broliai, vardu Riurikas, Sineus ir Truvoras, metuose 862 atkeliavę su talka ir savo tarnais į Gudus, pradėjo viešpatauti, Riurikas, tai yra Rusnio rykys, arba viešpats, Naugarde, Sineus Baltajame paežery, o Truvoras Izborske. Vienok vienai daliai tų gudų, regis, paskui įkyrėjo valdžia tų prašaleičių, kuri, vildamos ant jų apmaudą nugiežti, patrako, bet variagai, arba rusai, turėdami stiprią talką, nuveikė patrakusius gudus ir jų patį karvedį Vadimą užmušė1.
Riurikas pakviečiamas į Didžiojo Naugardo kunigaikštystę.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 428
Riurikas pakviečiamas į Didžiojo Naugardo kunigaikštystę. Rusios monarchijos pradžia.
Didžiajame Naugarde įsitvirtina krikščio nybė.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 429
Didžiajame Naugarde įsitvirtina krikščionybė.
Lietuvos metraštis teigia, kad ir Moldavų bei Besarabų šalies valdovai, valachų kalba vadinami vaivadomis5, ir Bu'garų šalies val dovas, bulgarų kalba vadinamas despotu6, ir kiti di dieji kunigaikščiai — Tverės didysis kunigaikštis, ir Riazanės didysis kunigaikštis, ir Odojevo didysis ku.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 178
Ir Moldavų bei Besarabų * šalies valdovai, valachų kalba vadinami vaivadomis5, ir Bu'garų šalies valdovas, bulgarų kalba vadinamas despotu6, ir kiti didieji kunigaikščiai — Tverės didysis kunigaikštis, ir Riazanės didysis kunigaikštis, ir Odojevo didysis kunigaikštis, ir Didysis Naugardas, ir Didysis Pskovas;
Jurgis Lengvenaitis po Smolensko praradimo pabėgo į Didįjį Naugardą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 128
o kunigaikštis Jurgis Lengvenaitis, bijodamas Kazimiero rūstybės, su kunigaikštiene pabėgo į Didįjį Naugardą l0.
Naugardo teritorijų 1428 m. liepos 16 d.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 253
LDK kariuomenė įžengė j D. Naugardo teritorijų 1428 m. liepos 16 d.
Vytautas pasiuntė pasiuntinius į Didįjį Naugardą reikalaudamas pripažinti jį valdovu ir mokėti duoklę.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 102
Paskui didysis kunigaikštis Vytautas nusiuntė savo pasiuntinius į Didįjį Naugardą ir Pskovą, idant ten jį pripažintų savo valdovu ir mokėtų jam duoklę,1 sakė: „Jūs duodate duoklę mano žentui, Maskvos kunigaikščiui Vasilijui, kuris yra mano vasalas, o man, vyriausiajam valdovui, nenorite duoti."