Narbutas daugelį senųjų Azijos tautų apibūdina kaip gyvenusias ta pačia senovę saugančia ir permainas atmetančia dvasia. Narbutas Aziją laikė žmonių giminės lopšiu, o Europą, palyginti su Azija ir Afrika, vadino vėliau apgyvendintu ir civilizuotu naujuoju pasauliu. Narbutas kolchų tautos atsikėlimą kildino iš Azijos gilumos į kraštus į šiaurę nuo Kaspijos ir Juodosios jūrų.
Jokia laiko pažanga, jokia civilizuoto pasaulio per\nmaina nesutrikdo jų stabilios padėties: amžiais jos stovi ant\ntos pačios pakopos; niekas jų neskatina ieškoti gerovės žen\ngiant aukščiau; iš kitų tautų, pasisavinusių svetimus daiktus ir\natradimus, jie su panieka tyčiojasi. Jie įnirtę persekioja net\nnorą kaip nors pakeisti senovę. Tokia pat dvasia gyveno dau\ngybė senųjų Azijos tautų.
Tad šį skyrių pirmiausia,\nkol imsimės tolesnių ieškojimų, skirkime seniausių epo\nchų problemoms.\n11\nEuropa palyginti su Azija ir Afrika yra naujasis pa\nsaulis, nepalyginti vėliau apgyvendintas ir gerokai vėliau\ncivilizuotas. Didžiulis Azijos žemynas, kurio viduryje yra\naukščiausi viso Žemės rutulio kalnai, pagrįstai laikomas\nžmonių giminės lopšiu.
20 Apie kolchus ir Kolchidę. Šioms tolimos senovės epo choms priskirtina ir kolchų tauta, nors ji gerokai vėliau už pelazgus atsikėlė iš Azijos gilumos į kraštus, esan čius į šiaurę nuo Kaspijos ir Juodosios jūrų. Tai buvo didelė, plačiai pasklidusi tauta, nes jos kolonijos driekė si beveik nuo Kaukazo per Volgą ir į vakarus net iki Dono, o į šiaurę tų kolonijų žemių ir genčių priklauso mybės ribų pažymėti nėra galimybių.