Beržūna žymėjo ilgos įlankos, arba kairiosios Dnepro šakos, ruožo pradžią iki Dėsnios žiočių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 377
Tų įdubų juos\ntos buvo dugnas Dnepro įlankų, kurios kitados, kai pa\ngrindinės upės vandens lygis buvo gerokai aukštesnis,\ntekėdavo visais metų laikais. Plytėjo ilga įlanka, arba\nkairioji Dnepro šaka, nusidriekusi nuo Beržūnos iki Dės\nlios žiočių, o priešais Kijevą, kairiojoje Dnepro pakrantė\nje, tyvuliavo įlankos ir įvairiai išmėtyti giliavandeniai\nežerėliai1. Pagaliau Pripetė ten, kur ji dabar įteka į Pa-\ndneprės slėnį, plaukė maždaug varsto atstumu savo slė\nniu lygiagrečiai su kairiąja Dnepro vaga ir sudarė jo de\nšiniąją, senų geografų vadinamą Borysthenis occidentale\nlatus vagą, kuri įsiliejo priešais Desnos žiotis į kairiąją\nšaką ar kiek žemiau ir sudarė pagrindinę Dnepro vagą,\nžemiau Kijevo virstančią didele upe — tikruoju senovės\nBoristeniu.
Daugiausia pilkapių aptikta uždarame Drutės ir Beržūnos upių žemupio plote.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 381
Nors pilkapių pasitaiko visoje Baltarusijoje, tačiau\ndaugiausia jų esti Dnepro vidurupyje, ypač kiek aukščiau\nSklovo iki Pripetės žiočių, kairiojoje pakrantėje jie plyti\npalei senas Rusijos sienas su Lietuvos valstybe, de\nšiniojoje driekiasi už Borisovo apskrities net iki tikrosios\nLietuvos. Daugiausia pilkapių aptinkama Drutės ir Ber-\nžūnos upių žemupio uždarame plote, o kairiojoje Dnepro\npakrantėje nuo Mogiliovo Sašos upės link ir netoli jos žio\nčių. Šio ploto centras yra Rogačiovo miestas, kurio apy\nlinkėse plyti nesuskaičiuojama gausybė šių senojo am\nžiaus paminklų.
Plytėjo ilga įlanka, arba kairioji Dnepro šaka, nusidriekusi nuo Beržūnos iki Dės lios žiočių, o priešais Kijevą, kairiojoje Dnepro pakrantė je, tyvuliavo įlankos ir įvairiai išmėtyti giliavandeniai ežerėliai1.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 377
Kairioji Dnepro pakrantė sudaro lygumą, arba platų pavasario potvynių užliejamą slėnį; šiame slėnyje tęsiasi juosta šiandien sąnašų perskirtos įdubo-s, kur pavasario potvynių vande nys sudaro vasarą išdžiūstančius ežerus. Tų įdubų juos tos buvo dugnas Dnepro įlankų, kurios kitados, kai pa grindinės upės vandens lygis buvo gerokai aukštesnis, tekėdavo visais metų laikais. Plytėjo ilga įlanka, arba kairioji Dnepro šaka, nusidriekusi nuo Beržūnos iki Dės lios žiočių, o priešais Kijevą, kairiojoje Dnepro pakrantė je, tyvuliavo įlankos ir įvairiai išmėtyti giliavandeniai ežerėliai1.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tų įdubų juos tos buvo dugnas Dnepro įlankų, kurios kitados, kai pa grindinės upės vandens lygis buvo gerokai aukštesnis, tekėdavo visais metų laikais. Plytėjo ilga įlanka, arba kairioji Dnepro šaka, nusidriekusi nuo Beržūnos iki Dės lios žiočių, o priešais Kijevą, kairiojoje Dnepro pakrantė je, tyvuliavo įlankos ir įvairiai išmėtyti giliavandeniai ežerėliai1. Pagaliau Pripetė ten, kur ji dabar įteka į Pa- dneprės slėnį, plaukė maždaug varsto atstumu savo slė niu lygiagrečiai su kairiąja Dnepro vaga ir sudarė jo de šiniąją, senų geografų vadinamą Borysthenis occidentale latus vagą, kuri įsiliejo priešais Desnos žiotis į kairiąją šaką ar kiek žemiau ir sudarė pagrindinę Dnepro vagą, žemiau Kijevo virstančią didele upe — tikruoju senovės Boristeniu.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Nors pilkapių pasitaiko visoje Baltarusijoje, tačiau daugiausia jų esti Dnepro vidurupyje, ypač kiek aukščiau Sklovo iki Pripetės žiočių, kairiojoje pakrantėje jie plyti palei senas Rusijos sienas su Lietuvos valstybe, de šiniojoje driekiasi už Borisovo apskrities net iki tikrosios Lietuvos. Daugiausia pilkapių aptinkama Drutės ir Ber- žūnos upių žemupio uždarame plote, o kairiojoje Dnepro pakrantėje nuo Mogiliovo Sašos upės link ir netoli jos žio čių. Šio ploto centras yra Rogačiovo miestas, kurio apy linkėse plyti nesuskaičiuojama gausybė šių senojo am žiaus paminklų.