Bajerburgas Raudonė

Santrauka

Dabar Bajerburgas vadinamas - Raudań, arba tiksliau Raudonė, nuo žemaitiško žodžio „raudonas”, mat jos sienos sumūrytos iš raudonų plytų. Pasak Prūsijos metrašti­ ninkų, Gediminas, matydamas, kad kryžiuočiai kuriasi priešais jo pilį Veliuonoje, nusprendė juos iš ten išvyti, o kai 102 Puslapis 119 I KNYGA vienas prūsas, Bajerburgo pabėgėlis, prisiekė palengvinsiąs jam pilies užėmimą. Rau­ donė, arba Bajerburgas, Lietuvos galutinai užvaldytas, anot Kai dėl rūšies ginklo, nuo kurio žuvo Gediminas: Dlugošas Lib.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Dabar Bajerburgas vadinamas - Raudań, arba tiksliau Raudonė, nuo žemaitiško žodžio „raudonas", mat jos sienos sumūrytos iš raudonų plytų.		c-001
t-002 Pasak Prūsijos metrašti­ ninkų, Gediminas, matydamas, kad kryžiuočiai kuriasi priešais jo pilį Veliuonoje, nusprendė juos iš ten išvyti, o kai 102 ## Puslapis 119 I KNYGA vienas prūsas, Bajerburgo pabėgėlis, prisiekė palengvinsiąs jam pilies užėmimą.		c-002
t-003 Rau­ donė, arba Bajerburgas, Lietuvos galutinai užvaldytas, anot Kai dėl rūšies ginklo, nuo kurio žuvo Gediminas: Dlugošas Lib.		c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Dabar Bajerburgas vadinamas - Raudań, arba tiksliau Raudonė, nuo žemaitiško žodžio „raudonas”, mat jos sienos sumūrytos iš raudonų plytų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dabar Veliuona priklauso dvari­ ninkui Mykolui Zaleskiui. Už mylios nuo Veliuonos, irgi ties Nemunu, stovi Bajer­ burgo pilis, pastatydinta Ordinui pavedus ir padedant Ba­ varijos kunigaikščiui Henrikui apie 1337 metus, gavusi var­ dą, nuo jo paeinantį; pastarasis kunigaikštis draugėj su kryžiuočiais dalyvavo daugelyje žygių į Lietuvą. Dabar Ba- jerburgas vadinamas - Raudań, arba tiksliau Raudonė, nuo žemaitiško žodžio „raudonas”, mat jos sienos sumūrytos iš raudonų plytų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Pasak Prūsijos metrašti­ ninkų, Gediminas, matydamas, kad kryžiuočiai kuriasi priešais jo pilį Veliuonoje, nusprendė juos iš ten išvyti, o kai 102 Puslapis 119 I KNYGA vienas prūsas, Bajerburgo pabėgėlis, prisiekė palengvinsiąs jam pilies užėmimą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Į tą rūsį landa buvo tokia, kad tik po vieną žmogų tegalėjo įeiti, vei­ kiausiai tai buvo pilies kalėjimas. Pasak Prūsijos metrašti­ ninkų, Gediminas, matydamas, kad kryžiuočiai kuriasi priešais jo pilį Veliuonoje, nusprendė juos iš ten išvyti, o kai 102

Puslapis 119

I KNYGA vienas prūsas, Bajerburgo pabėgėlis, prisiekė palengvinsiąs jam pilies užėmimą, Gediminas, surinkęs kariuomenę, 1337 metų birželio 15 d., sustojo ties Bajerburgu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Rau­ donė, arba Bajerburgas, Lietuvos galutinai užvaldytas, anot Kai dėl rūšies ginklo, nuo kurio žuvo Gediminas: Dlugošas Lib.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Rau­ donė, arba Bajerburgas, Lietuvos galutinai užvaldytas, anot Kai dėl rūšies ginklo, nuo kurio žuvo Gediminas: Dlugošas Lib. IX, p. 923, nurodo, kad buvo ugninės strėlės pervertas. Bet Olivos metraš­ čiai (Annales Oliv., p. 48) rašo, kad tuo tarpu, kai Gediminas pats ar jo karys pilies aptvaro link stūmė ka­ rinę mašiną, į jį pataikė kario Mari­ jano paleistas šūvis iš bombardos, kurios buvo neseniai išrastos Vokie­ tijoje, Lietuvoje dar nežinomos. Ži­ nome iš metraštininkų pasakojimų, kad anglai pirmieji panaudojo šau­ namuosius ginklus 1346 metais rug­ pjūčio 26 dieną mūšyje prie Kreši, vadinamosiomis bombardomis plie­ kę prancūzų karius. Buvo tai tam tikra rūšis pabūklų arba patrankų, įtaisytų ant vežimų, kurios, svaidy- damosios ugnies išmetamomis ma­ žomis geležies kulkomis, baisaus trenksmo lydimomis, daugiau buvo tinkamos žirgams gąsdinti. Žr. G i o- vanni V i 11 a n i, Storia Fiorent. Lib. XII, c. 65, p. 947, ir c. 66, p. 948. Anglų riteriai, ne kartą draugėj su kryžiuočiais ėję į kryžiaus žygius kautis su pagonimis lietuviais, ga­ lėjo kryžiuočius prieš kelerius me­ tus su tuo bombardų išradimu su­ pažindinti, galėjo ir Gediminas nuo jų žūti.

• • — 103

Puslapis 120

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS vietos žmonių, atiteko sūnui vienos karo belaisvės, lietuvių paimtos Prūsijoje. Jos sūnus buvo vadinamas Kiršenšteinu, ir toji giminė, vėliau gavusi pilietybę, keletą šimtmečių val­ dė Raudonės pilį. Po to ji perėjo Olendzkių nuosavybėn, jie čia gyveno apie 30 metų. Pagaliau kunigaikštis Zubovas, ku­ rio ainiai dabar yra Raudonės savininkai, pradėjo ją tvarky­ ti, norėdamas grąžinti senovinį gotikinį vaizdą, bet nebai­ gęs mirė. Dabar pilis stovi be stogo, be langų ir vis labiau nyksta.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai