vieta

Belaja Cerkovė

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Karamzinas Jurjevą siejo su vieta prie Rosės upės, tekančios pro Belają Cerkovę Kijevo gubernijoje.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 74

Rusų istorikai nesutaria, kur buvusi ši tvirtovė. Ka­\nramzinas, radęs kažkokį Jurjevą prie Rosės upės, tekan­\nčios pro Belaja Cerkovę, Kijevo gubernijoje, šiuos Nes­\ntoro žodžius priskiria poloviečių veiksmams dešiniojoje\nDnepro pakrantėje. Jis net teigia, kad Jurjevas buvo at­\nstatytas XII amžiaus pradžioje po to, kai jį sunaikino\npoloviečiai.
t-002vidutinis

Pasak Purpurinio, pečenegų ordos Charoboe sostinė buvo Belotzebo miestas, slaviškai vadintas Belaja Cerkove.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 107

100 Geografija. Viena dešiniojoje Dnepro pakrantėje gy­ venusi pečenegų orda Charoboe turėjo dalį Padneprės žemių tarp Dnepro ir Bugo aukštupio; jos sostinė, pasak Purpurinio, buvo Belotzebo miestas, o slaviškai Belaja Cerkovė1. Tad nuo X iki XII amžiaus antrojo dešimtme­ čio šiai ordai priklausė kraštas prie Rosés upės.