Dabar Bajerburgas vadinamas - Raudań, arba tiksliau Raudonė, nuo žemaitiško žodžio „raudonas", mat jos sienos sumūrytos iš raudonų plytų. Pasak Prūsijos metrašti ninkų, Gediminas, matydamas, kad kryžiuočiai kuriasi priešais jo pilį Veliuonoje, nusprendė juos iš ten išvyti, o kai 102 ## Puslapis 119 I KNYGA vienas prūsas, Bajerburgo pabėgėlis, prisiekė palengvinsiąs jam pilies užėmimą. Rau donė, arba Bajerburgas, Lietuvos galutinai užvaldytas, anot Kai dėl rūšies ginklo, nuo kurio žuvo Gediminas: Dlugošas Lib.
Į tą rūsį \nlanda buvo tokia, kad tik po vieną žmogų tegalėjo įeiti, vei\nkiausiai tai buvo pilies kalėjimas. Pasak Prūsijos metrašti\nninkų, Gediminas, matydamas, kad kryžiuočiai kuriasi \npriešais jo pilį Veliuonoje, nusprendė juos iš ten išvyti, o kai\n102\n\n## Puslapis 119\n\nI KNYGA\nvienas prūsas, Bajerburgo pabėgėlis, prisiekė palengvinsiąs \njam pilies užėmimą, Gediminas, surinkęs kariuomenę, 1337 \nmetų birželio 15 d., sustojo ties Bajerburgu.
Dabar Veliuona priklauso dvari ninkui Mykolui Zaleskiui. Už mylios nuo Veliuonos, irgi ties Nemunu, stovi Bajer burgo pilis, pastatydinta Ordinui pavedus ir padedant Ba varijos kunigaikščiui Henrikui apie 1337 metus, gavusi var dą, nuo jo paeinantį; pastarasis kunigaikštis draugėj su kryžiuočiais dalyvavo daugelyje žygių į Lietuvą. Dabar Ba- jerburgas vadinamas - Raudań, arba tiksliau Raudonė, nuo žemaitiško žodžio „raudonas", mat jos sienos sumūrytos iš raudonų plytų.
Rau donė, arba Bajerburgas, Lietuvos galutinai užvaldytas, anot Kai dėl rūšies ginklo, nuo kurio žuvo Gediminas: Dlugošas Lib. IX, p. 923, nurodo, kad buvo ugninės strėlės pervertas. Bet Olivos metraš čiai (Annales Oliv., p. 48) rašo, kad tuo tarpu, kai Gediminas pats ar jo karys pilies aptvaro link stūmė ka rinę mašiną, į jį pataikė kario Mari jano paleistas šūvis iš bombardos, kurios buvo neseniai išrastos Vokie tijoje, Lietuvoje dar nežinomos. Ži nome iš metraštininkų pasakojimų, kad anglai pirmieji panaudojo šau namuosius ginklus 1346 metais rug pjūčio 26 dieną mūšyje prie Kreši, vadinamosiomis bombardomis plie kę prancūzų karius. Buvo tai tam tikra rūšis pabūklų arba patrankų, įtaisytų ant vežimų, kurios, svaidy- damosios ugnies išmetamomis ma žomis geležies kulkomis, baisaus trenksmo lydimomis, daugiau buvo tinkamos žirgams gąsdinti. Žr. G i o- vanni V i 11 a n i, Storia Fiorent. Lib. XII, c. 65, p. 947, ir c. 66, p. 948. Anglų riteriai, ne kartą draugėj su kryžiuočiais ėję į kryžiaus žygius kautis su pagonimis lietuviais, ga lėjo kryžiuočius prieš kelerius me tus su tuo bombardų išradimu su pažindinti, galėjo ir Gediminas nuo jų žūti. - • — 103 ## Puslapis 120 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS vietos žmonių, atiteko sūnui vienos karo belaisvės, lietuvių paimtos Prūsijoje. Jos sūnus buvo vadinamas Kiršenšteinu, ir toji giminė, vėliau gavusi pilietybę, keletą šimtmečių val dė Raudonės pilį. Po to ji perėjo Olendzkių nuosavybėn, jie čia gyveno apie 30 metų. Pagaliau kunigaikštis Zubovas, ku rio ainiai dabar yra Raudonės savininkai, pradėjo ją tvarky ti, norėdamas grąžinti senovinį gotikinį vaizdą, bet nebai gęs mirė. Dabar pilis stovi be stogo, be langų ir vis labiau nyksta.