Aistmarios

Santrauka

Aistmarios šiame įraše rodomos kaip vandens kelias ir gynybinė erdvė, prie kurios statytos Elbingo ir Baigos pilys, iš kurios broliai žvalgė Varmės krantą. Ankstesniuose šaltiniuose jos taip pat minimos kaip ribinė ir kontaktų zona.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-004 Prie Aistmarių gotai santykiavo su prūsais ir tuo laikotarpiu davė jiems devynis skolinius.		c-001
t-005 Per Prūsus numatyta siena turėjo eiti Alnos krantu iki Priegliaus, o paskui Priegliaus tėkme iki Aistmarių.		c-002
t-006 Per Prūsus, Lietuvai paliekant daugiau kaip pusę Rytprūsių, aiški linija turėjo eiti upės krantu iki pat Alnos įtekėjimo į Prieglių, o paskui šio tėkme iki Aistmarių.		c-003
t-007 1237 m. Elbingo pilis buvo pastatyta ten, kur Elbingas įteka į Gėlo vandens marias.		c-004
t-008 Laivai padėjo pastatyti Elbingo ir Baigos pilis bei apsaugoti Gėlo vandens marias.		c-005
t-009 Broliai perplaukė Gėlo vandens marias žvalgydami vietą piliui prie Varmės žemės kranto.		c-006
t-010 Leidimo komentare Gėlo vandens marios tapatinamos su Aismarėmis.		c-007

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Prie Aistmarių gotai santykiavo su prūsais ir tuo laikotarpiu davė jiems devynis skolinius.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Pvz., lietuvių kalboje šienas - estiškai sein, avinas - oinas, piemenauti - paimendama, ratas - rata, tvora (žemaičių tarmėje tora) - tora, kirvis - kirves, laivas - laiva, ir kt. Užsimezgė vakarinių baltų (prūsų) santykiai ir su germanais, nes paskutiniajame amžiuje pr. Kr. ir pirmajame po Kr. Vyslos žemupio gotai buvo pasistumėję toliau į rytus, įsikurdami Rytprū­ sių plote iki Alnos upės. Lietuvos teritorijos jie nepalietė ir dides­ nės įtakos baltams neturėjo. Pavyslyje ir prie Aismarių santykiau­ dami su prūsais, gotai jiems tame laikotarpyje yra davę devynius skolinius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Per Prūsus numatyta siena turėjo eiti Alnos krantu iki Priegliaus, o paskui Priegliaus tėkme iki Aistmarių.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kaip ir 1351 m., buvo reikalaujama, kad kryžiuo­ čių ordinas sugrąžintų Lietuvos užimtąsias žemes tarp Alnos, Prieg­ liaus ir Dauguvos. Hermano Wartberges kronikoje yra smulkiau pažymėtos reikalaujamų žemių ribos : rubežiuodamasi su Mozūrija, siena turėjo prasidėti nuo Alnos aukštupio. Per Prūsus, Lietuvai paliekant daugiau kaip pusę Rytprūsių, aiški linija turėjo eiti upės krantu iki pat Alnos įtekėjimo į Prieglių, o paskui šio tėkme iki Aistmarių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Per Prūsus, Lietuvai paliekant daugiau kaip pusę Rytprūsių, aiški linija turėjo eiti upės krantu iki pat Alnos įtekėjimo į Prieglių, o paskui šio tėkme iki Aistmarių.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Hermano Wartberges kronikoje yra smulkiau pažymėtos reikalaujamų žemių ribos : rubežiuodamasi su Mozūrija, siena turėjo prasidėti nuo Alnos aukštupio. Per Prūsus, Lietuvai paliekant daugiau kaip pusę Rytprūsių, aiški linija turėjo eiti upės krantu iki pat Alnos įtekėjimo į Prieglių, o paskui šio tėkme iki Aistmarių. Plačiu ruožu atsiremdama į Baltijos jūrą, šiaurėje siena buvo užbrėžta nuo Dauguvos žiočių, jos krantu tolyn į rytus, «iki vietos, kur iš Liubano ežero ištekanti upė (= Aiviekstė, Ewst) įteka į Dauguvą».

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Citata lokalizuoja Elbingo pilį Aistmarių erdvėje.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Iš dievo malonės pavergę pamedėnus, magistras bei broliai ryžosi užgriūti karo audra pagudėnus. Dėl to magistras su broliais ir maldininkais, kuriuos buvo palikęs Meiseno markgrafas, atvyko, pirmiausia išsiuntęs laivus su viskuo, kas būtina statybai, 1237 viešpaties įsikūnijimo metais į Pagudės žemę, į tą salą, kuri, pasak kai kurių, esanti Elbingo upės viduryje, toje vietoje, kur Elbingas įteka į Gėlo vandens marias, ir ten pastatė pilį, kurią pavadino nuo upės vardo Elbingu. Kiti pasakoja, kad ši pilis neilgai trukus buvusi netikėlių sunaikinta, tada ją perkėlė į tą vietą, kur ir dabar yra, o aplinkui išaugo miestas242.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Citata rodo Aistmarias kaip saugomą vandens ruožą ir pilių statybos atramą.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Prūsijos žemės tikintiesiems. Šie laivai padėjo pastatyti dvi pilis: Elbingo ir Baigos ir apsaugoti Gėlo vandens marias241 nuo netikėlių, kurie nuo to laiko nebedrįso čia nė vienas pasirodyti. Tiedu laivai po daugelio metų buvo paskandinti Drūsinės ežere.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Citata rodo Aistmarias kaip žvalgybinio perplaukimo ir Varmės kranto pasiekimo kelią.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Todėl po to, kai, įkvėpti dievo be kurio nieko gera negali įvykti, pamedėnai ir pagudėnai pasidavė tikėjimui ir broliams, tas pats magistras bei broliai susirengė į kovą prieš varmius, notangus ir bartus243. Tad magistro įsakyti kurie ne kurie broliai ir ginklanešiai minėtaisiais laivais perplaukė Gėlo vandens marias pasižiūrėti, kur galėtų pastatyti pilį, grėsmingą šiems prūsams. Atplaukę prie Varmės žemės kranto, jie išlipo ir netoli tos vietos, kur dabar yra Baigos pilis, pamatė prūsų pilį, kurios vis dėlto nedrįso pulti, nes turėjo per mažai karių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Citata tiesiogiai sutapatina Gėlo vandens marias su Aismarėmis.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

241 Kalbama apie Aismares (Vulfstano Estmere — SRP, I, p. 733). Vėliau — Frische Haff, Vyslos įlanka. Hidronimas Ais[t]marės veikiausiai kilęs iš *Aista.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai