Zigmantas Sierakauskas planavo sukilėlių pajėgomis žygiuoti Daugpilio link ir bandyti užimti šią carinės kariuomenės tvirtovę.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 161
Plk. Z. Sierakauskas parengė sukilėlių kovos planą. Buvo numatyta apjungti visas Kauno gubernijos sukilėlių pajėgas. Tuomet žygiuoti carinės kariuomenės tvirtovės Daugpilio link ir padedant ten tarnaujantiems iš Lietuvos kilusiems kariškiams, bandyti užimti šį svarbų strateginį punktą.
Po nepavykusio grafo Liudviko Pliaterio antpuolio prieš Rusijos kariuomenės karinio transporto gurguolę, vykstančią į Daugpilį, teko atsisakyti šios tvirtovės puolimo, nes rusų karinė vadovybė perprato sukilėlių planus.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 161
Netrukus nenumatyti įvykiai privertė koreguoti planus. Po nepavykusio grafo Liudviko Pliaterio antpuolio prieš Rusijos kariuomenės karinio transporto gurguolę, vykstančią į Daugpilį, teko atsisakyti šios tvirtovės puolimo, nes rusų karinė vadovybė perprato sukilėlių planus. Sukilėlių apmokymai ir reorganizacija Teresboro karinėje stovykloje užtruko 10 dienų.
1920 m. sausio pradžioje Latvijos ir Lenkijos kariuomenės išstūmė Raudonąją armiją iš Daugpilio.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 193
ORiebiniai 1920 m. sausio pradžioje Latvijos ir LenkiJos kariuomenės išstūmė Raudonąją armiją iš Daugpilio. Latvijos teritorija buvo išvalyta nuo bolševikų.
1919-1920 m. Pirmoji Lietuvos Respublika Nepriklausomybės kovose vijo bolševikus iki Daugpilio.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 11
Gimstanti Pirmoji Lietuvos Respublika 1919-1920 m. turėjo kariauti Nepriklausomybės kovose prieš bolševikus, atremdama jų ekspansiją prie Jiezno ir Kėdainių, po to vydama juos iki pat Daugpilio. Buvo priversta taip pat prie Radviliškio kautis su plėšikaujančiais bermontininkais (oficialiai: Rusijos Vakarų savanorių armija) - Rusijos baltaisiais, prie kurių dėjosi pralaimėjusios Vokietijos kariuomenės daliniai, o taip pat - prieš tautinės Lietuvos egzistavimo galimybę atmetusius, dar neseniai ginklo broliais buvusius lenkus prie Širvintų ir Giedraičių.
Vytautas, įsiveržęs į Livoniją ir nusiaubęs kaimus, užėmė Daugpilį Dauguvos pakrantėje.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 345
Vytautas, ligi šiol laikęs savo kariuomenę Rusioje žiemos stovykloje, negalėjo su keliais būriais, jį palydėjusiais į Lietuvą, im- 1396 m e ta i tis jokių veiksmingesnių žygių: nei niokojančių atremti, nei traukiančių namo vytis. Norėdamas vis dėlto atsilyginti priešui už tą antpuolį, jis, kuo greičiausiai sutelkęs karius, įsiveržė į Livoniją: nusiaubęs kaimus, užėmė Daugpilį Dauguvos V y ta u ta s n io k o ja Lipakrantėje. Esu tikras, jog v o n iją Vytautas turėjo tam tikrą tikslą, siųsdamas Į Livoniją savo kariuomenę, mat iš žvalgų jis sužinojo, kad Švitrigaila perėjęs iš Prūsijos į Livoniją.
Narbutas Gercikos pilį prie Dauguvos tapatino su dabartiniu Daugpiliu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 98
Šis karžygys, kurį Livonijos riteriai klasta arba pasaloje sugavo ir laikė surakintą Vendeno pilyje, nusidūrė savo paties kalaviju, kurio iš jo neatėmė pagerbdami jo luomą. Tą kalaviją riteriai grąžino kunigaikščio giminėms, tarpininkaujant rusų kunigaikščiui Visvaldžiui (Vsevolodui), kurio sostinė buvo Gercikos pilis prie Dauguvos, autoriaus nuomone, dabartinis Daugpilis. Tą kalaviją lietuviai paskyrė savajam karo dievui; kiek kartų jį turėję su savimi kovodami su livoniečiais, tiek kartų nugalėję, nes buvo įsitikinę, kad jų karo dievas padės keršydamas už nužudymą Dangeručio, kuris, kaip jie manė, nelaisvėje buvo nužudytas tuo kalaviju.
Narbutas rašo, kad 1618 m. Rezeknės, Daugpilio ir kitose Livonijos apylinkėse buvo 418 neapkrikštytų suaugusiųjų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 371
Todėl 1618 metais Jėzuitų ordino vienuoliai, gana skaitlingi Kražiuose, kai tik įsitvirtino, tais pačiais metais savo misijoje ėmė žvalgytis ir rado apie šešis tūkstančius neapkrikštytų valstiečių, tarp kurių buvo ir nemažai šimtamečių senolių. Netgi Livonijoje, Rezeknės, Daugpilio ir kitose apylinkėse, tais pačiais, tai yra 1618, metais buvo neapkrikštyta 418 suaugusių asmenų. Jie garbino didžiulius akmenis, kuriuos vadino „Atmeszenes Wiete“, tai yra, anot autoriaus vertimo, „loca adiectorum “.
1427 m. Daugpilio komtūras pranešė vadovybei apie Vytauto prieš žygį į Naugardą sušauktą pasitarimą su aukščiausiais bajorais.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.
p. 19 (PDF 11)
1427 m. jau Daugpilio komtūras informuoja savo vadovybę apie žygio į Naugardą išvakarėse Vytauto sušauktą pasitarimą su aukščiausiais (upersten) bajorais 2 5.
Netgi Livonijoje, Rezeknės, Daugpilio ir kitose apylinkėse, tais pačiais, t.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 503
Netgi Livonijoje, Rezeknės, Daugpilio ir kitose apylinkėse, tais pačiais, t. y. 1618, metais buvo neapkrikštyta 418 suaugusių asmenų.
Tą kalavi ją riteriai grąžino kunigaikščio giminėms, tarpininkaujant ru sų kunigaikščiui Visvaldžiui (Vsevolodui), kurio sostinė buvo Gercikos pilis prie Dauguvos, autoriaus nuomone, dabartinis Daugpilis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 97
Tą kalaviją riteriai grąžino kunigaikščio giminėms, tarpininkaujant rusų kunigaikščiui Visvaldžiui (Vsevolodui), kurio sostinė buvo Gercikos pilis prie Dauguvos, autoriaus nuomone, dabartinis Daugpilis.