Prūsų kariuomenė apsiautė Chełmžą, o vyskupas sušaukė kilminguosius ir vasalus išžvalgyti priešo kariuomenės dydį bei stiprumą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 142
Apie Kulmenzės miesto apgulą\n\n Po to atžygiavo prūsų kariuomenė ir apsiautė Kulmenzės miestą433. Susirūpinęs dėl šio\nįvykio vyskupas susišaukė kilminguosius bei vasalus, įpareigodamas juos už nuodėmes\nišeiti [iš miesto] ir tiksliai sužinoti, kiek priešo kariuomenėje karių ir kokio ji stiprumo.
Chełmža 1222 m. dokumente minima Lozos vardu, o 1251 m. joje įkurta Kulmo vyskupijos katedra ir miestas Culmense.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 57
Gyvenvietė minima 1222 m. dokumente\nLozos vardu (PUB, 1, 1, Nr. 41, p. 29); 1246 m. dokumente rašoma, kad prie Lozos\nkaimo (villa) esąs ežeras: Loza cum stagno (ten pat. Nr. 182, p. 133). 1248 m. vietovė\njau vadinama Culmense (UBC, 1, 1, Nr. 18, p. 7), 1251 m. čia įkuriama Kulmo vyskupijos\nkatedra ir miestas Culmense (PUB, 1, 1, Nr. 250, p. 180; UBC, 1, 1, Nr. 29, p. 16—18);\nvėlesniuose dokumentuose figūruoja Culmense (1276 m.
Liudvikas iš Šipeno 1299 m. mirė ir buvo palaidotas Chełmžos katedros bažnyčioje.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 194
Apie brolį Liudviką iš Šipeno, Prūsijos žemės magistrą\n\n Brolis Liudvikas iš Šipeno, keturioliktas Prūsijos žemės magistras, vadovavo vienus\nmetus, o 1299 metais miręs palaidotas Kulmenzės katedros bažnyčioje.\n\n\n\n\n 273 (266).
Per javapjūtę prūsų kariuomenė 13 dienų slapstėsi miške prie Fogelzango, kol Chełmžos miestiečiai išėjo pjauti javų.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 142
Apie daugybės Kulmenzės miestiečių žūtį\n\n Per javapjūtę434 atėjo prūsų kariuomenė ir 13 dienų slapstėsi miške apie tą vietą, kuri\nvadinama Fogelzangu; kadangi kiekvieną dieną bent keli prūsai pasirodydavo lauke,\nmiestiečiai bėgdavo nuo pjūties darbų. Kai javai buvo visiškai pribrendę ir nebegalėjo\nlauke ilgiau stovėti, nes būtų nuostolinga, miestiečiai visi kaip vienas išėjo jų pjauti,\nmanydami, kad svetima kariuomenė bus pasitraukusi.
Skomantui priartėjus prie Chełmžos, lenkų karys Ninerikas įsigavo į miestą ir pažadėjo jį išduoti Skomantui.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 146
Apie tai, kaip buvo užimtos dvi pilys, priklausiusios Kulmo žemės vasalams,\n būtent: Eimsutis ir dar viena\n\n Galop Skomantas, sūduvių vadas, su didele sūduvių ir rusų kariuomene445 9 dienas\nsiaubė Kulmo žemę, plėšdamas ir degindamas. Kai po 9 dienų priėjo Kulmenzę446, vienas\nkarys iš Lenkijos, vardu Ninerikas, įsigavo į šį miestą pasižadėjęs jį išduoti Skomantui.\nKai, matant priešams, miestiečiai kopė į sienas, užkopė ir jis, tas išdavikas, ir vieną bei\nantrą kartą papūtė savo ragą, duodamas sutartą ženklą.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
153 (148). Apie Kulmenzės miesto apgulą Po to atžygiavo prūsų kariuomenė ir apsiautė Kulmenzės miestą433. Susirūpinęs dėl šio įvykio vyskupas susišaukė kilminguosius bei vasalus, įpareigodamas juos už nuodėmes išeiti [iš miesto] ir tiksliai sužinoti, kiek priešo kariuomenėje karių ir kokio ji stiprumo.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
272 (265). Apie brolį Liudviką iš Šipeno, Prūsijos žemės magistrą Brolis Liudvikas iš Šipeno, keturioliktas Prūsijos žemės magistras, vadovavo vienus metus, o 1299 metais miręs palaidotas Kulmenzės katedros bažnyčioje. 273 (266).
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
154 (149). Apie daugybės Kulmenzės miestiečių žūtį Per javapjūtę434 atėjo prūsų kariuomenė ir 13 dienų slapstėsi miške apie tą vietą, kuri vadinama Fogelzangu; kadangi kiekvieną dieną bent keli prūsai pasirodydavo lauke, miestiečiai bėgdavo nuo pjūties darbų. Kai javai buvo visiškai pribrendę ir nebegalėjo lauke ilgiau stovėti, nes būtų nuostolinga, miestiečiai visi kaip vienas išėjo jų pjauti, manydami, kad svetima kariuomenė bus pasitraukusi.