Aukštaitija šiame veikale rodoma kaip ankstyvasis Lietuvos branduolio regionas. Platus Nemuno ir Neries baseinas sudarė Aukštaičių žemės pagrindą, pradinė Lietuva buvo tik jos dalis, o apie 1259 m. Aukštaitiją nusiaubė Burundajaus ir Danieliaus pajėgos.
Baigiant šios antros srities aprašymą, negalima ne\npaminėti jos padalijimo į dvi dalis; apie tai ne sykį rei\nkės dar kalbėti, be to, norint suvokti senovės lietuvių\nkraštų geografiją, reikia aptarti šį padalijimą. Lietuva,\narba antroji sritis, laikoma viena visuma, dalijosi į dvi\npuses: aukštesnę, vadinamą Aukštaitija, lotynų autorių\nAustechia, ir žemesnę, arba Žemaitiją. Sis padalijimas\nturėjo sieną, kuri tęsėsi dešiniąja Neries ir Nemuno pa\nkrante nuo Nevėžio žiočių aukštyn šia upe net iki vaka\nrinės Upytės apskrities sienos ir toliau net iki Kuršo.
Baigiant šios antros srities aprašymą, negalima ne\npaminėti jos padalijimo į dvi dalis; apie tai ne sykį rei\nkės dar kalbėti, be to, norint suvokti senovės lietuvių\nkraštų geografiją, reikia aptarti šį padalijimą. Lietuva,\narba antroji sritis, laikoma viena visuma, dalijosi į dvi\npuses: aukštesnę, vadinamą Aukštaitija, lotynų autorių\nAustechia, ir žemesnę, arba Žemaitiją. Sis padalijimas\nturėjo sieną, kuri tęsėsi dešiniąja Neries ir Nemuno pa\nkrante nuo Nevėžio žiočių aukštyn šia upe net iki vaka\nrinės Upytės apskrities sienos ir toliau net iki Kuršo.
Baigiant šios antros srities aprašymą, negalima ne\npaminėti jos padalijimo į dvi dalis; apie tai ne sykį rei\nkės dar kalbėti, be to, norint suvokti senovės lietuvių\nkraštų geografiją, reikia aptarti šį padalijimą. Lietuva,\narba antroji sritis, laikoma viena visuma, dalijosi į dvi\npuses: aukštesnę, vadinamą Aukštaitija, lotynų autorių\nAustechia, ir žemesnę, arba Žemaitiją. Sis padalijimas\nturėjo sieną, kuri tęsėsi dešiniąja Neries ir Nemuno pa\nkrante nuo Nevėžio žiočių aukštyn šia upe net iki vaka\nrinės Upytės apskrities sienos ir toliau net iki Kuršo.
Lietuva, arba antroji sritis, laikoma viena visuma, dalijosi į dvi puses: aukštesnę, vadinamą Aukštaitija, lotynų autorių Austechia, ir žemesnę, arba Žemaitiją.
Baigiant šios antros srities aprašymą, negalima ne\npaminėti jos padalijimo į dvi dalis; apie tai ne sykį rei\nkės dar kalbėti, be to, norint suvokti senovės lietuvių\nkraštų geografiją, reikia aptarti šį padalijimą. Lietuva,\narba antroji sritis, laikoma viena visuma, dalijosi į dvi\npuses: aukštesnę, vadinamą Aukštaitija, lotynų autorių\nAustechia, ir žemesnę, arba Žemaitiją. Sis padalijimas\nturėjo sieną, kuri tęsėsi dešiniąja Neries ir Nemuno pa\nkrante nuo Nevėžio žiočių aukštyn šia upe net iki vaka\nrinės Upytės apskrities sienos ir toliau net iki Kuršo.
Teodoras Narbutas aprašo, kad didysis magistras siaubė Aukštaitiją, o Kęstutis, negalėdamas pasipriešinti, įsiveržė į Prūsiją ir užkariavo Salduvos bei Osterodės apylinkes.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Padėtis susiklostė taip: didysis magistras siaubė Aukštaitiją, kunigaikštis Kęstutis, negalėda mas pasipriešinti jo karinėms pajėgoms, per girias prasigavęs įsiveržė į Prūsiją ir užkariavo Salduvos ir Osterodės apylinkes