Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Vieta

Bernardinų bažnyčia Vilniuje

8 teiginiai6 įrašai1 ryšys

Bernardinų bažnyčia Vilniuje – istorinis bernardinų vienuolyno ansamblio sakralinis pastatas, Šv. Pranciškaus ir Bernardo bažnyčia. 1500 m. karalius Aleksandras, bernardinų prašomas, įsakė nugriauti prie vienuolyno stovėjusį malūną, nes jo keliamas drebėjimas ardė ir taip silpnus pastatų pamatus. Tais pačiais metais bažnyčia, kuriai grėsė griūtis dėl menkų pamatų, buvo iš naujo pamūryta dosniai prisidėjus Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai. Dabartinės bažnyčios statyba, pradėta 1525 m. Vilniaus vyskupų Radvilų lėšomis, dėl Reformacijos poveikio ir finansų stokos užsitęsė iki XVI amžiaus pabaigos. Vėlesni gaisrai, atnaujinimai ir perstatymai ansamblį pakeitė, tačiau, Mikalojų Vorobjovą cituojančiu vertinimu, nei gaisrai, nei vėlesni architektūriniai priedai nesunaikino jo išskirtinumo.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Mikalojus Radvila IIBernardinų bažnyčia Vilniuje

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Fiziniai bruožaiŠaltinių nesutarimas
  • Turėjo menkus pamatus, dėl kurių grėsė griūtis.
  • Buvo per nauja pamūryta.
  • Sudaro puikų ansamblį, kurio, M. Vorobjovo vertinimu, nesugadino nei gaisrai, nei vėlesnių amžių architektūriniai priedai.
  • Išviršinės architektūros vienybei šiek tiek pakenkė gausingi atnaujinimai ir perstatinėjimai po gaisrų.
  • Po 1655 metų rusų antplūdžio buvo gerokai apdaužyta.
  • Šaltinyje tai aprašoma kaip priežastis, dėl kurios bažnyčia buvo per nauja pamūryta; M. Balińskio, 2007 m., aprašymas.
  • 1500 m. Mikalojus Radvila II savo lėšomis naujai pamūrijo Bernardinų bažnyčią, vadintą Šv. Pranciškaus ir Bernardo vardu.
  • Autoriaus vertinimas, pateiktas 1940 m. knygoje „Vilniaus menas“.
  • M. Vorobjovo aprašymas; vertinamas istorinis laikotarpis po gaisrų, šaltinis išleistas 1940 m.
  • Istorinis aprašymas apie 1655 m. įvykius; M. Vorobjovo, 1940 m., šaltinis.
Infrastruktūra
  • Prie Bernardinų vienuolyno buvęs malūnas malimo metu drebėdamas išjudino pastatų pamatus; 1500 m. karalius Aleksandras įsakė jį nugriauti, o jo sklypą atidavė vienuolynui.
  • Aprašomi 1500 m. įvykiai; M. Balińskio, 2007 m., šaltinis.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-008vidutinis

Dėl Reformacijos įtakos ir lėšų stokos Bernardinų bažnyčios statyba užsitęsė iki XVI amžiaus pabaigos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)

Reformacijos įtaka netrukus atšaldė statytojų uolumą; pritrūkus lėšų, Bernardinų bažnyčios statyba užsitęsė iki pat XVI amžiaus galo. Gausingi atnaujinimai ir perstatinėjimai (po gaisrų) šiek tiek pakenkė išviršinės architektūros vienybei. Taip, antai, po 1655 metų rusų antplūdžio, kada toji bažnyčia buvo gerokai apdaužyta, ją padėjo atstatyti Mykolas Pacas, Vilniaus vaivada ir Didžiosios Kunigaikštystės etmonas.
t-001vidutinis

1500 m. Aleksandras įsakė nugriauti prie bernardinų vienuolyno buvusį karaliaus malūną, nes jis drebindamas silpnino bernardinų pastatų pamatus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Karalius Aleksandras savo sprendimu, datuotu Borisove 1500 m. (feria quinta in octava Visitationis Beatae Virginis Mariae - ketvirtadienį Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo oktavoje), bernardinų prašymu, prie vienuolyno esantį savo malūną įsako nugriauti, kadangi šis dėl drebėjimo malimo metu išjudino jau ir taip netvirtus bernardinų pastatų pamatus, o sklvpą, kuriame malūnas stovėjo, atiduoda vienuolynui. Tais pačiais metais Mikalojus Radvila II, Goniondzo ir Medilo kunigaikštis, Vilniaus vaivada, sugriovus tuos pastatus, savo lėšomis naujai pamūrijo bernardinų bažnyčią, pavadintą Šv.
t-003vidutinis

