Vieta

Belaja Cerkovė

3 teiginiai4 įrašai1 ryšys

Karamzinas Jurjevą siejo su vieta prie Rosės upės, tekančios pro Belają Cerkovę Kijevo gubernijoje. Pasak Purpurinio, pečenegų ordos Charoboe sostinė buvo Belotzebo miestas, slaviškai vadintas Belaja Cerkove.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

PečenegaiBelaja Cerkovė

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Karamzinas Jurjevą siejo su vieta prie Rosės upės, tekančios pro Belają Cerkovę Kijevo gubernijoje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Rusų istorikai nesutaria, kur buvusi ši tvirtovė. Karamzinas, radęs kažkokį Jurjevą prie Rosės upės, tekančios pro Belaja Cerkovę, Kijevo gubernijoje, šiuos Nestoro žodžius priskiria poloviečių veiksmams dešiniojoje Dnepro pakrantėje. Jis net teigia, kad Jurjevas buvo atstatytas XII amžiaus pradžioje po to, kai jį sunaikino poloviečiai.
t-002vidutinis

Pasak Purpurinio, pečenegų ordos Charoboe sostinė buvo Belotzebo miestas, slaviškai vadintas Belaja Cerkove.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

100 Geografija. Viena dešiniojoje Dnepro pakrantėje gyvenusi pečenegų orda Charoboe turėjo dalį Padneprės žemių tarp Dnepro ir Bugo aukštupio; jos sostinė, pasak Purpurinio, buvo Belotzebo miestas, o slaviškai Belaja Cerkovė1. Tad nuo X iki XII amžiaus antrojo dešimtmečio šiai ordai priklausė kraštas prie Rosés upės.
Visi teiginiai ir įrodymai (3 teiginiai, 4 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

priklausė:

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—34