1432 m. Vilnius gavo Magdeburgo teisių atnaujinimą ir patvirtinimą dviem privilegijomis lotynų ir rusų kalbomis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 233-234
Vėliau, po ketu rių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo 17 Apie tai didžiajam magistrui pra neša komtūras iš Lealio, iš Rygos, laiške, datuotame 1432 metų rugpjū čio 19 d. Ind. Cod. Hist. Dipl. Livon., I, Nr. 1330. 18 Kryžiuočių knechtas Hansas Baigas 1432 metų rugsėjo 8 dieną iš Trakų rašo didžiajam magistrui, kad: „Žy gimantas, naujas Lietuvos didysis kunigaikštis, visiems, turintiems iš tėvų paveldėto turto, suteikia garan tijų pagal Magdeburgo teises, kaip ir tiems, kuriems seniau jo brolis Vy tautas paskyrė dovanojimus, ir taip pelno miestiečių palankumą. Visi kalba: „O, koks mums maloningas yra mūsų valdovas, Švitrigaila to ne darė. Už mūsų Žygimantą esame pasirengę numirti/' Kotzebue Switrig., p . 8 6 . 217 ## Puslapis 234 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS teisių atnaujinimą ir patvirtinimą dviem privilegijomis lo tynų ir rusų kalbomis - katalikų ir stačiatikių tikėjimo gy ventojams. Jas magistratas priėmė viešai iš didžiojo kuni gaikščio rankų19.
Žygimantas privilegijose Vilniui amžiams suteikė vokišką Magdeburgo teisę, nuo seno naudotą Krokuvoje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 234
Jas magistratas priėmė viešai iš didžiojo kuni gaikščio rankų19. Privilegijose Žygimantas pareiškė, kad atskirdamas visas lenkų, lietuvių ir rusų teises bei papro čius, amžiams suteikia miestui vokišką Magdeburgo teisę, Krokuvos naudojamą nuo seno. Iš vaivadų ir visų karališ kųjų valdininkų buvo atimta galia kištis į miesto reikalus, ir tik pačiam miesto vadovui, vadinamam vaitu, duota tei sė spręsti ir bausti už miestiečių padarytus kriminalinius nusikaltimus.
Žygimantas garantavo Vilniui pajamas iš vyno, midaus ir alaus smuklių, palikdamas mokestį kunigaikščio iždui.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 234
Dar Žygimantas patvirtino miesto svarstykles, kur kiekvienas parduodan tysis privalėjo sverti vašką ir kitus dalykus, taip pat ge lumbės kirpyklą, keturias gelumbės ir keturias kitų prekių krautuves, iš kurių miestas galėjo gauti šiek tiek pajamų. Pagaliau garantavo Vilniui pelną nuo vadinamosios šin- korystės, arba vyno, midaus ir alaus smuklių, tačiau už šią privilegiją pasilikdamas tam tikrą mokestį kunigaikščio iž dui, kadangi pagal seną paprotį miestas privalėjo kasmet jį surinkti. Šiuos pirmuosius Žygimanto potvarkius Vytauto soste nutraukė ketinantis grįžti Švitrigaila.
Žygimanto privilegijos nustatė, kad Vilniaus vaitą į teismą galėjo kviesti tik pats kunigaikštis raštu su valdovo antspaudu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 234
Iš vaivadų ir visų karališ kųjų valdininkų buvo atimta galia kištis į miesto reikalus, ir tik pačiam miesto vadovui, vadinamam vaitu, duota tei sė spręsti ir bausti už miestiečių padarytus kriminalinius nusikaltimus. Taigi vaitui buvo suteikta tokia galia, kad niekas negalėjo jo į teismą pakviesti, tiktai pats kunigaikš tis ir tik raštu, patvirtintu valdovo antspaudu, o ten atsi dūręs [vaitas] privalėjo ne kitaip, tik pagal miesto teisę at sakyti ir aiškintis dėl pateiktų priekaištų. Dar Žygimantas patvirtino miesto svarstykles, kur kiekvienas parduodan tysis privalėjo sverti vašką ir kitus dalykus, taip pat ge lumbės kirpyklą, keturias gelumbės ir keturias kitų prekių krautuves, iš kurių miestas galėjo gauti šiek tiek pajamų.