Zigmantas Sierakauskas planavo sukilėlių pajėgomis žygiuoti Daugpilio link ir bandyti užimti šią carinės kariuomenės tvirtovę.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 161
Plk. Z. Sierakauskas parengė sukilė- lių kovos planą. Buvo numatyta apjungti visas Kauno gubernijos sukilėlių pajė- gas. Tuomet žygiuoti carinės kariuomenės tvirtovės Daugpilio link ir padedant ten tarnaujantiems iš Lietuvos kilusiems kariš- kiams, bandyti užimti šį svarbų strateginį punktą.
Po nepavykusio grafo Liudviko Pliaterio antpuolio prieš Rusijos kariuomenės karinio transporto gurguolę, vykstančią į Daugpilį, teko atsisakyti šios tvirtovės puolimo, nes rusų karinė vadovybė perprato sukilėlių planus.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 161
Netrukus nenumatyti įvykiai pri- vertė koreguoti planus. Po nepavykusio grafo Liudviko Pliaterio antpuolio prieš Rusijos kariuomenės karinio transporto gurguolę, vykstančią į Daugpilį, teko at- sisakyti šios tvirtovės puolimo, nes rusų karinė vadovybė perprato sukilėlių planus. Sukilėlių apmokymai ir reorgani- zacija Teresboro karinėje stovykloje užtruko 10 dienų.
1920 m. sausio pradžioje Latvijos ir Lenkijos kariuomenės išstūmė Raudonąją armiją iš Daugpilio.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 193
ORiebiniai 1920 m. sausio pradžioje Latvijos ir Lenki- Jos kariuomenės išstūmė Raudonąją armiją iš Daug- pilio. Latvijos teritorija buvo išvalyta nuo bolševikų.
1919-1920 m. Pirmoji Lietuvos Respublika Nepriklausomybės kovose vijo bolševikus iki Daugpilio.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 11
Gimstanti Pirmoji Lietuvos Respublika 1919-1920 m. turėjo\nkariauti Nepriklausomybės kovose prieš bolševikus, atremda-\nma jų ekspansiją prie Jiezno ir Kėdainių, po to vydama juos iki\npat Daugpilio. Buvo priversta taip pat prie Radviliškio kautis su\nplėšikaujančiais bermontininkais (oficialiai: Rusijos Vakarų sa-\nvanorių armija) - Rusijos baltaisiais, prie kurių dėjosi pralaimė-\njusios Vokietijos kariuomenės daliniai, o taip pat - prieš tautinės\nLietuvos egzistavimo galimybę atmetusius, dar neseniai gin-\nklo broliais buvusius lenkus prie Širvintų ir Giedraičių.
Vytautas, įsiveržęs į Livoniją ir nusiaubęs kaimus, užėmė Daugpilį Dauguvos pakrantėje.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 345
Vytautas, ligi šiol laikęs savo kariuomenę Rusioje žiemos stovykloje, negalėjo su keliais būriais, jį palydėjusiais į Lietuvą, im- 1396 m e ta i tis jokių veiksmingesnių žy gių: nei niokojančių atremti, nei traukiančių namo vytis. Norėdamas vis dėlto atsi lyginti priešui už tą antpuolį, jis, kuo greičiausiai su telkęs karius, įsiveržė į Livoniją: nusiaubęs kaimus, užėmė Daugpilį Dauguvos V y ta u ta s n io k o ja Li- pakrantėje. Esu tikras, jog v o n iją Vytautas turėjo tam tikrą tikslą, siųsdamas Į Livoniją savo kariuomenę, mat iš žvalgų jis sužinojo, kad Švitri gaila perėjęs iš Prūsijos į Livoniją.
Narbutas Gercikos pilį prie Dauguvos tapatino su dabartiniu Daugpiliu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 98
Šis karžygys, kurį Livonijos riteriai klasta arba pasaloje\nsugavo ir laikė surakintą Vendeno pilyje, nusidūrė savo paties\nkalaviju, kurio iš jo neatėmė pagerbdami jo luomą. Tą kalavi\nją riteriai grąžino kunigaikščio giminėms, tarpininkaujant ru\nsų kunigaikščiui Visvaldžiui (Vsevolodui), kurio sostinė buvo\nGercikos pilis prie Dauguvos, autoriaus nuomone, dabartinis\nDaugpilis. Tą kalaviją lietuviai paskyrė savajam karo dievui;\nkiek kartų jį turėję su savimi kovodami su livoniečiais, tiek\nkartų nugalėję, nes buvo įsitikinę, kad jų karo dievas padės\nkeršydamas už nužudymą Dangeručio, kuris, kaip jie manė,\nnelaisvėje buvo nužudytas tuo kalaviju.
Narbutas rašo, kad 1618 m. Rezeknės, Daugpilio ir kitose Livonijos apylinkėse buvo 418 neapkrikštytų suaugusiųjų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 371
Todėl 1618 metais Jėzuitų ordino vienuoliai, gana skait\nlingi Kražiuose, kai tik įsitvirtino, tais pačiais metais savo misi\njoje ėmė žvalgytis ir rado apie šešis tūkstančius neapkrikštytų vals\ntiečių, tarp kurių buvo ir nemažai šimtamečių senolių. Netgi Li\nvonijoje, Rezeknės, Daugpilio ir kitose apylinkėse, tais pačiais,\ntai yra 1618, metais buvo neapkrikštyta 418 suaugusių asmenų.\nJie garbino didžiulius akmenis, kuriuos vadino „Atmeszenes Wie-\nte“, tai yra, anot autoriaus vertimo, „loca adiectorum “.
1427 m. Daugpilio komtūras pranešė vadovybei apie Vytauto prieš žygį į Naugardą sušauktą pasitarimą su aukščiausiais bajorais.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.
p. 19 (PDF 11)
1427 m. jau Daugpilio kom\ntūras informuoja savo vadovybę apie žygio į Naugardą išvakarėse Vytauto \nsušauktą pasitarimą su aukščiausiais (upersten) bajorais\n2 5.