Bernardinų bažnyčia dėl menkų pamatų grėsė griūtimi, todėl ji buvo iš naujo pamūryta dosniai prisidėjus Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Aleksandras iš Lenkijos pakvietė į Vilnių dominikonus (1501 m.) ir po savo kapeliono kunigo Korčiako mirties, jiems atidavė Šv. Dvasios kleboniją, skyrė lėšų bažnyčiai ir vienuolynui statyti50. Tuo pat metu ir Bernardinų bažnyčia, kuriai dėl menkų pamatų grėsė griūtis, buvo per nauja pamūryta, dosniai prisidėjus Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai51.
t-005vidutinis

1500 m. karalius Aleksandras įsakė nugriauti prie Bernardinų vienuolyno buvusį malūną, ardžiusį pastatų pamatus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

51 Karalius Aleksandras savo sprendimu, datuotu Borisove 1500 m. (feria quinta in octava Visitationis Beatae Virginis Mariae - ketvirtadienį Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo oktavoje), bernardinų prašymu, prie vienuolyno esantį savo malūną įsako nugriauti, kadangi šis dėl drebėjimo malimo metu išjudino jau ir taip netvirtus bernardinų pastatų pamatus, o sklvpą, kuriame malūnas stovėjo, atiduoda vienuolynui.
t-007vidutinis

Vorobjovo vertinimu, Bernardinų bažnyčios ansamblio nesugadino nei gaisrai, nei vėlesni architektūriniai priedai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)

Gaisrai ir kitos negandos pasigailėjo šitų bažnyčių, palyginti nutolusių nuo svarbiausiosios miesto dalies; ir net architektūriniai vėlesnių amžių priedai nepajėgė sugadinti šio puikaus ansamblio. Bernardinų bažnyčia ( 13 ) turi gan seną istoriją, kurią čia mes paliesime tik tiek, kiek mums reikalinga. Bažnyčia, kokią dabar matome, buvo pradėta statyti 1525 metais Vilniaus vyskupų Radvilų lėšomis — Alberto I, o paskui jo brolio Mikalojaus III.
t-004vidutinis

Bernardinų bažnyčia Vilniuje buvo per nauja pamūryta, nes dėl menkų pamatų jai grėsė griūtis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dvasios kleboniją, skyrė lėšų bažnyčiai ir vienuolynui statyti50. Tuo pat metu ir Bernardinų bažnyčia, kuriai dėl menkų pamatų grėsė griūtis, buvo per nauja pamūryta, dosniai prisidėjus Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai51. Vilniaus monetų kalykla, prižiūrima Ulriko Hozijaus, veikė vis energingiau ir karaliaus iždui teikė nemaža pajamų, kaip matyti iš Lietuvos maršalkos Chreptavičiaus ataskaitos52.
t-002aukstas

Mikalojus Radvila II savo lėšomis naujai pamūrijo bernardinų bažnyčią, vadintą Šv. Pranciškaus ir Bernardo vardu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Karalius Aleksandras savo sprendimu, datuotu Borisove 1500 m. (feria quinta in octava Visitationis Beatae Virginis Mariae - ketvirtadienį Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo oktavoje), bernardinų prašymu, prie vienuolyno esantį savo malūną įsako nugriauti, kadangi šis dėl drebėjimo malimo metu išjudino jau ir taip netvirtus bernardinų pastatų pamatus, o sklvpą, kuriame malūnas stovėjo, atiduoda vienuolynui. Tais pačiais metais Mikalojus Radvila II, Goniondzo ir Medilo kunigaikštis, Vilniaus vaivada, sugriovus tuos pastatus, savo lėšomis naujai pamūrijo bernardinų bažnyčią, pavadintą Šv.
Visi teiginiai ir įrodymai (8 teiginiai, 6 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo pastatyta:
Mikalojus Radvila II

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—64
Vilniaus menas—22