Beržūna žymėjo ilgos įlankos, arba kairiosios Dnepro šakos, ruožo pradžią iki Dėsnios žiočių. Daugiausia pilkapių aptikta uždarame Drutės ir Beržūnos upių žemupio plote. Plytėjo ilga įlanka, arba kairioji Dnepro šaka, nusidriekusi nuo Beržūnos iki Dės lios žiočių, o priešais Kijevą, kairiojoje Dnepro pakrantė je, tyvuliavo įlankos ir įvairiai išmėtyti giliavandeniai ežerėliai1.
Tų įdubų juostos buvo dugnas Dnepro įlankų, kurios kitados, kai pagrindinės upės vandens lygis buvo gerokai aukštesnis, tekėdavo visais metų laikais. Plytėjo ilga įlanka, arba kairioji Dnepro šaka, nusidriekusi nuo Beržūnos iki Dėslios žiočių, o priešais Kijevą, kairiojoje Dnepro pakrantėje, tyvuliavo įlankos ir įvairiai išmėtyti giliavandeniai ežerėliai1. Pagaliau Pripetė ten, kur ji dabar įteka į Padneprės slėnį, plaukė maždaug varsto atstumu savo slėniu lygiagrečiai su kairiąja Dnepro vaga ir sudarė jo dešiniąją, senų geografų vadinamą Borysthenis occidentale latus vagą, kuri įsiliejo priešais Desnos žiotis į kairiąją šaką ar kiek žemiau ir sudarė pagrindinę Dnepro vagą, žemiau Kijevo virstančią didele upe — tikruoju senovės Boristeniu.
Nors pilkapių pasitaiko visoje Baltarusijoje, tačiau daugiausia jų esti Dnepro vidurupyje, ypač kiek aukščiau Sklovo iki Pripetės žiočių, kairiojoje pakrantėje jie plyti palei senas Rusijos sienas su Lietuvos valstybe, dešiniojoje driekiasi už Borisovo apskrities net iki tikrosios Lietuvos. Daugiausia pilkapių aptinkama Drutės ir Beržūnos upių žemupio uždarame plote, o kairiojoje Dnepro pakrantėje nuo Mogiliovo Sašos upės link ir netoli jos žiočių. Šio ploto centras yra Rogačiovo miestas, kurio apylinkėse plyti nesuskaičiuojama gausybė šių senojo amžiaus paminklų.
Plytėjo ilga įlanka, arba kairioji Dnepro šaka, nusidriekusi nuo Beržūnos iki Dės lios žiočių, o priešais Kijevą, kairiojoje Dnepro pakrantė je, tyvuliavo įlankos ir įvairiai išmėtyti giliavandeniai ežerėliai1.
Kairioji Dnepro pakrantė sudaro lygumą, arba platų pavasario potvynių užliejamą slėnį; šiame slėnyje tęsiasi juosta šiandien sąnašų perskirtos įdubo-s, kur pavasario potvynių vandenys sudaro vasarą išdžiūstančius ežerus. Tų įdubų juostos buvo dugnas Dnepro įlankų, kurios kitados, kai pagrindinės upės vandens lygis buvo gerokai aukštesnis, tekėdavo visais metų laikais. Plytėjo ilga įlanka, arba kairioji Dnepro šaka, nusidriekusi nuo Beržūnos iki Dėslios žiočių, o priešais Kijevą, kairiojoje Dnepro pakrantėje, tyvuliavo įlankos ir įvairiai išmėtyti giliavandeniai ežerėliai1.