t-001vidutinis
Narbutas, remdamasis Herodotu, skitų klajojimo kraštą ribojo Donu, Azovo ir Juodąja jūromis, Dunojumi ir šiaurine 52-osios lygiagretės linija.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 51
Toks skitų tautos bruožų vaizdas susidaro iš Herodoto, kuris pats asme niškai keliavo su ta tautai, kūrinių1. 31 Skitų valdos, arba veikiau didžiulis kraštas, po kurį jie klajojo, ribojosi Dono upe, Azovo ir Juodąja jūromis, Dunojumi, nuo Dunojaus iki Dnestro versmių plytinčio mis kalnuotomis dykumomis, paskui beveik ta pačia kryp timi nubrėžta linija iki 52 laipsnių platumos lygiagretės, kuri net iki susikirtimo su Donu uždarydavo tą erdvę iš šiaurės; už tų linijų be paliovos bastėsi pusiau laukinės gentys, vadinamos neurais; tai buvo miškų gyventojai, kurie niekados nepereidavo į atviras skitų šalis. 32 Skitų gentys dalijosi į įvairias kartas arba klases, bet dvi svarbiausios buvo šios: žemdirbių ir klajoklių.