Jau 1349 m., norėdamas laimėti Avignono palankumą ir drauge susidaryti patogesnę būklę tolimesnei kovai Volinijoje, Lenkijos Kazimieras informavo Klemensą VI apie Kęstučio norą krikštytis. Kęstučiui ir jo įpėdiniams po krikšto popiežius žadėjo suteikti ka.
Lietuvos valdovai tačiau, progai pasitaikius, nesikratydavo pasvarstyti krikšto pasiūlymų, juo labiau, kad jie ėjo ne iš kryžiuočių. Jau 1349 m., norėdamas laimėti Avignono palankumą ir drauge susidaryti patogesnę būklę tolimesnei kovai Volinijoje, Lenkijos Kazimieras informavo Klemensą VI apie Kęstučio norą krikštytis. Kęstučiui ir jo įpėdiniams po krikšto popiežius žadėjo suteikti karališką titulą ir « papuošti karaliaus ženklais »^5.
Popiežių, regis, pergudravo, įrodydamas jam, kokie nepatikimi esą Lietuvos valdovo sumanymai, o kad dar labiau įtikintų savo žodžiais, 1325-ųjų balandį, kai popiežiaus pasiuntiniai dar buvo Rygoje, ryžosi naujam žingsniui. Netrukus po šių Gedimino laiškų paskelbimo Rygos arkivyskupas nuvyko į popiežiaus rūmusx, be abejonės, užsimojęs toliau vykdyti savo gudrius planus, o popiežius 1323 metų X R a y n a 1 d, annal eccles. an. 1323 N 62. 78 ## Puslapis 95 I KNYGA rudenį į Avinjoną pakvietė ir didįjį magistrą. Karolis, iki tol dažniausiai gyvenęs Try re, atvyko lydimas keleto gerai išmanančių teisę vyrų, didelio būrio savo riterių ir buvo popiežiaus maloniai bei pagarbiai priimtasy.