1500 m. Aleksandras įsakė nugriauti prie bernardinų vienuolyno buvusį karaliaus malūną, nes jis drebindamas silpnino bernardinų pastatų pamatus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 252
Karalius Aleksandras savo sprendimu, datuotu Borisove 1500 m. (feria quinta in octava Visitationis Beatae Virginis Mariae - ketvirtadienį Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo oktavoje), bernardinų prašymu, prie vienuolyno esantį savo malūną įsako nugriauti, kadangi šis dėl drebėjimo malimo metu išjudino jau ir taip netvirtus bernardinų pastatų pamatus, o sklvpą, kuriame malūnas stovėjo, atiduoda vienuolynui. Tais pačiais metais Mikalojus Radvila II, Goniondzo ir Medilo kunigaikštis, Vilniaus vaivada, sugriovus tuos pastatus, savo lėšomis naujai pamūrijo bernardinų bažnyčią, pavadintą Šv.
Mikalojus Radvila II savo lėšomis naujai pamūrijo bernardinų bažnyčią, vadintą Šv. Pranciškaus ir Bernardo vardu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 252
Karalius Aleksandras savo sprendimu, datuotu Borisove 1500 m. (feria quinta in octava Visitationis Beatae Virginis Mariae - ketvirtadienį Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo oktavoje), bernardinų prašymu, prie vienuolyno esantį savo malūną įsako nugriauti, kadangi šis dėl drebėjimo malimo metu išjudino jau ir taip netvirtus bernardinų pastatų pamatus, o sklvpą, kuriame malūnas stovėjo, atiduoda vienuolynui. Tais pačiais metais Mikalojus Radvila II, Goniondzo ir Medilo kunigaikštis, Vilniaus vaivada, sugriovus tuos pastatus, savo lėšomis naujai pamūrijo bernardinų bažnyčią, pavadintą Šv.
Bernardinų bažnyčia dėl menkų pamatų grėsė griūtimi, todėl ji buvo iš naujo pamūryta dosniai prisidėjus Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 252
Aleksandras iš Lenkijos pakvietė į Vilnių dominikonus (1501 m.) ir po savo kapeliono kunigo Korčiako mirties, jiems atidavė Šv. Dvasios kleboniją, skyrė lėšų bažnyčiai ir vienuolynui statyti50. Tuo pat metu ir Bernardinų bažnyčia, kuriai dėl menkų pamatų grėsė griūtis, buvo per nauja pamūryta, dosniai prisidėjus Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai51.
Bernardinų bažnyčia Vilniuje buvo per nauja pamūryta, nes dėl menkų pamatų jai grėsė griūtis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 252
Dvasios kleboniją, skyrė lėšų bažnyčiai ir vienuolynui statyti50. Tuo pat metu ir Bernardinų bažnyčia, kuriai dėl menkų pamatų grėsė griūtis, buvo per nauja pamūryta, dosniai prisidėjus Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai51. Vilniaus monetų kalykla, prižiūrima Ulriko Hozijaus, veikė vis energingiau ir karaliaus iždui teikė nemaža pajamų, kaip matyti iš Lietuvos maršalkos Chreptavičiaus ataskaitos52.
1500 m. karalius Aleksandras įsakė nugriauti prie Bernardinų vienuolyno buvusį malūną, ardžiusį pastatų pamatus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 252
51 Karalius Aleksandras savo sprendimu, datuotu Borisove 1500 m. (feria quinta in octava Visitationis Beatae Virginis Mariae - ketvirtadienį Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo oktavoje), bernardinų prašymu, prie vienuolyno esantį savo malūną įsako nugriauti, kadangi šis dėl drebėjimo malimo metu išjudino jau ir taip netvirtus bernardinų pastatų pamatus, o sklvpą, kuriame malūnas stovėjo, atiduoda vienuolynui.
Mergelės Marijos Apsilankymo ok tavoje), bernardinų prašymu, prie vienuolyno esantį savo malūną įsa ko nugriauti, kadangi šis dėl drebė jimo malimo metu išjudino jau ir taip netvirtus bernardinų pastatų pamatus, o sklvpą, kuriame malū nas stovėjo, atiduoda.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 252
Karalius Aleksandras savo sprendimu, datuotu Borisove 1500 m. (feria quinta in octava Visitationis Beatae Virginis Mariae - ketvirtadienį Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo oktavoje), bernardinų prašymu, prie vienuolyno esantį savo malūną įsako nugriauti, kadangi šis dėl drebėjimo malimo metu išjudino jau ir taip netvirtus bernardinų pastatų pamatus, o sklvpą, kuriame malūnas stovėjo, atiduoda vienuolynui. Tais pačiais metais Mikalojus Radvila II, Goniondzo ir Medilo kunigaikštis, Vilniaus vaivada, sugriovus tuos pastatus, savo lėšomis naujai pamūrijo bernardinų bažnyčią, pavadintą Šv.
Vorobjovo vertinimu, Bernardinų bažnyčios ansamblio nesugadino nei gaisrai, nei vėlesni architektūriniai priedai.
Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
PDF 19
Gaisrai ir kitos negandos pasigailėjo šitų bažnyčių, palyginti nutolusių nuo svarbiausiosios miesto dalies; ir net architektūriniai vėlesnių amžių priedai nepajėgė sugadinti šio puikaus ansamblio. Bernardinų bažnyčia ( 13 ) turi gan seną istoriją, kurią čia mes paliesime tik tiek, kiek mums reikalinga. Bažnyčia, kokią dabar matome, buvo pradėta statyti 1525 metais Vilniaus vyskupų Radvilų lėšomis — Alberto I, o paskui jo brolio Mikalojaus III.
Dėl Reformacijos įtakos ir lėšų stokos Bernardinų bažnyčios statyba užsitęsė iki XVI amžiaus pabaigos.
Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
PDF 19
Reformacijos įtaka netrukus atšaldė statytojų uolumą; pritrūkus lėšų, Bernardinų bažnyčios statyba užsitęsė iki pat XVI amžiaus galo. Gausingi atnaujinimai ir perstatinėjimai (po gaisrų) šiek tiek pakenkė išviršinės architektūros vienybei. Taip, antai, po 1655 metų rusų antplūdžio, kada toji bažnyčia buvo gerokai apdaužyta, ją padėjo atstatyti Mykolas Pacas, Vilniaus vaivada ir Didžiosios Kunigaikštystės etmonas.