Toks skitų tautos bruožų vaizdas susidaro iš Herodoto, kuris pats asmeniškai keliavo su ta tautai, kūrinių1. 31 Skitų valdos, arba veikiau didžiulis kraštas, po kurį jie klajojo, ribojosi Dono upe, Azovo ir Juodąja jūromis, Dunojumi, nuo Dunojaus iki Dnestro versmių plytinčiomis kalnuotomis dykumomis, paskui beveik ta pačia kryptimi nubrėžta linija iki 52 laipsnių platumos lygiagretės, kuri net iki susikirtimo su Donu uždarydavo tą erdvę iš šiaurės; už tų linijų be paliovos bastėsi pusiau laukinės gentys, vadinamos neurais; tai buvo miškų gyventojai, kurie niekados nepereidavo į atviras skitų šalis. 32 Skitų gentys dalijosi į įvairias kartas arba klases, bet dvi svarbiausios buvo šios: žemdirbių ir klajoklių.
Tikrieji sarmatai pirmiausia taikiai gyveno prie Azovo jūros ir kairiojoje Dono pakrantėje, kaimynystėje su skitais, netgi rėmė juos karo su Darijum metu.